2015 m. kovo 9 d. pranešimas VIR­­­­­­

Lietuvos Respublikos Seimo delegacija, vadovaujama Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Artūro Paulausko (kiti delegacijos nariai – Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, URK narys Kęstutis Masiulis ir NSGK narys Eduardas Šablinskas), 2015 m. kovo 4–6 dienomis dalyvavo Latvijoje vykusioje Tarpparlamentinėje bendros ES užsienio ir saugumo bei bendros saugumo ir gynybos politikos konferencijoje. Tai vienas iš svarbiausių ES pirmininkaujančios valstybės Latvijos parlamentinio matmens renginių.

Konferenciją pasveikino Latvijos Saeimos pirmininkė Inara Mūrniecė (Ināra Mūrniece), Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ojaras Kalninis (Ojars Kalninš), Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas (Elmar Brok), pranešimus darbo sesijose pristatė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Frederika Moherini (Frederika Mogherini), NATO Generalinio sekretoriaus pavaduotojas Aleksanderis Veršbou (Aleksander Vershbow), Latvijos užsienio reikalų ir gynybos ministrai, kiti aukšti pareigūnai ir ekspertai.

Į trijų dienų konferenciją susirinkę ES valstybių narių parlamentarai, Europos Parlamento nariai, aukščiausi ES pareigūnai bendrose diskusijose aptarė aktualiausius ES užsienio ir saugumo politikos darbotvarkės klausimus. Vyko debatai apie Europos kaimynystės politiką, ES Rytų partnerystę rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimui Rygoje, ES ir NATO bendradarbiavimo stiprinimą, ES bendros užsienio ir saugumo politikos iššūkius ir prioritetus, dalijosi mintimis apie hibridinį karą, grėsmes, kylančias Europos Sąjungai iš Rytų ir Pietų, ES kovinių grupių veiklą.

Lietuvos delegacijos atstovai savo pasisakymuose pabrėžė, kad Rygoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio ES ir Rytų partnerystės šalių atstovų susitikime būtina siekti ambicingų rezultatų, svarbiausias iš kurių turėtų būti ES narystės perspektyvos Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai suteikimas. „ES turi parengti politinio „apginamumo“ planą mūsų partnerių Rytuose – Gruzijos, Moldovos, Ukrainos – europiniam pasirinkimui paremti, o narystės ES perspektyvos įvardijimas būtų vienas iš svarbiausių tokio plano elementų“, – plenarinės sesijos diskusijoje teigė NSGK pirmininkas A. Paulauskas. URK pavaduotojas A. Ažubalis pabrėžė, kad būtent narystės perspektyvos suteikimas buvo pagrindinis postūmis demokratinėms reformoms ir Lietuvoje bei kitose Baltijos valstybėse, todėl šią galimybę būtina suteikti ir į ES valstybių gretas norinčioms įsijungti Rytų partnerystės valstybėms. „Saugi ir stabili kaimynystė yra ir mūsų pačių interesas, todėl turime visomis priemonėmis remti Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos demokratines reformas ir padėti joms atsispirti išoriniam spaudimui, kai kuriais atvejais virstančiam atvira karine agresija“, – teigė A. Ažubalis. Diskusijoje apie hibridinius karus pasisakęs NSGK pirmininkas A. Paulauskas taip pat pabrėžė, kad šiuolaikiniai hibridiniai karai vyksta nenaudojant ginkluotos jėgos, juose, visų pirma, imamasi priemonių siekiant paveikti žmonių protus ir mintis. ES reagavimo scenarijus į šią ir kitas šiuolaikines grėsmes parlamentarai įvardijo kaip svarbius būsimosios naujos Europos saugumo strategijos elementus.

Konferencijos pabaigoje buvo priimtos išvados, kuriose atspindėta Lietuvos pozicija dėl europinės perspektyvos ambicingiausioms Rytų partnerystės šalims – Gruzijai, Moldovai, Ukrainai – įvardijimo Rygos aukščiausiojo lygio susitikime, taip pat pasmerktas Rusijos Rytų Ukrainoje vykdomas hibridinis karas. Išvadose Europos Sąjungos vadovai kviečiami stiprinti ir plėsti sankcijas Rusijai, jeigu ši ir toliau destabilizuos situaciją Ukrainoje. Ši bendra Europos Sąjungos parlamentų pozicija buvo pristatyta 2015 m. kovo 6–7 dienomis Rygoje vykusiame ES Užsienio reikalų ministrų susitikime.

Parengė:

URK biuro patarėja

Milda Petrokaitė, tel. (8 5) 239 6835, el. p. milda.petrokaite@lrs.lt

NSGK biuro patarėjas

Tomas Marozas, tel. 8 5 239 6773, el. p.  [email protected]