Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2018-09-01
Projekto tikslas – sureguliuoti savivaldos, institucijų ir visuomenės dalyvavimo želdynų priežiūros, tvarkymo ir projektavimo procese santykius, pagerinti želdynų priežiūrą ir informacijos susisteminimą.
Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma naujai apibrėžti sąvokas kas yra arboristika, arboristas, saugotini ir saugomi sumedėję augalai, sumedėjusių augalų inventorizacija, privati valda ir privati namų valda, želdinių genėjimas, želdinių naikinimas. Įstatymo galiojančioje redakcijoje nesant išaiškinimo kas yra „privati valda“ ir „privati namų valda“ ir šių sąvokų sąsajų su želdinių priežiūra, apsauga, vertinant konkrečią situaciją apsunkina aplinkosaugos pareigūnų darbą. Norint geriau reglamentuoti želdinių priežiūrą privačioje valdoje ar privačioje namų valdoje, tikslinga Įstatymo projekte numatyti šias sąvokas. Įstatymo projekte galiojančios redakcijos įstatyme esanti sąvoka „Medžiai ir krūmai“ keičiama į sąvoką „sumedėję augalai“. Dendrologų plačiai naudojama ši sąvoka nurodo, kad sumedėję augalai, tai medžiai, krūmai ir lianos, turintys daugiametį stiebą, padengtą tvirta žieve ir yra prisitaikę išgyventi daugiau negu metus.
Želdynų apsaugos, tvarkymo ir valstybinio valdymo procese dabartiniu metu dalyvaujančių kai kurių institucijų funkcijos yra neatskirtos. Tiek leidimų išdavime, tiek teritorijų planavimo dokumentų derinime tomis pačiomis sąlygomis dalyvauja savivaldos ir kontroliuojančios institucijos. Pasirašant leidimus ar derinant projektus vienodai abiem pusėms, nebelieka kam kontroliuoti. Tokiu būdu, kontroliuojanti institucija visada atsiduria dviprasmiškoje padėtyje. Todėl siūloma atskirti savivaldos ir kontroliuojančių institucijų pareigas ir atsakomybę. Aplinkos ministerijai, kaip vienai, pagrindinių želdynų priežiūros, tvarkymo ir apsaugos institucijų, įstatymo projekte numatoma pagrindinė funkcija - kontroliuoti želdynų tvarkymą, inventorizavimą, apskaitą, bei želdynų ir želdinių priežiūrai skirtų lėšų įsisavinimą.
Savivaldybių žinioje yra ne tik želdynų priežiūra, atkūrimas, projektų įgyvendinimas, bet ir leidimų išdavimas kertant, genėjant medžius ir krūmus. Įsisavinant Europos Sąjungos lėšas, įgyvendinant želdynų atkūrimo projektus dažnai yra išduodami leidimai iškirsti ištisas medžių grupes nepaisant gyventojų protestų. Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamento analitinėje apžvalgoje dėl želdynų priežiūros ir tvarkymo kitose Europos sąjungos šalyse, kaip Belgija, Vokietija ar Jungtinės karalystė, leidimus medžių kirtimui taip pat išduoda vietos savivalda, tačiau šiose šalyse labai svarbus yra ir bendruomenės dalyvavimas. Įstatymo projekte išduodant leidimus medžių kirtimui, genėjimui ar tvarkymo darbams numatoma pagal želdynų svarbą išskirti juos į tris grupes. Vienai grupei priklausytų neatlygintinai kertami medžiai ir krūmai. Tai būtų audrų išlaužos, sutrūniję ir gyventojams bei aplinkai pavojų keliantys medžiai. Atskirų medžių ir krūmų šalinimui leidimus, kaip ir dabar išduotų savivaldybės administracija. Dėl ekologiniu, istoriniu atžvilgiu visuomenei svarbių želdynų pertvarkymo prie savivaldybės įkurta želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija kartu su specialistais turėtų su suinteresuota visuomene turėtų atrasti bendrą susitarimą. Bet kuriuo atveju įstatymas įgaliotų vietos savivaldą informuoti gyventojus iki leidimo išdavimo medžių šalinimui.
Projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Kęstutis Bacvinka, Kęstutis Mažeika.
Pasiūlymus ir pastabas siųskite
Lietuvos Respublikos Seimui
adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius
arba el. paštu [email protected]