Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime

2015 m. sausio 13 d. pranešimas VIR

 

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

 

Brangūs Sausio 13-ąją žuvusių Laisvės gynėjų artimieji,

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite,

Ministre Pirmininke Algirdai Butkevičiau,

Prezidente Valdai Adamkau,

Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininke Vytautai Landsbergi,

Ir visi į šį  iškilmingą minėjimą atvykę garbūs svečiai!

 

Šiandien minime Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną. Ši diena Lietuvos valstybės istorijai labai svarbi, kaip ir Vasario 16-oji bei Kovo 11-oji. Šios reikšmingos datos sukuria įspūdingą praėjusio šimtmečio tautos istorinių įvykių trilogiją: paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė – atkurta Lietuvos Nepriklausomybė – apginta Lietuvos Nepriklausomybė. Po šiomis svarbiomis datomis slypi paprastų žmonių likimai. Likimai, pakeitę Lietuvą, pakeitę mus visus. Be Sausio 13-osios nakties mes nebūtume tokie, kokie šiandien esame. Toji naktis mus sutelkė, suvienijo bendra skaudžia ir tuo pačiu galinga, visą esybę persmelkusia patirtimi – LAISVE. Laisve, prieš kurią beginklė net mirtis.

 

Reikšdami didžiausią pagarbą ir dėkingumą, lenkiame galvas prieš:

Loretą Asanavičiūtę,

Virginijų Druskį,

Darių Gerbutavičių,

Rolandą Jankauską,

Rimantą Juknevičių,

Alvydą Kanapinską,

Algimantą Petrą Kavoliuką,

Vidą Maciulevičių,

Titą Masiulį,

Alvydą Matulką,

Apolinarą Juozą Povilaitį,

Igną Šimulionį,

Vytautą Vaitkų,

Vytautą Koncevičių.

 

Laisvė yra jų garbės pjedestalas, laisvė yra jų gyvenimas mūsų visų atmintyje.

Šių žmonių likimas pakeitė visos tautos likimą. Jų atminimas su mumis kasdien – mūsų siekiuose ir darbuose. Pagerbkime žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą tylos minute. Dėkoju.

 

Mielieji,

Nakties tamsa bejėgė prieš aušrą.

1991-ųjų sausio 13-osios naktis Lietuvos istorijos puslapiuose – viena tamsiausių, tačiau ir viena didingiausių. Tą naktį mes visi ėjome dainuoti laisvę. Jeigu reikės – net ir iki paskutinio atodūsio. Todėl net ir dabar, praėjus beveik ketvirčiui amžiaus, tebejaudina ir didžiausią pagarbą įkvepia tą naktį budėjusių Laisvės gynėjų ryžtas ir tikėjimas, kad jų vieta – būtent čia, kad laisva Lietuva – kiekviename iš mūsų.

Sausio 13-osios naktį laisva valia ir vieningi pasitikome lemtį. Lemtį, kuri pasiėmė keturiolika iš mūsų. Kai po nakties tamsos ėmė brėkšti aušra, mes sutikome ją būdami kitokie. Sukrėsti skaudžios netekties, bet dar stipresni, dar ryžtingesni. Mes esame tie, kurie tęsia šią kilniausią misiją ir neša Laisvės vėliavą ateities kartoms. Tikiu, kad Sausio 13-oji neišdildomu Laisvės antspaudu paženklino kiekvieno iš mūsų širdį.

Ačiū.


  Siųsti el. paštuSpausdinti