2015 m. gegužės 13 d. pranešimas VIR

Gegužės 13 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas svarstė Seimo nutarimo projektą  Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos naujajai apaštalų bažnyčiai (XIP-2412).

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Valstybės pripažinimą suteikia Lietuvos Respublikos Seimas. Religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos. Pripažinimo klausimą Seimas sprendžia gavęs Teisingumo ministerijos išvadą. Šiame straipsnyje nurodytas pirminis įregistravimas yra įvykęs, jei religinė bendrija teisėtai veikė (buvo įregistruota) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 dienos.

Projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatytus religinių bendrijų teisinius santykius ir teises, o taip pat palaikyti religinės bendrijos dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Tikimasi, kad valstybės pripažinimo suteikimas Lietuvos naujajai apaštalų bažnyčiai kels didesnį visuomenės pasitikėjimą bažnyčios veikla ir tai suteiks šiai bažnyčiai platesnes galimybes užsiimti doroviniu ugdymu, didinti vaikų ir jaunimo užimtumą.

Naujosios apaštalų bažnyčios šaknys siekia XIX a. viduryje Anglijoje prasidėjusį irvingistų judėjimą, dar vadintą Katalikiška apaštališka bažnyčia. Remiantis Teisingumo ministerijos pateikta informacija, pagal tikėjimo išpažinimą Naujoji apaštalų bažnyčia yra krikščioniška bažnyčia, besilaikanti istorinės krikščionybės doktrinų. Naujoji apaštalų bažnyčia pripažįsta katalikiškojo kanono Bibliją (skirtingai nei dauguma protestantų, įkvėptomis laiko ir apokrifines knygas). Pirmoji irvingistų bendruomenė dabartinės Lietuvos teritorijoje atsirado jau XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje. 1836-1838 m. tuometiniame Memelyje įsikūrė maždaug dvidešimties asmenų Katalikiškai apaštališkoji bendruomenė. Vėliau, 1853 m., irvingistų bendruomenė atsirado ir Karaliaučiuje. Be Mažosios Lietuvos, pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu Naujojosios apaštalų bažnyčios bendruomenės veikė taip pat ir pagrindinėje Lietuvos teritorijos dalyje: Kybartuose, Drazdynuose bei Vištytyje. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Naujoji apaštalų bažnyčia savo veiklą Lietuvoje atnaujino jau 1990 m.

Komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui bendru sutarimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnis skelbia:

„Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas - jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.

Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises.

Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros įstaigas ir mokyklas dvasininkams rengti.

Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus.

Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu.

Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

Lietuvoje nėra valstybinės religijos“.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected].