Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-435 bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-436

Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2017-04-14

Viena iš nuostatų – atsisakyti šiuo metu numatyto Medžiotojų sąvado bei pareigos kiekvienam medžiotojui kasmet pateikti duomenis Medžiotojų sąvadui. Medžiotojų sąvade kaupiama informacija nėra panaudojama, tačiau pareiga kiekvienam medžiotojui pateikti duomenis Medžiotojų sąvadui yra. Todėl ir siūloma atsisakyti tiek Medžiotojų sąvado, tiek ir kiekvienam medžiotojui numatytos pareigos kasmet teikti duomenis Medžiotojų sąvadui. Vietoj Medžiotojų sąvado būtų įsteigta medžiotojų informacinė sistema, kuri būtų integruota į Policijos departamento administruojamą Policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą. Tai sudarytų sąlygas šioje sistemoje sukaupta informacija efektyviai dalintis įvairioms suinteresuotoms institucijoms.

Kiti siūlomi pakeitimai susiję su leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimu. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą tokio leidimo turėtojui nenumatyta galimybė jo atsisakyti. Todėl siūloma papildyti įstatymą ir tokią galimybę numatyti.

Atsižvelgus į kiekvienais metais vis dar pasitaikančius atvejus, kai medžioja neblaivūs asmenys, ir tokių medžioklių metu nepavyksta išvengti skaudžių pasekmių, siūloma nustatyti, kad atsakomybė dėl neblaivių medžiojančių medžiotojų tektų ne tik jiems patiems, bet ir medžiotojų kolektyvui, kuriame jie medžioja, t. y. medžiotojų būrelis ar klubas netektų leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

Taip pat siūloma patikslinti Medžioklės įstatymo nuostatas ir sudaryti sąlygas privačios žemės sklypų savininkams suformuoti medžioklės plotų vienetą jų turimos privačios žemės sklypų pagrindu. Šiuo metu tokia galimybė numatyta tik vienam savininkui, turinčiam ne mažiau kaip 1000 ha privačios žemės.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą asmenys, siekiantys įgyti teisę medžioti, privalo išlaikyti Medžioklės egzaminą, tačiau pagal galiojantį teisinę reglamentavimą nėra nustatyta, kad už laikomą (perlaikomą) Medžioklės egzaminą būtų sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Už egzamino organizavimą Aplinkos ministerija sumoka iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Todėl Medžioklės egzaminą laikantys (perlaikantys) asmenys, piktnaudžiaudami šia situacija, tinkamai nepasiruošę, minėtą egzaminą laiko (perlaiko) ne tik po kelis, bet ir po keliolika kartų. Taip sudarydami papildomą krūvį Medžioklės egzaminą organizuojančioms teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijoms, tuo pačiu didindami Aplinkos ministerijos išlaidas už Medžioklės egzamino organizavimą.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Tačiau atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai savivaldybių metai iš metų šių lėšų nepanaudoja. Todėl siūloma nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 70 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai, o 30 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Todėl kartu su Medžioklės įstatymu siūloma pakeisti ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymą, bei numatyti papildomas programoje sukauptų lėšų panaudojimo galimybes.

Projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Mažeika.

Pasiūlymus ir pastabas siųskite

Lietuvos Respublikos Seimui

adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

arba el. paštu [email protected]


  Siųsti el. paštuSpausdinti