2015 m. gegužės 21 d. pranešimas VIR

Gegužės 20 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) svarstė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso bei Lietuvos Civilinio proceso kodekso pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti geriausius vaiko interesus (Įstatymų projektai Nr. XIIP-1616 ir XIIP-1617, toliau – Projektai).

Teisines nuostatas tobulinti paskatino tai, kad Lietuvoje lygiavertė tėvystė po skyrybų neretai yra komplikuota, dėl to kenčia vaikai. Vis dažniau susiduriama su atvejais, kai vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, be antrojo sutikimo, išsiveža vaiką į užsienį, laikydamasis pozicijos, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo leidžia vienašališkai priimti tokį sprendimą. Nėra teisinio aiškumo ir tais atvejais, kai tretieji asmenys išsiveža vaiką be abiejų tėvų sutikimo, nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Kasmet gaunama nemažai kreipimųsi dėl neteisėtai išvežamų vaikų. 2014 m. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo 29 prašymus dėl 33 neteisėtai iš Lietuvos išvežtų vaikų ir 10 prašymų dėl tvarkos nustatymo su išvežtais gyventi į užsienį vaikais.

Projektai siekiama užtikrinti teisinį aiškumą, užkertant kelią vaikų neteisėtam išvežimui, kai tretieji asmenys išsiveža vaiką be abiejų tėvų sutikimo, nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų arba, kai vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, persikelia gyventi su vaiku į užsienį be kito tėvo (motinos) išankstinio sutikimo. Projekto rengėjų teigimu, vaiko išsiskyrimas su vienu iš tėvų didina emocinio atsiribojimo riziką, o tai gali turėti neigiamos įtakos vaiko raidai.

Pritarus siūlomoms pataisoms būtų sugriežtintos vaiko išvežimo į užsienį ilgesniam nei 2 mėnesio laikotarpiui sąlygos, kai tėvai gyvena skyrium bei išvežant vaiką tretiesiems asmenims.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą, o pastaroji nuostata ne kartą išplėtota Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstant, kad vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma šio Konvencijos straipsnio. Pagal šį straipsnį valstybei tenka pareiga ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų teisių apribojimo, tačiau vykdant pozityviąsias pareigas, priimti ir numatyti priemones, skirtas šių teisių veiksmingai apsaugai. Taigi praktikoje kylančios ir matomos problemos, įgyvendinant vaiko teisę į šeimos ryšius, reikalauja pokyčių, siekiant užtikrinti veiksmingą vaiko teisių įgyvendinimą.

Komitetas Projektams pritarė.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]