2013 m. gruodžio 10 d. pranešimas VIR
Šiandien, gruodžio 10 d., Seime atvertos Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirtos parodos, kurias parengė Lietuvos dailininkų sąjunga ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Seimo I rūmuose eksponuojama tapybos ir leidinių paroda, II rūmų galerijoje pristatomi skulptorių darbai, o III rūmų galerijoje – grafikos kūrinių ir medalių paroda.
Seime atvertos Kristijono Donelaičio metams skirtos parodos. Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.
Parodas pristatė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė ir dailininkė profesorė Daliutė Ona Matulaitė, taip pat pristatymo renginyje kalbėjo Karaliaučiaus srities rašytojų sąjungos pirmininkas Borisas Bartfeldas, K. Donelaičio kūrybos vertimo į ispanų kalbą autorė Carmen Dugo.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė pabrėžė, kad „K. Donelaičio 300 gimimo metinių jubiliejinė programa įgyvendinama jau ne vienerius metus. Ir ne vienerius metus plačiai Lietuvoje ir už jos ribų menininkai savo – meno – kalba pristato K. Donelaitį. Labai džiugu matyti tokį menininkų, beje, ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių, kūrybinį proveržį įamžinant poeto atminimą, interpretuojant jo kūrybą ir jo epochą“. A. Pitrėnienė priminė, kad Seimo rūmuose kelerius metus buvo rengiamos įvairių menininkų bendruomenių kūrinių, skirtų K. Donelaičiui, parodos. „Mums taip pat buvo labai svarbu matyti, kad poeto atminimas gerbiamas, o kūryba plačiai minima ir Karaliaučiaus srities galerijose ir muziejuose“, – akcentavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto parengtą parodą – skirtingų laikotarpių Kristijono Donelaičio kūrybos leidimus, vertimus į įvairias kalbas – pristatęs instituto direktorius M. Kvietkauskas teigė, kad Seime įvykęs iškilmingas minėjimas ir parodos yra startas visiems kitų metų K. Donelaičiui skirtiems renginiams. M. Kvietkauskas taip pat pažymėjo, kad svarbiausias kitų metų darbas, kurį rengia institutas – naujas akademinis K. Donelaičio „Raštų“ leidimas.
Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė E. Utarienė pristatė pagrindinius meno projektus ir juos įgyvendinusius asmenis, kurie atsiliepė į raginimą tinkamai paminėti lietuvių literatūros klasiko K. Donelaičio sukaktį. E. Utarienė teigė, kad Seime pristatomoje parodoje menininkai sava kalba aktualizuoja K. Donelaičio vardą ir akcentuoja esminius nacionalinės kultūros aspektus. Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė supažindino, kad kitais metais paroda bus pristatyta Lenkijoje, Baltarusijoje, Belgijoje, Austrijoje.
Projekto „Skulptoriai skaito Donelaitį“ sumanytoja skulptorė prof. Daliutė Ona Matulaitė teigė, kad nuo pat 2007 metų kvietė kolegas skaitant K. Donelaitį rasti idėjų, sąskambių su šiuo laiku, įsiklausyti, kaip girdime savo laiką, tautą, kalbą, žemę ir atmintį.
Karaliaučiaus srities rašytojų sąjungos pirmininkas B. Bartfeldas pažymėjo, kad šiuo metu K. Donelaitis kalba trylika kalbų, bet stipriausiai, žinoma, – lietuvių ir rusų kalbomis. Pasak jo, dar niekada K. Donelaitis taip galingai nekalbėjo rusiškai kaip per pastaruosius trejus metus. „Tam daug reikšmės turėjo ir bendra Lietuvos ir Kaliningrado srities kultūros ministerijų programa, kuri suteikė naują postūmį ir perkėlė bendrus darbus į naują lygmenį“, – pabrėžė B. Bartfeldas. Karaliaučiaus srities rašytojų sąjungos pirmininko teigimu, lietuvių poezija šiuo metu yra pati ryškiausia ir iškiliausia Europoje, žemyno poezijos centras.
Nerijus Vėta,
Seimo Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 239 6208