2015
m. birželio 15 d. pranešimas VIR
Seimas
birželio 15 d. iškilmingu minėjimu pagerbė sovietų okupacijos ir genocido aukas
bei paminėjo Gedulo ir vilties dieną.
Pasak Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės, žiauri 1940-ųjų okupacija ir ciniškas, suplanuotas lietuvių tautos genocidas negrįžtamai ir iš esmės pakeitė mūsų tautos gyvenimą. Tautos, kuri anuomet jau daugiau nei du dešimtmečius gyveno savarankišką gyvenimą, kūrė savo valstybę, diegė modernias naujoves, padovanojo pasauliui talentingų mokslo, literatūros, meno kūrėjų kartą.
Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr. |
„Pirmoji
nepriklausoma Lietuva, inteligentijos padedama, sukūrė itin stiprią pilietinę
visuomenę savo kalba, kultūra, lietuvių tautos didingos istorijos pažinimu,
tautinio tapatumo savivoka, pagarba asmens laisvei kaip esminei žmogiškumo
vertybei. Toje visuomenėje gimė ir užaugo karta, kuri verčiau rinkosi garbingą
mirtį nei aklą vergystę“, – sakė L. Graužinienė.
Iškilmingo
minėjimo metu kalbėjęs Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas pabrėžė, kad
Lietuva visą dešimtmetį kariavo be tankų, be galingų ginklų, be pasaulio
pagalbos, vienui viena, 3 milijonai prieš 250 milijonų.
„Ir
išmokome tokio karo, kuriam ginklo pasaulis nerado, ir kuris visada atveda iki
pergalės. Taip, taip, per visą okupacijos laiką, be paliovos mūsų tauta kariavo
tikrą karą prieš komunizmą, kariavo dvasinį karą. Galima klausti, kas padarė
mus tvirtus, nenugalimus? Tikėjimas.“, – sakė Panevėžio vyskupas emeritas J.
Kauneckas.
Seimo
narės Dalios Teišerskytės tėvas buvo suimtas 1946 metais, žuvo lageryje, mama,
sesuo ir brolis ištremti 1948 metais, o pati parlamentarė ir kiti du jos
broliai ištremti 1953 metais. Tremtį išgyvenusi Seimo narė prisiminė tą sunkų
laikotarpį: „Ar buvo sunku? Taip. Ar buvau nelaiminga? Ne. Mes gyvenamo barake,
viename kambarėlyje septyniese... Užteko ir duonos, ir šilumos. Nes buvome
mylimi, vieningi, šventėme Velykas ir Kalėdas, šokome ir dainavome. Visų
nelaimės buvo vienodos, visų troškimai buvo panašūs, o netektys neaplenkė
beveik nė vienos šeimos... Ko išmokau? Savarankiškumo, orumo, drąsos,
pasiaukojimo, atsakomybės... Esu laiminga, kad turėjau tokią šeimą. Esu
laiminga, kad esu tokios Lietuvos dukra“.
Minėjimo
metu kalbėjo ir tremtyje gimęs Seimo narys Julius Sabatauskas. Jo tėvai buvo ištremti
net du kartus – 1941 ir 1948 metais.
Pasak
Seimo nario, joks dramatiškiausias filmo siužetas dabar nebepakartos to, ką
turėjo patirti žmonės su vaikais paleisti į plynę Syktyvkare,
Komių žemėje. Pirmą žiemą jie neturėjo net barakų, glaudėsi žeminėse, kurias
patys ir išsikasė. Badas, ligos, nežmoniškos sąlygos nusinešė daugybę gyvybių, likusieji
padėjo vieni kitiems kuo galėjo, dalijosi paskutiniu duonos kąsniu, stiprino
dvasią lietuviška daina. J. Sabatauskas pabrėžė, kad tarpusavio solidarumas ir
tikėjimas buvo didžiulis. Tikėjimas, kad kaip nors, kada nors vis tiek sugrįš į
Lietuvą.
„Kasmet
prisimenant šią tragišką sukaktį vis mažiau susirenka gyvųjų jos liudininkų.
Bet vis svarbiau, kad šis skaudus, mūsų žmonių likimus sužalojęs, o kai kuriuos
ir pražudęs istorijos momentas liktų ne tik jį išgyvenusiųjų širdyse ir
galvose, ne tik tremtinių vaikų ir anūkų atmintyje, bet būtų įamžintas ir
žinomas kaip visos tautos neatsiejama istorijos dalis, liudijanti išgyvenimus
ir didžiulius tautos praradimus“, – sakė Seimo narys.
2014
m. projekte „Misija Sibiras“ dalyvavusio Giedriaus Tradišausko
įsitikinimu „Misija Sibiras“ yra pati geriausia istorijos, pilietiškumo ir
patriotiškumo pamoka: „Mes, projekto dalyviai, savo akimis matėme, kad
grasinimai, badas, vergiškas darbas nepalaužė lietuvių tautos dvasios. Neslėpsiu,
apima pasididžiavimas, kai taigos apsuptyje sutikti vyresni rusai, sužinoję iš
kur esame, čia gyvenusius lietuvius mini tik geru žodžiu. Sako, kad tremtiniai
iš Lietuvos buvo geri, darbštūs, artimui padedantys ir laisvės trokštantys
žmonės“.
G. Tradišausko nuomone, „kiekviena išvykstanti jauna, entuziastinga, Tėvynę mylinti ir laisva projekto ekspedicija yra gyvas liudijimas, kad nepaisant tragiškų išgyvenimų, mūsų tauta nepalūžo, atsitiesė, kad Lietuva yra ir bus“.
Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr. |
Minėjimo
metu Seimo nariai, patyrę sovietinę tremtį – Vida Marija Čigriejienė, Rimantas
Jonas Dagys, Arimantas Dumčius, Vilija Filipovičienė,
Donatas Jankauskas, Kazimieras Kuzminskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Juozas Olekas, Julius Sabatauskas ir Dalia Teišerskytė – ekspedicijų į tremties
vietas dalyviams perdavė Lietuvos valstybės vėliavą.
Iškilmingame
renginyje dalyvavo: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė,
pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis su
žmona, buvę Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkai, Lietuvos Nepriklausomybės
Akto signatarai-Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo
deputatai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nariai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės
nariai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai, Lietuvos kariuomenės vadas,
Lietuvos bažnyčių hierarchai ir atstovai, pasipriešinimo 1940–1990 metų
okupacijoms dalyviai, tremtiniai, kovotojai už laisvę ir jų artimieji, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės
ir Seimo Tarybos nariai, bendrijos „Lemtis“, projektų „Misija Sibiras“ 2015
metų dalyviai, projekto „Istorija gyvai“ laimėtojai Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos mokiniai ir
mokytojai, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvoje vadovai,
Europos Parlamento nariai, Seimui atskaitingų
valstybės institucijų vadovai, Lietuvos universitetų ir akademijų rektoriai,
Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių merai, tautinių bendrijų atstovai, kiti
didžiai gerbiami svečiai.
Saulė Eglė
Trembo,
Seimo
kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8
5) 239 6203, el. p. [email protected])