2015 m. kovo 30 d. pranešimas VIR

Nors yra aiškiai išreikšta Seimo politinė valia, kad visų statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas, socialinės garantijos, priėmimas į tarnybą ir kitos bendrosios nuostatos turi būti suvienodintos, kad institucijos nekonkuruotų tarpusavyje tiek dėl biudžeto, tiek dėl darbuotojų, realiai yra veikiama priešinga kryptimi – tobulinami ir priimami atskirų tarnybų statutai, su juose konkrečiai tarnybai nustatoma darbo užmokesčio ir socialinių garantijų sistema.

„Statutinės valstybės tarnybos reglamentavimas yra puikus pavyzdys, kai viena yra kalbama, o elgiamasi priešingai. Dar 2013 metais Seimas priėmė nutarimą dėl statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių, kuriame išreiškė principinę poziciją, kad turi būti parengtas vienas įstatymas, kuriame būtų bendrai reglamentuoti visų statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, socialinių garantijų, priėmimo į tarnybą ir kiti klausimai. Buvo manoma, kad tai užkirstų kelią situacijai, kai kiekviena statutinė organizacija „tempia paklodę į savo pusę“, ieško aukštų politikų protekcijų, siekdama savo statute užsitikrinti išskirtines sąlygas savo tarnautojams. Galiausiai tai ne tik paskatina nesveiką konkurenciją tarp institucijų, tačiau ir kainuoja mokesčių mokėtojams. Vien Kalėjimų departamento statuto pakeitimai, priimti 2014 m. pabaigoje, papildomai pareikalaus ne mažiau kaip 0,5 mln. eurų kasmet. Jeigu jau keičiame sąlygas, tai keiskime visiems, o ne tik išrinktiesiems“, – mano Seimo Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė. Ji taip pat pažymi, kad įgyvendinant minėtą Seimo nutarimą visų valstybės tarnautojų (tiek statutinių, tiek karjeros, tiek kitų) darbo užmokesčio reglamentavimo klausimas turėjo bendrai būti sprendžiamas Valstybės tarnybos įstatymo pataisomis, kurios pasiklydo kažkur Vidaus reikalų ministerijos koridoriuose. Tuo tarpu statutinės organizacijos sėkmingai sprendžia savo klausimus spausdamos priimti tik jų veiklą reglamentuojančius statutus.

Statutinės valstybės tarnybos reguliavimo klausimas iškilo Seimo Audito komitetui svarstant, kaip įgyvendinamos 2011 m. valstybinio audito ataskaitoje „Statutinės vidaus tarnybos valdymas“ pateiktos rekomendacijos. Valstybės kontrolierė G. Švedienė komiteto posėdyje pabrėžė, kad ir vėlesniuose audituose, nagrinėjusiuose atskirus statutinės valstybės aspektus, nustatomos tos pačios problemos, kai skirtingose įstaigose analogiški klausimai reguliuojami ir sprendžiami skirtingai, nors to negalima pagrįsti organizacijos specifika.

Jolita Vaickienė

Audito komiteto pirmininkė (tel. 239 6670)

Lina Milonaitė

Audito komiteto biuro patarėja (tel. 239 6017)