Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

ŽTK pranešimas: Lygių galimybių politika Europoje ir Lietuvoje. Realybė ir kelias link idealo

2015 m. balandžio 20 d. pranešimas VIR

 

 

Balandžio 20 dieną Žmogaus teisių komitetas kartu su partneriais surengė konferenciją „Lygių galimybių politika Europoje ir Lietuvoje: dabarties iššūkiai ir ateities perspektyvos“. Konferencijos partneriai – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas ir Seimo Europos informacijos centras.

Konferencijoje siekta apžvelgti su lygybės ir įvairovės aspektų integravimu susijusias tendencijas Europos Sąjungoje (toliau – ES) ir įvertinti bei numatyti veiksmus, kuriuos dar reikia atlikti tam, kad piliečių teisės būtų užtikrinamos tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.

Konferencijoje aptarti su pagrindinėmis piliečių teisėmis ir laisvėmis susiję iššūkiai bei pasiekimai, lygybės ir nediskriminavimo politikos tendencijos bei vadinamos Horizontaliosios lygių galimybių direktyvos priėmimo perspektyvos.

 

Seimo kanceliarijos (aut. – O.Posaškova) nuotr.

 

Konferenciją pasveikinusi Žmogaus teisių komiteto narė profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė apgailestavo, kad tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos valstybėse apie faktinę asmenų lygybę ir pagarbą kiekvienai asmenų grupei kalbėti dar anksti. Pasak Seimo narės, nežiūrint į tai, kad dvidešimtas amžius esminiai pakeitė žmonių visuomeninius ir asmeninius santykius priėmus tarptautinius Žmogaus teises įtvirtinančius dokumentus, kai kurios visuomenės grupės (religiniai fundamentalistai, konservatyvių pažiūrų tėvų organizacijos, kai kurie konservatyviai mąstantys politikai) juos ignoruoja, stabdo žmogaus teisių ir lygių galimybių pažangą bei šiai pažangai pasiekti reikalingų įstatymų priėmimą. „Turime suvokti, jog visada greta egzistuoja idealūs žmogaus ir visuomenės siekiai bei tikrovė – sustingusi žmogaus sąmonė, tradicijos ir prietarai, kuriuos pakeisti nėra lengva“, – kalbėjo M. A. Pavilionienė. Politikė pažymėjo, kad demokratinės valstybės įvaizdį tarptautinėje erdvėje kuria pažangios nevyriausybinės organizacijos, mokslininkai tyrėjai, įvairios žmogaus teisių tarnybos ir grupė politikų, kurie žmogaus teises ir laisves, tame tarpe ir lygių galimybių politiką, laiko didžiausiais pastarųjų amžių laimėjimais.

Pagrindinių teisių agentūros (toliau – FRA) nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnė dr. Vygantė Milašiūtė aptarė FRA tyrimais pagrįstas teisės sistemų sąsajas. FRA yra nepriklausoma agentūra, kuri renka ir analizuoja objektyvią ir palyginamą informaciją, susijusią su pagrindinių teisių padėtimi ES. Buvo pristatytos FRA 2013 metais atlikto tyrimo dėl 2000 metų vadinamųjų lygybės direktyvų įgyvendinimo išvados ir rekomendacijos. Nustatyta, kad tirtose šalyse piliečių žinių lygis apie savo teises yra žemas bei galimybės kreiptis į teismą diskriminacijos bylose – ribotos. Norintys pateikti skundą piliečiai nesulaukia tinkamos pagalbos institucijose, jie susiduria su procedūrine painiava. Taip pat konstatuota, kad valstybės nerenka pakankamai duomenų apie diskriminaciją, tokie duomenys nenaudojami formuojant politiką. FRA pateikė rekomendacijas kaip užtikrinti lygias galimybes aukštesniame lygmenyje:

-        naudoti daugiau pozityvios diskriminacijos priemonių;

-        suvienodinti apsaugos nuo diskriminacijos skirtingais pagrindais lygį;

-        kurti tinkamą teisinę bazę ir siekti faktinio teisės aktų įgyvendinimo vykdant teisės aktų įgyvendinimo stebėseną, koordinuojant veiksmus, diegiant vienodus teisės aktų įgyvendinimo kriterijus.

 

Seimo kanceliarijos (aut. – O.Posaškova) nuotr.

 

Aptarta ir planuojama priimti vadinama Horizontalioji direktyva, kuria būtų suvienodintas požiūris į diskriminacijos pagrindus, arba kitaip tariant, įtvirtinamas vienodas požiūris į asmenis, nežiūrint jų priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Ši direktyva parengta atsižvelgiant į realijas – faktiškai egzistuojančią diskriminavimo pagrindų hierarchiją. Vygantė Milašiūtė pažymėjo, kad teisės aktai nebūna tobuli, o teisės aktų trūkumus leidžia kompensuoti teisės sistemos sąsajos. Pastebėta, kad Europos Žmogaus teisių teismas, nagrinėdamas bylas dėl diskriminacijos, taiko ne tik Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas, tačiau remiasi ir ES direktyvų nuostatomis, įvairiais Europos Tarybos bei Jungtinių Tautų dokumentais. Taigi sąsajos tarp ES teisės, Europos Žmogaus teisių konvencijos bei nacionalinių teisių padeda įtvirtinti maksimalius lygybės standartus.

 

Lietuvos Respublikos Konstitucija, 29 straipsnis:

„Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“.

Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis „Diskriminacijos uždraudimas“:

„1. Draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. 2. Sutarčių taikymo srityje ir nepažeidžiant konkrečių jų nuostatų draudžiama bet kokia diskriminacija dėl asmens pilietybės“.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 14 straipsnis:Naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso“.

 

Parengė ir daugiau informacijos suteiks

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected].

 

 


  Siųsti el. paštuSpausdinti