2015 m. spalio 1 d. pranešimas VIR

Rugsėjo 30 dienos posėdyje, vykdydamas parlamentinę kontrolę, Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) apsvarstė Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro (toliau – Centras) išvadas „Dėl socialinės reklamos kampanijos „Vyrai už moteris“. Socialinėje reklamoje vaizduojami smurtautojai vyrai kiaulės, asilo, šuns galvomis ir raginama pamatytą smurtą sustabdyti ir pranešti apie jį policijai. Centro išvadose išdėstyta pozicija, kad lygių galimybių kontrolierius nepagrįstai netyrė kreipimosi dėl diskriminacinio reklamos pobūdžio.

Centras išvadas parengė gavęs asociacijos „Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjunga“ (toliau – Sąjunga) kreipimąsi dėl galimų Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymų pažeidimų ir atsisakymo skundą nagrinėti Lygių galimybių tarnybai.

Sąjungos kreipimesi keliama socialinės reklamos kampanijos „Vyrai už moteris“ korektiškumo problema. Sąjungos teigimu, socialinėje reklamoje „išskirtinai vyriškos lyties asmenys apibendrintai vaizduojami kaip smurtautojai, jie paniekinamai vaizduojami kaip kiaulės, asilo, šuns hibridai“. Sąjunga teigia, kad tokia reklama „yra diskriminacinė, įžeidžianti vyrus kaip lytį ir kartu šmeižikiška, nes visuomenei siunčiama vyrus diskriminuojanti informacija, neva visi vyrai yra smurtautojai, kiaulės, šunsnukiai, asilai,...“, pareiškėjų manymu, tokios reklamos tikslas „yra ne kas kita, o visuomenės kiršinimas“.

Centro išvadose, kurios neturi teisinės galios, rašoma, kad  „ <...> Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos motyvai ir atsisakymas tirti skundą yra nepagrįstas <...>. taip pat Centras pateikia rekomendacijas, tarp kurių – rekomenduojama Seimo kontrolierių įstaigai ir Vyriausybei stebėti, kad „inicijuojant socialinės reklamos kampanijas visuomenei svarbiomis temomis būtų laikomasi esminių žmogaus teisių ir lygybės principų <...>.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačiovskytė išaiškino, kad aptariamos reklaminės kampanijos tikslas – kovoti su smurtu ir ypač paraginti vyrus būti nepakantiems smurtautojams vyrams. Kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, kad remiantis statistika, dauguma smurtautojų yra vyrai, o smurto aukų – moterys. Todėl šioje situacijoje moterys yra atsidūrusios diskriminacinėje padėtyje. Taip pat kontrolierė išaiškino ir socialinei reklamai būdingą savybę – ji šokiruodama atkreipia visuomenės dėmesį į socialines problemas ir skatina visuomenę jas spręsti bei būti nepakančia blogio apraiškoms. Kontrolierė paaiškino, kad socialinės reklamos išraiška nėra lygių galimybių kontrolieriaus tyrimo objektas, nes Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymai konkrečiai apibrėžia kontrolieriaus veiklos ribas. Socialinė reklaminė kampanija, kuri nesusijusi su prekėmis ir paslaugomis, neįeina į lygių galimybių kontrolieriaus priežiūros sritį.

Dėl šios, prieš smurtą nukreiptos reklaminės kampanijos, yra pasisakiusi ir Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato vadovė Saala Saastamoinen. Jos teigimu, kampanijos tikslinė grupė yra gerą socialinę padėtį užimantys vidutinio amžiaus vyrai, kurie gali paskatinti teigiamus kultūrinius pokyčius aktyviai netoleruodami smurto prieš moteris. Plakatuose su gyvūnais lyginami tik seksistinių pažiūrų smurtaujantys vyrai, todėl, kad liaudies mene arba slenge gyvūnais vadinami blogai besielgiantys ir netikusių pažiūrų asmenys. Komisijos direktorato parengtame rašte pažymima, kad šia reklamine kampanija siekiama kurti visiško nepakantumo smurtui kultūrą.

ŽTK narė Marija Aušrinė Pavilionienė aptariamą socialinę reklamos kampaniją, vertinant diskriminacinę moterų padėtį dėl patiriamo smurto, pripažino pavykusia. ŽTK narys, pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas vis tik įžvelgė vyrus neigiamai stereotipizuojančių bruožų reklaminėse nuotraukose. Komiteto pirmininkė pripažino, kad socialinė reklama turi būti pastebima ir sujaudinanti, tačiau neturi įžeisti.

Komitetas įvertino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir nevyriausybinių organizacijų pastangas ugdant visuomenės nepakantumą smurtui bei kovojant su giliai įsišaknijusiais lyčių stereotipais. Tačiau nepaisant to, kad socialinei reklamai nėra taikomos Lietuvos Respublikos lygių galimybių ir Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymų nuostatos, atkreipė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos dėmesį, kad viešai pateikiant informaciją, galinčią turėti pažeminimo ar paniekinimo požymių, būtina užtikrinti, kad tokioje informacijoje nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, kad dėl šių požymių vienas asmuo yra pranašesnis ar menkesnis už kitą.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected].