2013 m. lapkričio 25 d. pranešimas VIR

(iš plenarinio posėdžio)

Baigiamojoje – Aplinkos apsaugos komitetų ir valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų pirmininkų susitikimo dalyje aptartas Europos Sąjungos institucijų indėlis plėtojant makroregionines strategijas.

Apie Europos Sąjungos (ES) makroregioninių strategijų plėtrą ir perspektyvas kalbėjęs Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už regioninę politiką Johanesas Hanas (Johanes Hahn), dėkojo Lietuvai už itin svarbią iniciatyvą, pasiūlytą aptarti parlamentarų lygmeniu. Pasak J. Hano, šis klausimas itin aktualus kalbant apie daugiametę finansinę perspektyvą 2014–2020 metams: „Mes visi kartu supratome, kad tikrasis strategijos įgyvendinimas gali prasidėti tik tuomet, kai bus parengtas kitas finansinis planas. Kodėl? Todėl, kad valstybės narės turi savo planavimo lygmenyje priimti sprendimus dėl projektų, numatyti, kokie projektai bus įgyvendinami pagal makroregioninę strategiją. Kitaip sakant, reikia regioninių, vietos programų, reikia iš biudžeto skiriamo finansavimo“.

EK narys pažymėjo, kad strategijas sudaro konkretūs projektai: Baltijos jūros regiono strategija apima apie 100 projektų įgyvendinimą, Dunojaus regiono strategijoje yra apie 400 projektų, kai kurie jų jau įgyvendinti, dėl kitų dar vyksta diskusijos. Visų jų suma siekia daugiau nei 49 mlrd. eurų. Tokių strategijų tikslai – skatinti ekonomikos augimą, kurti darbo vietas, prisidėti prie tolesnės žmonių gerovės augimo.

„Makroregioninėmis strategijomis siekiama didinti reikalingus pajėgumus ne tik valstybėse narėse, bet ir tose šalyse, kurios dar nepriklauso ES, – pažymi J. Hanas, – įtraukti visus kaimynus, kurie galėtų dalyvauti makroregioninėse strategijose. Jeigu jie jaučiasi priklausantys Europai, galime padėti didinti jų pajėgumus, galime supažindinti juos su Europiniais standartais, Europinėmis struktūromis“.

Jo nuomone, nors EK yra pasirengusi padėti kurti makroregionines strategijas, turi sukaupusi reikiamų žinių, parengusi tam tikrus standartus, jas kurti turėtų pačios valstybės narės be EK paramos.

Europos Parlamento (EP) Regioninės plėtros komiteto pirmininkė, buvusi EK narė Danuta Hiubner (Danuta Hübner), pristatė EP požiūrį į makroregionines strategijas ir jų reikšmę. EP vertinimu, pirmosios dvi makroregioninės strategijos buvo sėkmingos, tad buvo parengtos rekomendacijos ateičiai: „Ateityje būtų galima patobulinti makroregioninių strategijų valdyseną, remiantis teigiamu požiūriu į bendradarbiavimą, įtraukiant strategijas įgyvendinančius asmenis į bendradarbiavimo procesą“.

Pasak D. Hiubner, ateityje bus lengviau kurti tokius dokumentus; parengtas Bendrųjų nuostatų reglamentas nubrėš gaires makroregioninėms strategijoms, palengvins jų kūrimą ir  įgyvendinimą. Ne mažiau svarbus – Europos teritorinio bendradarbiavimo reglamentas. Šiuose dokumentuose numatyta kaip stiprinti makroregionines strategijas, kurios yra Sanglaudos politikos pagrindas. Minėti reglamentai taip pat turėtų numatyti ir finansinių instrumentų suvienodinimą, galimybes tarpvalstybiniam bendradarbiavimui makroregioniniame kontekste, pagerinti teritorinio bendradarbiavimo instrumentų grupavimą.

„Europos Parlamentas norėtų matyti didesnį vietos suinteresuotų pusių dalyvavimą visame makroregininių strategijų įgyvendinimo procese. Kita vertus manome, kad Europos Komisija ir toliau turėtų vaidinti labai svarbų vaidmenį šių strategijų programavimo ir įgyvendinimo procese. Taip pat norėtume, kad šiems klausimams būtų skiriamas ir Ministrų Tarybos dėmesys. Žinoma, labai svarbus nacionalinių parlamentų vaidmuo“, – sakė EP Regioninės plėtros komiteto pirmininkė.

Aplinkos apsaugos komitetų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų pirmininkų susitikimas „Makroregioninės strategijos. Jų plėtra ir perspektyvos“ darbą baigė priimdamas Išvadas dėl makroregioninių strategijų pridėtinės vertės, dėl makroregioninių strategijų aplinkos apsaugos matmens ir dėl makroregioninių strategijų ateities.

Saulė Eglė Trembo,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected])