Seimo ŽTK pirmininkė Z. Žvikienė dalyvavo Pasaulinės pabėgėlių dienos šventėje

2015 m. birželio 19 d. pranešimas VIR

Birželio 19 d. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkė Zita Žvikienė kartu su vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene dalyvavo Pasaulinės pabėgėlių dienos šventėje, Rukloje, Pabėgėlių priėmimo centre. Pabėgėlių priėmimo centras yra socialines paslaugas teikianti biudžetinė, laikino gyvenimo įstaiga, skirta organizuoti ir įgyvendinti prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją, laikinai apgyvendinti nelydimus nepilnamečius užsieniečius, kol nagrinėjami jų prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

V. Buklajevo nuotr.

2000 m. gruodžio 4 d. Jungtinių Tautų (JT) Organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė, kad 2001 m. sukanka 50 metų nuo dienos, kai paskelbta 1951 m. JT konvencija „Dėl pabėgėlių statuso“. Apsauga nuo kankinimų ir nežmoniško elgesio – prigimtinė žmogaus teisė. Demokratinės valstybės įsipareigojo garantuoti, kad pabėgėliai iš karo ar neramumų draskomų šalių nebūtų išsiunčiami atgal į valstybę, kurioje jų sveikatai ar gyvybei gresia pavojus. Ši konvencija priimta išreiškiant pageidavimą, kad visos valstybės, pripažindamos pabėgėlių problemos socialinį ir humanistinį pobūdį, imtųsi visų priemonių, kad ši problema nesukeltų įtampos tarp valstybių.

Konvencijos veikimo 50 metų proga birželio 20-oji buvo paskelbta Pasauline pabėgėlių diena. Ši data JT buvo pasirinkta, kaip geros valios ženklas Afrikai ir jos pabėgėlių bendruomenei. Daugelį metų iki tol pabėgėlių dienos įvairiose šalyse buvo švenčiamos skirtingu laiku, tačiau žinomiausia buvo Afrikos pabėgėlių diena, minėta būtent birželio 20-tąją.

Pasaulinė pabėgėlių diena – puiki proga pagerbti pabėgėlių ryžtą siekti gyvenimo be persekiojimo, išnaudojimo ir žudynių. Taip pat tai puiki proga mums – demokratinei šaliai, prisiminti savo įsipareigojimus visiems žmonėms, bėgantiems nuo karo ir tikintiems, kad ši Europos Sąjungos valstybė juos apsaugos nuo smurto. Vykdant įsipareigojimus padėti prievarta namus ir kilmės šalį palikusiems žmonėms, ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas pažeidžiamoms grupėms. Tai – daugiavaikės šeimos, vienišos motinos su vaikais, į šalį patekę nelydimi vaikai, negalią turintys asmenys.

Komiteto pirmininkė susipažino su prieglobsčio ieškančiais mūsų šalyje žmonėmis, skanavo jų nacionalinių patiekalų. Z. Žvikienė, sveikindama šventės dalyvius, pažymėjo, kad turėtume būti jautrūs karo baisumus išgyvenusiems žmonėms – jei mūsų šalis taps brangintinais namais tiems, kurie jų yra netekę, nuo to praturtėsime mes patys.

Europos migracijos tinklo duomenimis 2014 m. Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiai pateikė 496 prieglobsčio prašymus, t. y. 24,3 proc. daugiau nei 2013 m. 53,4 proc. prašymų suteikti prieglobstį užsieniečiai pateikė pasienio kontrolės punktuose. Daugiausia prieglobsčio prašytojų buvo iš Gruzijos (117 prašymų), Afganistano (99 prašymai) ir Rusijos (74 prašymai). Labai išaugo Ukrainos piliečių prieglobsčių prašytojų skaičius (2014 m. jie pateikė 70 prašymų suteikti prieglobstį, 2013 m. – 5).

Parengė ir daugiau informacijos suteiks Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected].