LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETO 2018 M. PAVASARIO SESIJOS DARBO ATASKAITA

TURINYS

Bendroji informacija 1

Komiteto sudėtis 2

Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Aplinkos apsaugos komitetas 2-14

Svarstyta aktualių ir labai aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos

Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados 14-15

Posėdžiai ir klausymai 15

Parlamentinė kontrolė 15-16

Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas 17

Renginiai 17-18

Tarptautiniai ryšiai 18

BENDROJI INFORMACIJA

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.0	Seimo pavedimai komitetui Kaip pagrindiniam komitetui Kaip papildomam komitetui	77 62 15
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados	11
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai	26
2.2.	Klausymai	-
3. Parlamentinė kontrolė
3.1.	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	15
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	352
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	168
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	2
5.2.	Kiti renginiai	1
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	2
6.2.	Priimta delegacijų

Komiteto sudėtis

2018 m. rudens sesijos metu Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (toliau – Komitetas) dirbo tokios sudėties: Komiteto pirmininkas – Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas – Simonas Gentvilas, Komiteto nariai Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius), Virginija Vingrienė.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komiteto biuras dirbo tokios sudėties: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, patarėja Aistrida Latvėnė, patarėja Rasa Liucija Matusevičiūtė ir padėjėja Vida Katinaitė.

AKTUALIAUSI DARBAI

Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Komitetas kaip pagrindinis

2018 m. sausio 12 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 6, 7, 7-1, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13-1 straipsniu įstatymą Nr. XIII-1017 (projektas Nr. XIIIP-1461) kartu su lydinčiaisiais Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 7, 17, 34-1, 34-2, 34-4, 34-5, 34-7, 34-12, 34-15, 34-16, 34-18, 34-19, 34-22, 34-23 straipsnių pakeitimo, 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo devintuoju-1 skirsniu įstatymu Nr. XIII-1018 (projektas Nr. XIIIP-1462) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-615 16 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1019 (projektas Nr. XIIIP-1464). Įstatymuose nustatoma pareiga ūkio subjektams vykdyti apskaitą ir teikti ataskaitas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (toliau – GPAIS). Apskaitos vedimas ir ataskaitų pateikimas bei jų tikrinimas per GPAIS greitas, paprastas ir inovatyvus būdas ūkio subjektams įgyvendinti pareigą vesti apskaitą ir teikti ataskaitas, o atsakingiems specialistams, mažinant patikros laiko sąnaudas, efektyviai patikrinti pateiktus duomenis. Atliekų tvarkymo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis pripažįstama netekusia galios atsižvelgiant į tai, kad pradėjus veikti GPAIS, atliekų vežimo lydraščiai bus privalomi vežant ne tik pavojingas, bet ir nepavojingas atliekas. Atitinkamai patikslinta Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis numatant, kad vežant atliekas Lietuvos Respublikos teritorijoje privaloma rengti atliekų vežimo lydraštį, kurio pildymo ir naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras. Atliekų vežimo lydraščio pildymas vežant atliekas padės užtikrinti efektyvesnį visų atliekų tvarkymo kontrolės procesą, nes sudaromos galimybės aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams vertinti visą „atliekų judėjimo kelią“, taip mažinant prielaidas atliekų darytojams ar atliekų tvarkytojams perduoti / atsikratyti atliekomis pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Be to, taip palengvinamas atliekų perdavimo dokumentų pildymo procesas, kai vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 8 punktu atliekų turėtojas, pats arba per vežėją perdavęs atliekas atitinkamas atliekas apdorojančiai įmonei, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą–faktūrą, atliekų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodyti perduotų atliekų rūšis, atliekų kodas ir svoris, atliekų perdavimo data). Atliekų vežimo lydraščių užpildymas GPAIS taps paprastesnis ir elektroniniai lydraščiai galimai pakeis kai kuriuos popierinius atliekų perdavimo dokumentus, kuriuos dabar pildo subjektai. Atliekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnis išbraukiamas kaip perteklinis, nes už 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo nuostatų (įkaitant ir dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių vežimų) įgyvendinimą atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra, vykdanti Lietuvos Respublikos kompetentingosios institucijos funkcijas. Šiame reglamente yra nustatyti reikalavimai ir dėl atliekų tarpvalstybinių vežimų dokumentų registravimo, saugojimo. Siekiant nustatyti, kad už duomenų, pateiktų gaminių ar pakuočių apskaitoje, teisingumą būtų atsakingi gamintojai ir importuotojai, tikslinga atsisakyti galimybės licencijuotoms gamintojų ir importuotojų organizacijoms (toliau – organizacijos) vykdyti gaminių ar pakuočių apskaitą ir teikti tokios apskaitos ataskaitas gamintojų ir importuotojų pavedimu. Atsižvelgiant į tai ir vertinant tai, kad organizacijų steigimo ir veiklos vykdymo tikslas turėtų būti kolektyvus gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas, kurio visiškas įvykdymas ir efektyvumas neatsiejamas nuo tokio tvarkymo išlaidų apmokėjimo ir aktyvaus visuomenės švietimo ir informavimo gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo klausimais, gamintojai ir importuotojai, pavesdami organizacijoms pareigą organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą, taip pat turėtų pavesti pareigą apmokėti tokio tvarkymo išlaidas ir šviesti bei informuoti visuomenę gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo klausimais. Todėl patikslintos Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹, 34⁴, 34⁷, 34¹⁵, 34¹⁸, 34²³ straipsnių, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio nuostatos. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio nuostatos taikomos importuotojams, t. y. įmonėms, į Lietuvos teritoriją įvežančioms supakuotus gaminius (pripildytas pakuotes), ir gamintojams – įmonėms, Lietuvoje pripildančioms pakuotes gaminiais (net jei pakavimo paslaugą sutartiniais pagrindais joms atlieka kitas asmuo). Pakuočių gamintojai, t. y. įmonės, į Lietuvos teritoriją įvežančios ar Lietuvoje gaminančios tuščias pakuotes, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio nuostatomis įpareigotos vykdyti tuščių pakuočių apskaitą. Tačiau įstatyme aiškiai nereglamentuota pareiga pakuočių gamintojams užsiregistruoti. Atsižvelgiant į tai, kad įdiegus GPAIS, tuščių pakuočių apskaitą pakuočių gamintojai privalės vykdyti naudodamiesi GPAIS, o apskaitą GPAIS galės vykdyti tik atitinkamai užsiregistravę, todėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme 6 straipsnyje prie pareigos vykdyti pakuočių apskaitą numatytas įpareigojimas pakuočių gamintojams užsiregistruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vadovaujantis 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų 12 straipsnio 4 dalies nuostatomis, valstybės narės turėtų atsižvelgti į mažų ir vidutinių įmonių problemas, kurios iškyla teikiant išsamius pakuočių duomenis valstybinėms pakuočių duomenų bazėms. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 2 dalies nuostatas ir siekiant optimizuoti GPAIS naudotojų skaičių ir užtikrinti sklandų ir maksimaliai spartų sistemos veikimą, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatyme numatyta, kad subjektai, kurie nelaikytini pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais ar importuoja prekes (supakuotus gaminius), kurios neapmokestinamos importo PVM vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, neprivalės registruotis ir vykdyti pakuočių apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka. Siekiant, kad užstato už pakuotes sistemos (tiek vienkartinių, tiek daugkartinių pakuočių) būtų efektyvios ir priimtinos aplinkosauginiu bei socialiniu aspektais, kad būtų vykdomas daugkartinių pakuočių pakartotinis naudojimas, šiose sistemose turi dalyvauti visi Lietuvos rinkai gėrimus pakuotėse, kurioms taikoma užstato sistema (toliau - užstatinės pakuotės), tiekiantys gamintojai ir importuotojai (neatsižvelgiant į tiektą užstatinių pakuočių kiekį). Priešingu atveju būtų iškraipomos rinkos sąlygos (mažą užstatinių pakuočių kiekį tiekiantys gamintojai ir importuotojai gali visai nedalyvauti minėtose užstato sistemose ar vykdyti ne visas tokiems gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, pvz., parduodami gėrimus imti užstatą iš pardavėjų, tačiau nedalyvauti organizuojant jų parduodamų užstatinių pakuočių surinkimą ir neapmokėti tokio surinkimo išlaidų), kas sąlygos minėtų užstato sistemų veikimo neefektyvumą ir vartotojų bei pardavėjų nepasitenkinimą. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7¹ straipsnyje numatyta lengvata neturėtų būti taikoma, jei Lietuvos rinkai tiekiamos pakuotės, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, ar bet kokios daugkartinės pakuotės, įskaitant daugkartines pakuotes, kurioms taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema. Įstatymuose numatyta, kad aplinkos ministras nustatys tvarką, kaip bus vykdomos procedūros, susijusios su registravimusi, apskaitos vykdymu, ataskaitų teikimu, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymu, banko garantijos ar laidavimo draudimo sutarties, įrodančių, kad atitinkamų gaminių atliekų tvarkymas bus finansuojamas, pateikimu, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimu, kai esant techniniams trikdžiams nebūtų galimybės naudotis GPAIS. Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymu įstatymai papildyti nuostata, numatančia, kad aplinkos ministras nustato pereinamąjį laikotarpį, jo sąlygas ir ūkio subjektus, kuriems jis taikomas tam, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui būtų tinkamai vykdomos įstatymuose nurodytos procedūros naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema.
2018m. balandžio 12 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20(1) straipsniu įstatymą Nr. 1078 (projektas Nr. XIIIP-1777) ir jį lydintį Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1079 (projektas Nr. XIIIP-1778). Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisomis gerinamos sąlygos elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems vartotojams. Įstatymų pakeitimais nuspręsta patobulinti kainodaros modelį elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems vartotojams ir įtvirtinti bazinius elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainodaros principus, taip užtikrinant elektros energiją gaminančių vartotojų teisėtų lūkesčių apsaugą. Šie pakeitimai leis elektros energiją gaminantiems vartotojams pasirinkti patogiausią, jų elektros energijos gamybos ir vartojimo poreikius atitinkantį mokėjimo būdą, mokant už kiekvieną iš tinklo susigrąžintą elektros energijos kilovatvalandę, mokant pastovų mėnesinį mokestį už elektrinės galią (kilovatus) arba hibridinį kainodaros modelį, kai būtų mokamas mažesnis pastovus mėnesinis mokestis už elektrinės galią bei taip pat mažesnis tarifas už kiekvieną iš tinklų susigrąžintą kilovatvalandę elektros energijos. Elektros energiją gaminantys vartotojai taip pat turės galimybę atsiskaityti elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Gaminantis vartotojas atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą galės keisti ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. Įstatymų pakeitimai pagerins sąlygas ir ūkininkams, norintiems tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais. Pagal priimtas pataisas, jie, kaip ir juridiniai asmenys, galėtų įsirengti iki 100 kilovatų (kW) galios atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines. Iki šiol elektros energiją gaminančių vartotojų, tai yra fizinių asmenų, kuriems priskiriami ir ūkininkai, elektrinės įrengtoji galia negali būti didesnė kaip 10 kW galios, o juridinių asmenų – iki 100 kW.
2018 m. balandžio 19 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 109-1 straipsniu įstatymą Nr. XIII-1109 (projektas Nr. XIIIP-1416) ir jį lydintį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 308, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 308-1 straipsniu įstatymą Nr. XIII-1110 (projektas Nr. XIIIP-1417). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu Nr. I-2223 37, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 109¹ straipsniu įstatymas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 308, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 308¹ straipsniu įstatymu (toliau – Įstatymų projektai, Aplinkos apsaugos įstatymo projektas, Kodekso pakeitimo įstatymo projektas) įgyvendinamas 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 (OL 2017 L 137, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2017/852). Įstatymų tikslas – numatyti atsakomybę juridiniams ir fiziniams asmenims už Reglamente (ES) 2017/852) nustatytų reikalavimų veikloms, susijusioms su gyvsidabriu, gyvsidabrio mišiniais ir junginiais, gyvsidabrio turinčiais gaminiais, pažeidimus. Reglamentas (ES) 2017/582 yra naujas integruotas specialusis gyvsidabrį reglamentuojantis teisės aktas, nustatantis priemones ir sąlygas, susijusias su gyvsidabrio, gyvsidabrio mišinių ir junginių, gyvsidabrio produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamyba, importu, eksportu, naudojimu, saugojimu, gyvsidabrio atliekų tvarkymu. Į Reglamentą (ES) 2017/582 įtrauktas 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo (OL 2008 L 304, p. 75) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008), kaip vienintelis iki šiol gyvsidabriui skirtas ES teisės aktas. Reglamentu (ES) 2017/582 pastarasis reglamentas panaikinamas perimant pagrindinius jo įpareigojimus, juos atitinkamai pakoregavus. Reglamentas (ES) 2017/852 yra skirtas įgyvendinti Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio (toliau – Minamatos konvencija). Iš naujų Reglamento (ES) 2017/852 nuostatų pažymėtinos: draudimas eksportuoti, importuoti ir gaminti šio reglamento II priede išvardintus produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, nuo tame priede nustatytų datų; gyvsidabrio ir gyvsidabrio mišinių, nurodytų šio reglamento I priede, importo procedūra; draudimas importuoti gyvsidabrio mišinius, gyvsidabrio junginius gyvsidabrio regeneravimo tikslu, draudimas importuoti gyvsidabrį amatininkiškos ir mažos apimties aukso gavybos ir perdirbimo tikslu; draudimas naudoti gyvsidabrį ir gyvsidabrio junginius šiuo metu vykdomuose gamybos procesuose, gavyboje ir naujuose gamybos procesuose; naujų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamybos ir tiekimo rinkai draudimas (nustatyta tvarka leidžiamos išimtys); dantų amalgamų naudojimo ribojimas; reikalavimas odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigose įrengti amalgamos separatorius. Reglamentu (ES) 2017/852 uždraudžiama eksportuoti daugiau gyvsidabrio junginių ir mišinių palyginus su galiojančio Reglamento (EB) Nr. 1102/2008 reikalavimais. Produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kuriuos bus draudžiama eksportuoti, importuoti ir gaminti nuo Reglamento (ES) 2017/852 II priede nustatytų datų (daugumoje atvejų atitinkamai nuo 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d.): baterijos ir akumuliatoriai, tam tikra elektros ir elektroninė įranga (pavyzdžiui, jungikliai ir relės), lempos, kosmetikos gaminiai, pesticidai (augalų apsaugos produktai), biocidai ir vietiškai vartojami antiseptikai, matavimo prietaisai. Aplinkos apsaugos įstatymas papildytas 109¹ straipsniu ir Kodeksas papildytas 308¹ straipsniu, kuriuose numatytos baudos juridiniams ir fiziniams asmenims (atitinkamai) už šių Reglamente (ES) 2017/582 nustatytų reikalavimų pažeidimus: gyvsidabrio, gyvsidabrio mišinių ir junginių ir anksčiau šiame Aiškinamojo rašto skyriuje nurodytų gyvsidabrio turinčių produktų gamybos, importo, eksporto, naudojimo gamybos ir gavybos procesuose draudimo ar apribojimų; naujų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamybos ir tiekimo rinkai, gyvsidabrio arba gyvsidabrio junginių naudojimo naujuose gamybos procesuose draudimo arba apribojimo; amalgamos separatorių įrengimo odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigose. Siekiant visiško suderinamumo su Reglamento (ES) 2015/852 nuostatomis, panaikinančiomis Reglamentą (EB) Nr. 1102/2008, patikslinamas Aplinkos apsaugos įstatymo 109 straipsnis, atsisakant perteklinių nuostatų, pripažįstamos netekusiu galios Kodekso 308 straipsnio 3 ir 13 dalys. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (ES) 2017/852 taikymo sritis yra daug platesnė nei cheminių medžiagų apyvartos sritis ir užpildo ES teisines spragas, kurių trūko visiškam Minamatos konvencijos įgyvendinimui, nuspręsta fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės klausimus reguliuoti atskiruose Aplinkos apsaugos įstatymo ir Kodekso straipsniuose (t. y. naujuose įstatymo 109¹ straipsnyje ir Kodekso 308¹ straipsnyje). Įgyvendintos Reglamento (ES) 2015/852 16 straipsnio nuostatos dėl sankcijų už šio reglamento pažeidimus, taikant ekonomines sankcijas (baudas) juridiniams ir fiziniams asmenims. Baudų dydžiai nustatyti atsižvelgiant į baudos dydžius, nustatytus Aplinkos apsaugos įstatymo 109 straipsnyje ,,Juridinių asmenų atsakomybė už cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų) tvarkymo reikalavimų pažeidimą“ ir Kodekso 308 straipsnyje ,,Cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų) tvarkymo reikalavimų pažeidimas“ už veikas, susijusias su pavojingųjų cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų), jų turinčių gaminių gamybos, tiekimo rinkai ir (arba) naudojimo draudimu ir apribojimu, importu ir eksportu (pažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 649/2012 nustatytus reikalavimus), Reglamente (EB) Nr. 1102/2008 nustatytu draudimu eksportuoti metalinį gyvsidabrį, gyvsidabrio junginius ar mišinius, įvertinant su kitomis konkrečiomis veikomis susijusias aplinkybes, lemiančias pažeidimų pobūdį, pavojingumą, administracinės atsakomybės subjektų specifiką, sankcijos atgrasomąjį poveikį ir pažeidimų prevencijos poreikius. Baudų dydžiai už reikalavimo odontologijos įstaigose įrengti amalgamos separatorius pažeidimus siūlomi orientuojantis į galimus susijusius įrengimo kaštus. Diferencijuojant baudų dydžius fiziniams ir juridiniams asmenims, fiziniams asmenims nustatomos mažesnės baudos negu juridiniams asmenims, atsižvelgiant į baudų dydžio lygį Kodekse ir principą, kad sankcijos nebūtų laikomos baudžiamojo poveikio sankcijomis. Juridiniams asmenims nustatomos didesnės baudos, atsižvelgiant į baudų dydžio lygį Aplinkos apsaugos įstatyme ir į principą, kad šios sankcijos turėtų pakankamą pažeidimų prevencijos poveikį. Nustačius naujas sankcijas už Reglamento (ES) 2017/852 pažeidimus ir siekiant užtikrinti šio reglamento įgyvendinimo kontrolę, atitinkamai numatomos bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims teisenos nuostatos pakeičiant Aplinkos apsaugos įstatymo 37 straipsnį.
2018 m. gegužės 24 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo šeštuoju(1) skyriumi įstatymą Nr. 1189 (projektas Nr. XIIIP-1391) ir jį lydintį Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 14 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1190 (projektas Nr. XIIIP-1392). Buvo atliktas visuomeninės organizacijos tyrimas, kurio išvadose teigiama, kad per 80 proc. vykdomos veiklos, susijusios su žmonių palaikų laidojimu, yra šešėlyje. Šio įstatymo pakeitimu ir siekiama ištraukti kuo daugiau veiklos iš šešėlio, kad ji būtų reglamentuota. Tiek gyventojams, tiek pačiam verslui būtų sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos, kad ši veikla būtų pakankamai maksimaliai skaidri. Priimtomis pataisomis patikslinta termino „žmogaus palaikų pirminis vežimas“ apibrėžtis; žmogaus palaikų gabenimo reikalavimai: žmogaus palaikų vežimo laidoti ar kremuoti reikalavimai ir žmogaus palaikų vežimo į užsienio valstybes reikalavimai; patikslintos laidojimo paslaugų teikėjo pareigos, atvejai, kada draudžiama kremuoti žmogaus palaikus. Numatoma, kad rudens sesijoje priėmus šiuos įstatymus lydintį įtvirtinta administracinė atsakomybė fiziniams ir ekonominės sankcijos juridiniams asmenims už kremavimo veiklos vykdymą be licencijos, už žmogaus palaikų kremavimą esant aplinkybėms, kai privaloma atsisakyti kremuoti žmogaus palaikus, už kremavimo procedūros reikalavimų nesilaikymą, už kremavimo atvejų neregistravimą arba registravimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, už teisės aktuose nustatytų privalomų saugoti su kremavimu susijusių dokumentų nesaugojimą, už kremavimo veiklos vykdymą pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus.
2018 m. gegužės 31 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 70(1) straipsniu įstatymą Nr. 1211 (projektas Nr. XIIIP-1930).
2018 m. birželio 27 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 12, 15, 16, 20, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(1) straipsniu įstatymą Nr. 1322 (projektas Nr. XIIIP-502(2)). 2016 m. kovo 1 d. įsigaliojo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr.IX-1005 6 ir 7 straipsnio pakeitimai, kuriais 2014 m. liepos 1 d. įsteigta Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba išbraukta iš minėtų straipsnių kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti ir kontrolės priežiūrą atliekanti įstaiga. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 7 straipsnyje, reglamentuojančiame aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą, išbraukus iš straipsnio nuostatą „ir (arba) jos įgaliotos institucijos“, liko tik viena institucija, įgaliota vykdyti kontrolės priežiūrą – Aplinkos ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos ministerija negali vykdyti šių funkcijų, kadangi tai ne politiką formuojanti, o politiką aplinkos ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinanti funkcija. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad kontrolės priežiūrą vykdanti institucija vykdo fizinių ir juridinių asmenų tikrinimus siekiant nustatyti kontrolės efektyvumą. Šio straipsnio nuostatos suponuoja tai, kad šių kontrolės priežiūros funkcijų negali vykdyti Aplinkos ministerija, todėl ši funkcija pavedama vykdyti ir(arba) Aplinkos ministerijos įgaliotoms institucijoms. Kol bus įgyvendinta kontrolės institucijų reforma, kontrolės priežiūros funkcija paliekama Aplinkos ministerijai ir jos įgaliotai institucijai, nes kontrolės sritys skirtingos (žemės gelmės, statyba, saugomos teritorijos, miškai), todėl įgalioti kiekvienai specifinei sričiai instituciją vykdyti visą kontrolės priežiūrą netikslinga, o pagal Vyriausybės įstatymą ministerija gali kontroliuoti suformuotos politikos įgyvendinimą, todėl tam tikras kontrolės priežiūros funkcijas atlikti gali (pvz. nagrinėti skundus, kuriems ištirti nereikia atlikti patikrinimų). Tačiau valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės priežiūra (apibrėžta įstatymo 8 straipsnyje) yra platesnė, ir apima pvz., patikrinimus, kurių ministerija negali vykdyti, todėl šias funkcijas vykdyti gali būti pavesta pavaldžiai Aplinkos ministerijos institucijai. Atliekant patikrinimus tam tikrais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, siekdami, kad patikrinimo duomenys būtų nepaneigiami, patikrinimo faktus fotografuoja ar filmuoja, taip pat tikrinant kartais būtina iš tikrinamo asmens (ypač juridinio) paimti dokumentus išsamiai analizei pareigūno nuolatinėje darbo vietoje atlikti. Šiuo metu tokia teisė įstatymu tiesiogiai nenumatyta (galima tik susipažinti vietoje su dokumentais, tačiau dažnai dokumentų būna daug, vietoje ne visi dokumentai yra, būtina atlikti išsamesnį daiktų ir dokumentų ištyrimą, kai kyla įtarimų dėl klastojimo), todėl kyla ginčų (kartais net teismuose) tarp tikrinamų asmenų ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, t. y. keliamas klausimas, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, nepradėję administracinės teisenos, teisėtai (neviršiję jiems suteiktų galių) paėmė patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus. Dažni atvejai, kad tik išanalizavus paimtus dokumentus (ypač atliekų srityje) galima nustatyti, ar buvo pažeisti įstatymai, užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę, todėl būtina užtikrinti galimybę pareigūnams paimti visus patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus. AAVKĮ pakeitimo projekto 12 str. 1 d. 1 ir 18 p. tokia teisė aiškiai reglamentuota, nes šio straipsnio galiojantys 1 d. 5 p. ir 13 p., nors ir numato dokumentų paėmimą ir susipažinimą su informacija, reglamentuoja ne patikrinimo metu paimamus dokumentus, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytas priemones ir susipažinimą su informacija, nepaimant dokumentų ar jų kopijų, todėl šis reglamentavimas tinkamai atlikti patikrinimą yra nepakankamas. Detalesnę dokumentų ir daiktų, reikalingų patikrinimui atlikti, tvarką nustatytų aplinkos ministras, tačiau pačią teisę būtina įtvirtinti įstatyme. Dokumentai ir daiktai, paimami patikrinimui, turėtų būti aprašyti, paimami tik reikalingi patikrinimui objektai, tikrinamo subjekto prašymu paimamos dokumentų kopijos, daiktų pavyzdžiai. Jie turėtų būti aprašyti bei kiek įmanoma greičiau grąžinti. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos pareigūnas privalo per 30 dienų pasiūlyti pažeidėjui savanoriškai atlyginti apskaičiuotą žalą aplinkai, o savanoriškai jos neatlyginus – per 30 dienų pareikšti ieškinį teisme. Tačiau tokia nuostata prieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 daliai, kuri nustato, kad Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių, įskaitant prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą, atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam realią jos grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kada šios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau. Šioje nuostatoje įtvirtintas specialus 5 metų ieškinio senaties terminas (bendrasis – 10 metų, žalos (turtinės, neturtinės) atlyginimui – 3 metai), kuris perkeltas iš 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti). Priimtame įstatyme išbraukiamas 30 dienų terminas ieškiniui pareikšti, nes jis gali būti reiškiamas tik apskaičiavus žalą, o žalos apskaičiavimas gali užtrukti (pasitelkus ekspertus, kai taikomos atkūrimo ar kitos priemonės žalai išvengti/ištaisyti/sumažinti – šiais atvejais tik jas baigus taikyti tampa aišku, kokia žala aplinkai liko neištaisyta). Žalos apskaičiavimas įforminamas. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatyta, kad draudžiama medžioti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šiuo metu teisės aktuose nenumatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę tikrinti medžiotojų, dalyvaujančių medžioklėje, neblaivumą (girtumą). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, tikrindami reikalavimų laikymąsi medžioklėje, pagal požymius (nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ir kt.) įtarę, kad medžiotojas yra neblaivus, privalo kreiptis į policijos pareigūnus tarnybinės pagalbos, kad atvyktų į vietą galimam medžiotojo neblaivumui nustatyti. Kadangi medžioklės dažniausiai vyksta ne darbo metu ir teritorijose, nutolusiose nuo rajono centrų (policijos būstinės), išsikviesti policijos pareigūnus dažnai sunku. Be to, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pristatyti medžiotojo į policijos įstaigą vien tik galimam neblaivumui nustatyti (jeigu jis nepažeidė medžioklėje kitų teisės aktų reikalavimų) neturi teisinio pagrindo. AAVKĮ įstatymas papildytas atitinkama pareigūno teise, kuri užtikrins minėto draudimo tinkamą kontrolę. Galiojančio Įstatymo 12 straipsnio 8 dalis nustato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams 10 procentų pareiginės algos dydžio kompensaciją už pasirengimą priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu. Pakeitimu siūloma nustatyti 25 procentus Vyriausybės nustatyto minimaliojo mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją proporcingai laikui, kada pareigūnas buvo pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Pakeitimu siekiama, kad kompensacijos dydis būtų visiems pareigūnams vienodas (kaip, pavyzdžiui, komandiruotės išlaidos), tai skatintų juos pasirinkti atlikti šias funkcijas, užtikrintų socialinę pareigūnų lygybę atliekant analogiškas funkcijas, nes šiuo metu kompensacijos dydis priklauso nuo būdraujančio pareigūno pareiginės algos dydžio (pareigūnų pareiginio atlyginimo vidurkis – 10,3 koeficiento), o siūlomu pakeitimu siūloma jį skaičiuoti nuo visiems vienodos minimalaus mėnesinės algos dydžio (pagal siūlomą reglamentavimą už valandą būdravimo būtų skaičiuojama 0,568 Eur neatskaičius mokesčių, 0,431 Eur atskaičius). Pažymėtina, kad bendras lėšų šiam tikslui poreikis iš esmės nesikeistų (jeigu nepakistų būdravimo laikas). Toks būdravimas atitiktų 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso 118 straipsnyje apibrėžto pasyvaus budėjimo namie sąvoką. Įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pareigūno būdravimo laikas neįskaitomas į pareigūno darbo laiką (tai nėra budėjimas), pareigūnai būdrauja tik kai pageidauja patys, todėl nedidelei pareigūnų daliai sumažėjus kompensacijos dydžiui (jas suvienodinus), nebus pažeisti socialinių garantijų ar teisėtų lūkesčių principai. AAVKĮ keičiami 15 ir 16 straipsniai ir papildoma nauju 16¹ straipsniu. AAVKĮ 15 ir 16 str. keičiami numatant, kad tikrinant fizinį ar juridinį asmenį, pareigūnas privalo ne pateikti galias įrodantį dokumentą, o jį tik parodyti. Galiojančiame įstatyme „pateikimas“ nėra apibrėžtas, praktikoje susiklostė taisyklė parodyti dokumentą ir manoma, kad ji pakankama, nes „pateikimo“ tikslas – įsitikinti, kad patikrinimą atlieka įgaliotas pareigūnas ir identifikuoti jį (žinoti vardą ir pavardę pareigūno, atliekančio patikrinimą). Taip pat atsisakoma reikalavimo, kad surašytą patikrinimo aktą visais atvejais privaloma įteikti patikrintiems asmenims pasirašytinai. Daugeliu atveju toks reikalavimas labai didina darbo krūvį pareigūnams, taip pat yra nepatogus ir tikrinamiems asmenims – paprastai patikrinimo aktas surašomas institucijoje ir pareigūnui reikia važiuoti į vietą įteikti patikrintam asmeniui surašytą patikrinimo aktą arba prašyti patikrinto asmens atvykti į instituciją, todėl AAVKĮ 16¹ straipsnyje numatoma, kad tik vietoje surašyto patikrinimo akto antrasis egzempliorius turi būti pasirašytinai įteikiamas patikrintam asmeniui ar jo atstovui. Kai patikrinimo aktas bus surašomas ne patikrinimo vietoje arba kai atsisakoma jį pasirašyti, patikrinimo akto antrasis egzempliorius gali būti išsiunčiamas patikrintiems asmenims registruotu laišku arba pasirašytinai įteiktas šiems asmenims. AAVKĮ keičiamas 20 str. tobulinant pareigūnų surašyto privalomojo nurodymo įteikimą. Surašytą privalomojo nurodymo antrąjį egzempliorių pareigūnai savo pasirinkimu galės įteikti asmeniui pasirašytinai arba išsiųs jį asmenims registruotu laišku. AAVKĮ 30 str. pripažįstamas netekusiu galios, nes neatitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsnių nuostatų, pagal kuriuos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar Taršos leidimo galiojimas panaikinamas, kai įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant leidimuose nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų. Tačiau panaikinti leidimą gali tik Aplinkos apsaugos agentūra, teikdama administracines paslaugas (leidimų išdavimas), o ne vykdydama kontrolę AAVKĮ 3 straipsnio prasme, taip pat ir pareigūnai, nors ir atlieka leidimų sąlygų kontrolę, nebegali panaikinti leidimų galiojimo.
2018 m. birželio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4, 6, 20, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1320 (projektas Nr. XIIIP-1947) ir jį lydintis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 27, 28, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1321 (projektas Nr. XIIIP-1948). Siekiant sudaryti sąlygas įgyvendinti 2014 m. NATO viršūnių susitikime Velse patvirtintą Pasirengimo veiksmų planą (angl. Readiness action plan), 2016 m. liepos 8–9 d. NATO viršūnių susitikimo, vykusio Varšuvoje, sprendimą Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje atgrasymo tikslais įkurti priešakinių NATO pajėgumų kovines grupes (NATO eFP) (angl. enhanced Forward Presence), vykdant Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos projektus, priimančiosios šalies paramos įsipareigojimus Lietuvoje dislokuojamoms NATO pajėgoms ir NATO keliamus reikalavimus, nuolat kyla poreikis plėtoti infrastruktūrą krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose. Atsižvelgiant į tai, kad sąjungininkų pajėgų dislokavimas yra nenuolatinio pobūdžio (pajėgos rotuojamos), jų vykdytinos užduotys ir keliami reikalavimai infrastruktūros plėtros srityje turi būti įgyvendinti per ganėtinai trumpą laiką. NATO sprendimai dislokuoti sąjungininkų pajėgas Lietuvoje taip pat gali būti priimti per trumpą laiką, ir Lietuva, kaip priimančioji šalis, vadovaudamasi 2005 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės bei Sąjungininkų pajėgų transformacijos vyriausiojo vado vadavietės susitarimo memorandumu dėl priimančiosios šalies paramos NATO vykdomoms operacijoms, privalo laiku užtikrinti Lietuvoje dislokuojamų NATO pajėgų poreikius, įskaitant aprūpinimą reikiama infrastruktūra. Krašto apsaugos tikslams naudotina infrastruktūra šiuo metu negali būti vystoma taip, kad būtų tinkamai vykdomas Lietuvos kariuomenės rengimas, priimančiosios šalies paramos teikimas bei įgyvendinti sąjungininkų keliami reikalavimai, nes teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų planų) sprendiniai neatitinka krašto apsaugos sistemos poreikių, o jų rengimo, keitimo ir koregavimo procesai užtrunka pernelyg ilgai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reglamentavimą esamų detaliųjų planų keitimas ar koregavimas dėl numatomų statybų teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams, užtrunka iki 18 mėn. Taip pat pažymėtina, kad apie 60 proc. visų su infrastruktūros plėtra susijusių projektų vykdomi teritorijose, kurių atžvilgiu parengti ir taikomi detalieji planai (Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos, Vytauto Didžiojo jėgerių, Gedimino štabo, Butigeidžio dragūnų ir Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalionuose, Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje ir Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje). Minėtų įsipareigojimų vykdymą laiku taip pat apsunkina ir ilgai trunkančios krašto apsaugos sistemai reikalingų objektų statybos ir rekonstrukcijos procedūros. Pagal dabartinį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reglamentavimą ypatingojo statinio statyba trunka iki 18 mėnesių, nesudėtingojo – iki 6 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis teisinis reglamentavimas infrastruktūros plėtros srityje užkerta kelią tinkamai vykdyti Lietuvos kariuomenei pavestus valstybės gynybos uždavinius bei Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, taip pat į tai, kad 2016 m. pasiektos Lietuvos kariuomenės infrastruktūros panaudojimo galimybių ribos, kilo būtinybė keisti minėtų įstatymų nuostatas siekiant, kad būtų paspartintas krašto apsaugos infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimas. Įstatymai supaprastina krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų planavimo, statinių statybos procedūras ir kartu sutrumpina krašto apsaugos reikmėms skirtos infrastruktūros plėtros terminus. Teritorijų planavimo įstatyme numatoma, kokiais planais privalo vadovautis krašto apsaugos tikslams naudojamų teritorijų valdytojai ir naudotojai; numatoma galimybė Krašto apsaugos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti siūlymus dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo, o planavimo organizatoriui nustatomas terminas, per kurį jis privalo priimti sprendimą dėl bendrųjų planų koregavimo; numatoma, kad žemės sklypuose, skirtuose krašto apsaugos tikslams, statyba vykdoma vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis taikant tik savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius; nustatomas savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo atvejis – kai krašto apsaugos tikslams įgyvendinti būtina teritorijų plėtra nenumatyta savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatoma keisti ar koreguoti Krašto apsaugos ministerijos prašymu, t. y. dėl šios institucijos interesų, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsniu pildomo Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5¹ dalyje taip pat numatoma, kad minėto plano rengimas finansuojamas iš krašto apsaugos sistemai skirtų asignavimų. Taip pat nustatoma teritorijų planavimo viešinimo išimtis krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų planavimo atžvilgiu. Statybos įstatymo 2 straipsniu nustatoma, kad leidimas nereikalingas neypatingojo statinio statybai, jo rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui ar griovimui, kai jis skirtas krašto apsaugos tikslams, nesudėtingojo statinio, skirto krašto apsaugos tikslams, statybai, rekonstravimui mieste, taip pat kad leidimas nereikalingas keičiant krašto apsaugos tikslams skirto neypatingojo ir nesudėtingojo pastato paskirtį. Taip pat įtvirtinta nuostata dėl statinių projektų ekspertizės neprivalomumo nesudėtingiesiems statiniams ir nustatoma išimtis dėl pareigos apie numatomą statinių projektavimą informuoti visuomenę tais atvejais, kai projektuojami krašto apsaugos skirtose teritorijose esantys statiniai ar statinių dalys.
2018 m. birželio 29 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1404 (projektas Nr. XIIIP-2074). Galiojanti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto redakcija sudaro galimybes miško žemę paversti kitomis naudmenomis ypač vertinguose ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu miškuose (t. y. esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose), neatsižvelgiant į bendrojo plano arba saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Toks teisinis reguliavimas neužtikrina tinkamos pačių vertingiausių miškų apsaugos ir neatitinka viešojo intereso. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) atliko Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto antikorupcinį vertinimą ir nustatė, kad esamas teisinis reglamentavimas neužtikrina skaidraus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis proceso ir tinkamos įstatymu saugomų vertybių apsaugos. Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje taip pat nurodyta, kad Miškų įstatyme numatytas leidimas nesilaikyti bendrųjų planų ar saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo sprendinių gali lemti kitų asmenų ar jų grupių teisėtų interesų pažeidimus. Be to, atkreiptas dėmesys į tai, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatoms, nes sudaro galimybes neatsižvelgti ne tik į savivaldybių ar jų dalių bendruosius planus, bet ir į kitus aukštesnės galios (valstybės teritorijos ir valstybės teritorijos dalių) bendruosius planus. Priimtas Įstatymas užtikrina, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procesas pačiuose vertingiausiuose miškuose vyktų vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Tokiu būdu bus užtikrintas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis proceso skaidrumas ir viešumas, o sudarius galimybes procese dalyvauti visiems suinteresuotiems asmenims bus užtikrinta valstybės, visuomenės ir miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuojančių asmenų teisėtų interesų pusiausvyra. Miškų įstatyme numatoma, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, galimas tik tuomet, kai atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas yra numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Panaikintos dviprasmiškos Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, kurias įgyvendinant galima neatsižvelgti ne tik į savivaldybių ar jų dalių bendruosius planus, bet ir į kitus aukštesniosios galios (valstybės teritorijos ir valstybės teritorijos dalių) bendruosius planus.
2018 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 2, 9, 10 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1466 (projektas Nr. XIIIP-1945), kuris kartu sujungtas su Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 10 straipsnio pakeitimo įstatymu. Įstatymu pakeičiamas Klimato kaitos specialiosios programos pavadinimas atsisakant žodžio „specialioji“ ir numatoma, kad lėšos planuojamos valstybės biudžete, taip pat atsisakoma nuostatos vadovautis specialiųjų programų principais. Panaikinamos iki tol įstatyme procentais įtvirtintos Klimato kaitos programos lėšų panaudojimo proporcijos, paliekant formuluotę, kad kasmet būtų užtikrintas finansavimas tiek atsinaujinančių energijos išteklių, tiek energijos efektyvumo priemonėms (renovacijai) remti. Įstatymu perkeliamas 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2392, kuriuo siekiama išlaikyti jo taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, nuostatas, pagal kurias iki 2023 m. pratęsiamas ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymas tik Europos ekonominės erdvės šalių orlaivių naudotojų skrydžiams. Taip pat perkeliama 2018 m. kovo 14 d. paskelbta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos direktyva (ES) 2018/410, pagal kurią numatoma, kad ne daugiau 25% Klimato kaitos programos lėšų būtų naudojama finansinėms priemonėms valstybės pagalbai daug energijos naudojančiai pramonei.

Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Komitetas kaip papildomas
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo Nr. XIII-1288 (projektas Nr. XIIIP-1416). Priimtu teisės aktu siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai. Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija bus be kita ko siekiama, kad 2050 m. elektros energija iš atsinaujinančių išteklių taptų pagrindinė bendrajame šalies elektros energijos suvartojimo balanse ir visa šalyje suvartojama elektra būtų pagaminta Lietuvoje; didėtų AEI dalis šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojimo balanse ir 2020 metais sudarytų 30 proc., 2030 metais – 45 proc., o 2050 metais – 80 proc. Strategijoje numatyta, kad Lietuva iš energetikos technologijas importuojančios šalies turi tapti energetikos technologijas kuriančia ir jas eksportuojančia šalimi.
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 10, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1164 (projektas Nr. XIIIP-1714). Įstatymo pagrindinis tikslas – įgyvendinant Valstybinio audito ataskaitoje pateikto Rekomendacijų įgyvendinimo plano 1 rekomendaciją, suvienodinti valstybės valdomų įmonių reguliavimo srityje taikomus terminus.
Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymas (nauja redakcija) Nr. XIII-1265 (projektas Nr. XIIIP-1933). Įstatymu Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinis jūrų uostas pertvarkomas į ne valstybinį, o jo valdymas patikėjimo teise perduodamas Palangos miesto savivaldybei. Numatoma, kad toks Šventosios valstybinio jūrų uosto reorganizavimas turėtų teigiamą įtaką jo administravimui, būtų operatyviau sprendžiamos regioninės problemos.
Lietuvos Respublikos Įstatymas „Dėl Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pakeitimo ratifikavimo“ Nr. XIII-1196 (projektas Nr. XIIIP-1932). Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pakeitimo, priimto dvidešimt aštuntajame šalių susitikime, įvykusiame 2016 m. spalio 10–15 d. Kigalyje, ratifikavimo“ (toliau – Įstatymas) parengtas, siekiant ratifikuoti ir įgyvendinti 2016 m. spalio 10–15 d. Kigalyje (Ruanda) dvidešimt aštuntajame šalių susitikime priimtą Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pakeitimą (toliau – Kigalio pakeitimas). Kigalio pakeitimo ratifikavimas svarbus siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas), ilgalaikius tikslus, užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2ºC ir siekti 1,5ºC, palyginti su iki pramoniniu laikotarpio lygiu ir antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą. Paryžiaus susitarimas reglamentuoja visų išmetamųjų ŠESD, išskyrus dujas, kurios kontroliuojamos Monrealio protokolu, mažinimą. Įsigaliojus Kigalio pakeitimui jį ratifikavusios šalys, bus įsipareigojusios siekti bendro tikslo – visuotinai užtikrinti klimato apsaugą nuo didelio šiltėjimo potencialo (iki 23 000 kartų didesnis negu anglies dioksido) ŠESD – hidrofluorangliavandenilių (toliau – HFC) poveikio. Šios medžiagos ozono sluoksnio neardo, tačiau jos yra ŠESD, kuriomis dažniausiai keičiamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos, kurių atsisakoma pagal Monrealio protokolą. Kigalio pakeitimu nustatomi veiksmai, kurių turi imtis šalys, atsižvelgdamos į savo ekonominio ir socialinio išsivystymo lygį, kad laipsniškai sumažintų HFC naudojimą. Pagal Kigalio pakeitimo nuostatas išsivysčiusios šalys, įskaitant ES valstybes nares, 2019 m. pirmosios pradės įgyvendinti laipsniško HFC mažinimo procesą. Kitoms šalims taikomos lankstesnės priemonės. Dauguma besivystančiųjų šalių, veiksmus siekiant sumažinti šių ŠESD gamybą ir vartojimą pradės 2029 m., o likusioms besivystančioms šalims pirmasis žingsnis numatytas 2032 m.
Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2, 3, 4, 5, 7, 9, 10, 11, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo ir 81 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIII-1285 (projektas Nr. XIIIP-1927). Įstatyme numatyta paskirti konkretų juridinį asmenį – Ignalinos AE – vykdyti Ignalinos atominės elektrinės ir kitų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo metu susidariusių radioaktyviųjų atliekų ir kitų radioaktyviųjų atliekų darytojų perduotų radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, t. y. atlikti radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkcijas ir įtvirtinti reikalavimus, kurie įpareigotų Ignalinos AE, kaip radioaktyviųjų atliekų tvarkytoją, sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad jos apdorotos radioaktyviosios atliekos būtų saugiai dedamos į saugyklą ar atliekyną. Šių reikalavimų kontrolę turės užtikrinti Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

Svarstyta aktualių ir labai aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas svarstė 11 pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir pateikė išvadas ir nuomonę šiais klausimais:

Pasiūlymas Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos Nr.COM/2018/325 (Nr. );
Pasiūlymas Tarybos reglamentas dėl bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze, Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti Nr.COM/2018/326 (Nr. );
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Sauganti Europa: švarus oras visiems Nr. COM/2018/330 (Nr. );
Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Pirmoji švaraus oro apžvalga Nr. COM/2018/446;
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo, Nr. COM/2018/340 (Nr. );
Pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013, Nr. COM/2018/385 (Nr. );
Lietuvos Respublikos pozicijų pristatymas prieš vykstant į Europos Sąjungos Aplinkos tarybos 2018 m. birželio 25 d. posėdį.
Europos Komisijos rekomendacija Tarybos rekomendacijai dėl 2018 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Lietuvos stabilumo programos Nr. COM/2018/414 (Nr. );
Pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų Nr. COM/2018/337 (Nr. );
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europa kelyje. Tvarus judumas Europoje: saugus, susietas ir netaršus“ Nr. COM/2018/293 (Nr. );
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ES iniciatyva dėl apdulkintojų Nr. Nr. COM/2018/395 (Nr. );

Posėdžiai ir klausymai

Pavasario V sesijos metu Komitete surengti 26 posėdžiai.

Posėdžiuose apsvarstyti 126 klausimai.

2018 m. birželio 6 d. Komitetas buvo išvykęs į išvažiuojamąjį posėdį į Ignalinos atominę elektrinę, kur gilinosi į radioaktyviųjų atliekų tvarkymo situaciją Ignalinos AE.

Parlamentinė kontrolė

Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 9 punktu, 56 ir 65 straipsniais, vykdė aplinkos apsaugos sistemos institucijų ir kitų su Komiteto kuruojamomis sritimis susijusių klausimų parlamentinę kontrolę, teikė pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo.

Komiteto posėdžiuose aktyviai dalyvavo Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, savivaldybių ir kitų suinteresuotų įstaigų bei organizacijų ir visuomenės grupių atstovai. Jie Komitetą informuodavo apie priimamus ar ruošiamus priimti sprendimus, išsakė pastabas dėl jų nuomonę netinkamai įgyvendinamų teisės aktų nuostatų, teikė pasiūlymus, atsakė į posėdžių dalyvių klausimus.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas apsvarstė 15 parlamentinės kontrolės klausimų. Paminėtini šie svarbiausi Komiteto sprendimai, priimti dėl parlamentinės kontrolės klausimų:

2018 m. kovo 14 d. posėdyje svarstytas klausimas dėl Klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo 2017 m. ataskaitos ir Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2018 m. sąmatos projektų. Po svarstymo nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai: patikslinti Aplinkos ministro įsakymu tvirtinamą Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2018 m. sąmatą (toliau – Sąmatą) taip: lėšas, numatytas skirti 1.2.3. punkte inovatyvių mažo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio technologijų skatinimui, įgyvendinant pilotinius ir (ar) demonstracinius projektus (1,5 milijonus eurų) perkelti į punktą 1.2.2. (atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamuose namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančią energijos gamybą), iš viso šiai priemonei skiriant 3,3 milijonus eurų; gavus 2018 metais papildomų pajamų į Klimato kaitos specialiąją programą už aukciono būdu parduotus apyvartinius taršos leidimus, skirti jas visas 1.2 sąmatos punkte numatytam atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimui; prieš tvirtinant sąmatą, apsvarstyti šio sprendimo 2.1. ir 2.2. punktuose išdėstytus Aplinkos apsaugos komitetopasiūlymus su Nacionaliniu klimato kaitos komitetu.
2018 m. kovo 28 d. posėdyje apsvarsčius Valstybinio audito ataskaitą „Teisėkūros procesas“, pritarta valstybinio audito ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms ir pasiūlyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai: laiku ir įvertinant ES direktyvose numatytas perkėlimo pasirinkimo galimybes parengti teisės aktų projektus, perkeliančius ES direktyvas į nacionalinę teisę; rengiant teisės aktų projektus tinkamai atlikti teisės aktų projektų poveikio vertinimą; vykdyti teisinio reguliavimo stebėseną apie teisinio reguliavimo tinkamumą, pakankamumą ir efektyvumą.
2018 m. balandžio 11 d. Komitetas svarstė Lietuvos zoologijos sodo veiklą ir vykdomus projektus. Po svarstymo nutarta: prašyti Lietuvos zoologijos sodo direkcijos pateikti komitetui veiklos planą (koncepciją), kuriame atsispindėtų vykdomų projektų galimos grėsmės, rizikos faktoriai, sprendimo būdai, taip pat vykdomi darbai šiais ir ateinančiais metais; numatyti Lietuvos zoologijos sodo valdymo gerinimo būdus bei darbuotojų atlyginimų pokyčius; atsižvelgiant į valstybinio ir privačių zoologijos sodų misijų skirtumus, siūloma Aplinkos ministerijai labiau prioretizuoti saugomų bei Lietuvoje gyvenančių gyvūnų rūšių gausinimą įstaigos veikloje.
2018 m. gegužės 16 d. Komitete svarstytas Zabieliškių sąvartyno plėtros klausimas. Išklausęs pateiktą informaciją Komitetas nutarė kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybę, VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centrą ir kitus šios įstaigos dalininkus su siūlymu apsvarstyti galimybę metams atidėti Zabieliškių sąvartyno plėtros projekto įgyvendinimą, atsižvelgiant į biologiškai skaidžių (virtuvinių) atliekų rūšiavimo atsiradimą ir į numatomą Kauno kogeneracinės jėgainės statybą artimiausioje ateityje. Taip nutarta kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su pasiūlymu imtis priemonių ir veiksmų, kad būtų užtikrintas skaidrus ir konkurencingas sąvartynų „vartų“ mokesčio reguliavimas, atitinkantis vartotojų teises ir teisėtus interesus.
2018 m. gegužės 16 d. Komitetas kartu su Seimo Sveikatos reikalų komitetu bendrame posėdyje svarstė klausimą dėl atliekų tvarkymo sistemos pertvarkos Vilniaus mieste. Nutarta kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę su siūlymu detaliai išanalizuoti esamą padėtį ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetui ir Sveikatos reikalų komitetui pateikti situacijos valdymo veiksmų planą, apie šį planą informuojant ir gyventojus. Taip pat pasiūlyta Vilniaus miesto savivaldybei įvertinti galimybę esant tokiai situacijai (ir panašioms situacijoms kilus ateityje) gyventojams taikyti kompensacijas už neatliktas arba netinkamai atliktas atliekų išvežimo paslaugas, arba tam tikram laikotarpiui atleisti juos nuo mokesčio už atliekų išvežimą.
2018 m. birželio 6 d. Komitetas buvo išvažiuojamajame posėdyje Ignalinos AE domėjosi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo situacija Ignalinos AE, nes svarstant Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimą Komitete buvo pritarta, kad Ignalinos AE būtų paskirta vykdyti Ignalinos atominės elektrinės ir kitų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo metu susidariusių radioaktyviųjų atliekų ir kitų radioaktyviųjų atliekų darytojų perduotų radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, t. y. atlikti radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkcijas ir įtvirtinti reikalavimus, kurie įpareigotų Ignalinos AE, kaip radioaktyviųjų atliekų tvarkytoją, sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad jos apdorotos radioaktyviosios atliekos būtų saugiai dedamos į saugyklą ar atliekyną.

Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas

Komitetas per ataskaitinį laikotarpį gavo 352 laiškus, raštus ir kitus dokumentus susijusiais su Komiteto veikla klausimais.

Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas išsiuntė 168 raštus ir atsakymus į paklausimus.

Daliai korespondentų atsakyta žodžiu, elektroniniu paštu arba jie buvo pakviesti į Komitetą.

Renginiai

201m. kovo 20 d. vyko Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos kartu su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu suorganizuota konferencija „Saugomų teritorijų sistema – unikalus Lietuvos šimtmečio laimėjimas“.

Konferencijoje buvo prisimintos saugomų teritorijų sistemos ištakos ir paminėti svarbiausi pasiekimai. Saugomų teritorijų sistema, apimanti 17 procentų visos mūsų krašto teritorijos, vienijanti 5 nacionalinius ir 30 regioninių parkų, rezervatus ir daugiau nei 100 draustinių, Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“, buvo apžvelgta iš šių dienų pozicijų. Konferencijoje pranešimus skaitė Seimo nariai, mokslininkai, Aplinkos ir kitų ministerijų, nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų direkcijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Bene pagrindinė kiekvienos šalies priemonė kraštovaizdžiui, gamtai, vertybėms išsaugoti – saugomos teritorijos. Bet dar svarbiau – sukurti saugomų teritorijų sistemą. Daugelyje tarptautinių konferencijų akcentuojama, kad svarbu ne tik įsteigti saugomas teritorijas, bet ir užtikrinti vertybių apsaugą, pritaikyti jas lankymui.

2018 m. balandžio 18 d. vyko diskusija „Europinė užtvankų šalinimo iniciatyva – kiek tai aktualu Lietuvai?“

Kadangi balandžio 21 dieną minima Pasaulinė žuvų migracijos diena, Komitetas diskusijai pasirinko temą, kuri įdomi tiek efektyvios žuvų migracijos, tiek gamtos apsaugos ir kultūros paveldo išsaugojimo požiūriu, o taip pat aktuali Europos Sąjungai, įgyvendinančiai Bendrąją vandens politikos direktyvą.

Pranešėjai – Visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovas Matas Jonaitis ir aplinkotyros magistrė Karolina Gurjazkaitė papasakojo apie europinę iniciatyvą griauti bešeimininkes ir nenaudojamas arba aplinkai žalą keliančias užtvankas. Europos Sąjungoje, JAV ir kitose šalyse per pastaruosius tris dešimtmečius išmontuota jau keli tūkstančiai užtvankų, daugelis Vakarų Europos šalių draudžia arba teisės aktais riboja užtvankų statybą. ES Bendrojoje vandens politikos direktyvoje yra įtvirtintos išimtys, leidžiančios statyti užtvankas tik įrodžius, kad tokia ūkinė veikla socialiniu-ekonominiu požiūriu yra svarbi visuomenei, jos gerovei. Tokios išimtys taikomos labai retai ir tik gyvybiškai šalims svarbiais atvejais – pavyzdžiui, kai susiduriama su rimtomis problemomis gyventojus aprūpinti geriamuoju vandeniu ar elektra arba potvynių grėsme.

Dėl užtvankų statybos ir eksploatacijos susiduriama su daug skirtingų interesų įvairiose srityse, pavyzdžiui: hidroenergetikoje, laivininkystėje, žuvininkystėje, ne išimtis ir vandens turizmas, ir aplinkosauga. Visi šie aspektai buvo nagrinėjami diskusijoje.

2018 m. balandžio 20 d. jau tradiciškai Komitetas paminėjo Pasaulinę žemės dieną. Jungtinių Tautų Organizacija šią dieną oficialiai įteisino 1971 m. Lietuva, tik atkūrusi Nepriklausomybę, gavo Žemės vėliavos autoriaus Džono Makonelio (John McConnell) kreipimąsi, kviečiantį prisijungti prie Žemės globėjų. 1992 m. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas Pasaulinę Žemės dieną paskelbė atmintina diena. Tai viena svarbiausių ir gražiausių aplinkosaugos švenčių Lietuvoje. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis. Žemės diena išreiškia viso pasaulio žmonių norą išsaugoti tai, kas visiems mums svarbiausia: švarų orą, vandenį, dirvožemį, gyvąją gamtą. Ši diena suvienija žmones bendram rūpesčiui dėl mūsų visų namų. Nepriklausomybės aikštėje įvyko iškilminga Žemės vėliavos pakėlimo ceremonija.

Tarptautiniai ryšiai

2018 m. sausio 18-21 dienomis Komiteto pirmininkas K. Mažeika dalyvavo parodos „Žalioji savaitė“ renginiuose ir dvišaliuose susitikimuose.

2018 m. gegužės 13-14 dienomis Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika Bulgarijos Respublikos parlamento kvietimu dalyvavo Europos Sąjungos šalių narių parlamentų komitetų, atsakingų už energetiką, pirmininkų susitikime.

Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika

Naujausi pakeitimai - 2018-09-27 09:42
Vida Katinaitė