2015 m. sausio 13 d. pranešimas VIR­­­­­­

Gerbiamasis Adamai Michnikai, mieli Laisvės premijos laureatai Antanai Terleckai, arkivyskupe Sigitai Tamkevičiau, Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiami Laisvės gynėjai, Seimo svečiai, visi čia susirinkusieji!

Kas prieš trejetą savaičių Paryžiuje ieškojo kalėdinių dovanų geriausiuose šio Europos didmiesčio knygynuose, galėjo pasirinkti mūsų garbaus svečio Adamo Michniko ir Bernardo Kuchnerio knygą „Prisiminimų kryžkelėse“ (Bernard Kouchner, Adam Michnik „Mémoires croisées“).

Prancūzijos skaitytojui Adamas Michnikas pristatomas kaip legendinis Rytų Europos kovotojas, disidentas, „Solidarumo“ lyderis, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ ilgametis vyriausiasis redaktorius.

Ir štai šis legendinis kovotojas šiandien yra su mumis, savo kuklia išvaizda niekuo nesiskiriantis iš kitų čia esančiųjų. Adamas Michnikas – nuolatinis kovotojas, išdrįsęs anksčiau ir drįstantis dabar drąsiai reikšti savo mintis tiek svarbiais Lenkijos visuomeninio gyvenimo klausimais, tiek mus supančio pasaulio aktualijomis, ir todėl, daugiamečių įvairių apklausų duomenimis, mūsų svečias yra įtakingiausių Lenkijos visuomenės veikėjų dešimtukuose.

Adamo Michniko vardas buvo žinomas dar ankstyvais Lietuvos laisvėjimo metais. 1989 m. lapkričio mėn. tarp lenkų intelektualų, „Laiško bičiuliams lietuviams“ signatarų, randame ir Adamo Michniko pavardę. Tame laiške nuskambėjo svarbūs Lietuvai ir labai svarūs teiginiai, kurių negaliu jums nepacituoti:

 „Manome, kad atėjo laikas aiškiai pasakyti, kad Lenkijoje niekas nekelia teritorinių pretenzijų dėl tų žemių, kurios tarpukario laikais priklausė Lenkijos valstybei. Manome, kad atėjo laikas pripažinti, kad Vilnius yra ir bus Jūsų sostinė bei kultūros ir tautos gyvenimo centras, Jūsų patriotinių jausmų ir istorinių tradicijų kristalizacijos židinys.

Esame išauklėti krikščioniškos tradicijos, o tos tradicijos yra tautų apsisprendimo ir jų tarpusavio draugystės atrama. Tad vardan tos tradicijos, vardan Europos prašome Jus atlaidumo mūsų praeities klaidoms. Taipogi mes sieksime tokio atlaidumo, vidinio atvirumo Jūsų atžvilgiu. Todėl suvokdami praeities naštą ir vieni, ir kiti atsistokime ant dabarties pamatų, drąsiai atmeskime slogius prisiminimus, naudokimės palankiomis suartėjimo galimybėmis, įvertindami tai, kas neabejotina ir nekintama.“

Galvoju, kad tai buvo ryški pagarbos kapitalo Lietuvoje Adamui Michnikui pradžia, kuris po daugelio metų įvertintas Vytauto Didžiojo universiteto ir Klaipėdos universiteto garbės daktarų vardais, o dabar ir Laisvės premija.

To sausio dienomis, kurių dvidešimt ketvirtąsias metines minime, Adamas Michnikas – Lenkijos parlamentaras – buvo čia. Tai buvo labai vertingas solidarumo aktas, sustiprinęs ne vieną mūsų.

Vėliau jo drąsi ir ryžtinga pozicija palaikant Lietuvą daug metų reiškiasi „Gazeta Wyborcza“ veikloje. Vadovaudamasis iškiliojo Jurgio Vladislovo Giedraičio (Jerzy Władysław Giedroyc) principais, Adamas Michnikas pirmiausia yra reiklus sau, savo tautiečiams, stengiasi matyti savąsias, tautiečių klaidas, o ne vykdyti kitų padarytų „skriaudų“ buhalterinę apskaitą. Todėl dabar, praėjus ketvirčiui amžiaus, būtų labai pravartu prisiminti „Laiško bičiuliams lietuviams“ žodžių prasmę.

Kovotojo už laisvę vardą Adamas Michnikas dar kartą įrodė šiomis dienomis, kai Jo vadovaujamas laikraštis „Gazeta Wyborcza“ tapo vienu iš šešių Europos laikraščių (šalia „Le Monde“, „The Gardian“, „El Pais“, „La Stampa“, „Suddeutche Zeitung“), pareiškusių „Nesiduosime įbauginami“.

Brangūs visi čia susirinkusieji,

atidarydamas mūsų garbaus svečio tik mažą aktyvaus gyvenimo veiklos dalelę atspindinčią parodą, kviečiu pažvelgti į šios nepaprastos asmenybės užfiksuotas gyvenimo akimirkas ir pasidžiaugti buvimu kartu. Per atkurtos nepriklausomos Lietuvos ketvirtį amžiaus daugeliui mūsų šios parodos herojus tapo mūsų Adamu.