Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Žmogaus teisių komitetas: priverstinė santuoka – viena prekybos žmonėmis formų

2015 m. gruodžio 16 d. pranešimas VIR

 

 

Gruodžio 16 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Baudžiamojo kodekso 147 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-1812(2)). Šiuo projektu siekiama priverstines ar fiktyvias santuokas (registruotos partnerystės) Baudžiamajame kodekse įvardinti, kaip prekybos žmonėmis formas ir nustatyti atitinkamą baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 147 ir 157 straipsnius.

Komitetas pritarė įstatymo projektui, tačiau pasiūlė tobulinti projektą, tik priverstines santuokas išskiriant kaip vieną prekybos žmonėmis formų. Komitetas pasiūlė atsisakyti įstatymo rengėjų siūlomo papildomo prekybos žmonėmis formų detalizavimo, įvardinant ir fiktyvias santuokas, kaip prekybos žmonėmis formą. Komitetas įvertino tai, kad fiktyvios santuokos dažniausiai sudaromos siekiant abipusės naudos, sudarant šias santuokas paprastai nėra prievartos ar asmens išnaudojimo požymių. Jei būtų nustatyta, kad fiktyvi santuoka sudaryta siekiant išnaudoti asmenį, baudžiamąją atsakomybę būtų galima taikyti ir pagal dabar galiojančias Baudžiamojo kodekso 147 ir 157 straipsnių nuostatas, nes pagal šias nuostatas, prekyba žmonėmis siejama su bet kokiu žmogaus išnaudojimo tikslu. Komitete buvo įvertinta ir tai, kad vadovaujantis galiojančio teisinio reguliavimo nuostatomis, fiktyvios santuokos sudarymas gali užtraukti administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2065 straipsnį už pagalbą neteisėtu būdu užsieniečiui gauti dokumentą, patvirtinantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (tokia pat nuostata įtvirtinta 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 541 straipsnyje).

Dabar galiojančio 147 straipsnio „Prekyba žmonėmis“ 1 dalis nustato, kad „Tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grąsinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba praimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų“.

Pagal galiojančią Baudžiamojo kodekso 157 straipsnio „Vaiko pirkimas arba pardavimas“ redakciją, remiantis šio straipsnio 1 dalimi, „Tas, kas siūlė pirkti, kitaip įgyti, pardavė, pirko, kitaip perleido, įgijo, verbavo, gabeno arba laikė nelaisvėje vaiką žinodamas ar siekdamas, kad, neatsižvelgiant į vaiko sutikimą, jis būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų“.

 

Parengė ir daugiau informacijos suteiks

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected].

 


  Siųsti el. paštuSpausdinti