2015 m. balandžio 20 d. pranešimas VIR
Balandžio 20
dieną Žmogaus teisių komitetas kartu su partneriais surengė konferenciją „Lygių
galimybių politika Europoje ir Lietuvoje: dabarties iššūkiai ir ateities
perspektyvos“. Konferencijos partneriai – Lygių galimybių kontrolieriaus
tarnyba, Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas ir Seimo Europos
informacijos centras.
Konferencijoje
siekta apžvelgti su lygybės ir įvairovės aspektų integravimu susijusias
tendencijas Europos Sąjungoje (toliau – ES) ir įvertinti bei numatyti veiksmus,
kuriuos dar reikia atlikti tam, kad piliečių teisės būtų užtikrinamos tiek
nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
Konferencijoje aptarti su pagrindinėmis piliečių teisėmis ir laisvėmis susiję iššūkiai bei pasiekimai, lygybės ir nediskriminavimo politikos tendencijos bei vadinamos Horizontaliosios lygių galimybių direktyvos priėmimo perspektyvos.
Konferenciją
pasveikinusi Žmogaus teisių komiteto narė profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė
apgailestavo, kad tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos valstybėse apie
faktinę asmenų lygybę ir pagarbą kiekvienai asmenų grupei kalbėti dar anksti.
Pasak Seimo narės, nežiūrint į tai, kad dvidešimtas amžius esminiai pakeitė
žmonių visuomeninius ir asmeninius santykius priėmus tarptautinius Žmogaus
teises įtvirtinančius dokumentus, kai kurios visuomenės grupės (religiniai
fundamentalistai, konservatyvių pažiūrų tėvų organizacijos, kai kurie
konservatyviai mąstantys politikai) juos ignoruoja, stabdo žmogaus teisių ir
lygių galimybių pažangą bei šiai pažangai pasiekti reikalingų įstatymų priėmimą.
„Turime suvokti, jog visada greta egzistuoja idealūs žmogaus ir visuomenės
siekiai bei tikrovė – sustingusi žmogaus sąmonė, tradicijos ir prietarai,
kuriuos pakeisti nėra lengva“, – kalbėjo M. A. Pavilionienė. Politikė pažymėjo,
kad demokratinės valstybės įvaizdį tarptautinėje erdvėje kuria pažangios
nevyriausybinės organizacijos, mokslininkai tyrėjai, įvairios žmogaus teisių
tarnybos ir grupė politikų, kurie žmogaus teises ir laisves, tame tarpe ir
lygių galimybių politiką, laiko didžiausiais pastarųjų amžių laimėjimais.
Pagrindinių
teisių agentūros (toliau – FRA) nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnė dr.
Vygantė Milašiūtė aptarė FRA tyrimais pagrįstas teisės sistemų sąsajas. FRA yra
nepriklausoma agentūra, kuri renka ir analizuoja objektyvią ir palyginamą
informaciją, susijusią su pagrindinių teisių padėtimi ES. Buvo pristatytos FRA
2013 metais atlikto tyrimo dėl 2000 metų vadinamųjų lygybės direktyvų
įgyvendinimo išvados ir rekomendacijos. Nustatyta, kad tirtose šalyse piliečių
žinių lygis apie savo teises yra žemas bei galimybės kreiptis į teismą
diskriminacijos bylose – ribotos. Norintys pateikti skundą piliečiai nesulaukia
tinkamos pagalbos institucijose, jie susiduria su procedūrine painiava. Taip
pat konstatuota, kad valstybės nerenka pakankamai duomenų apie diskriminaciją,
tokie duomenys nenaudojami formuojant politiką. FRA pateikė rekomendacijas kaip
užtikrinti lygias galimybes aukštesniame lygmenyje:
-
naudoti daugiau pozityvios diskriminacijos
priemonių;
-
suvienodinti apsaugos nuo diskriminacijos skirtingais
pagrindais lygį;
- kurti tinkamą teisinę bazę ir siekti faktinio teisės aktų įgyvendinimo vykdant teisės aktų įgyvendinimo stebėseną, koordinuojant veiksmus, diegiant vienodus teisės aktų įgyvendinimo kriterijus.
Aptarta ir
planuojama priimti vadinama Horizontalioji direktyva, kuria būtų suvienodintas
požiūris į diskriminacijos pagrindus, arba kitaip tariant, įtvirtinamas
vienodas požiūris į asmenis, nežiūrint jų priklausymo tam tikrai socialinei
grupei. Ši direktyva parengta atsižvelgiant į realijas – faktiškai
egzistuojančią diskriminavimo pagrindų hierarchiją. Vygantė Milašiūtė pažymėjo,
kad teisės aktai nebūna tobuli, o teisės aktų trūkumus leidžia kompensuoti
teisės sistemos sąsajos. Pastebėta, kad Europos Žmogaus teisių teismas,
nagrinėdamas bylas dėl diskriminacijos, taiko ne tik Europos Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas, tačiau remiasi ir ES direktyvų
nuostatomis, įvairiais Europos Tarybos bei Jungtinių Tautų dokumentais. Taigi
sąsajos tarp ES teisės, Europos Žmogaus teisių konvencijos bei nacionalinių
teisių padeda įtvirtinti maksimalius lygybės standartus.
Lietuvos Respublikos Konstitucija, 29
straipsnis:
„Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės
institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti
jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės
padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“.
Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis
„Diskriminacijos uždraudimas“:
„1. Draudžiama bet
kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar
socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių
ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo,
negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. 2. Sutarčių taikymo srityje ir
nepažeidžiant konkrečių jų nuostatų draudžiama bet kokia diskriminacija dėl
asmens pilietybės“.
Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių konvencijos 14 straipsnis: „Naudojimasis
šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be
jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos,
politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės,
priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso“.
Parengė ir daugiau
informacijos suteiks
Žmogaus teisių komiteto
biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8
5) 239 6809, el. p. [email protected].