2018 m. birželio 21 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien Seimo Sveikatos reikalų komitetas posėdyje svarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-2220), kuriais siekiama pacientams didinti gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje.

Teikiamais pakeitimais siūloma sudaryti teisines prielaidas dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti, nustatyti skaidrų ir efektyvų šių gydymo įstaigų valdymo modelį, finansavimą, užtikrinti nepriekaištingą jų vadovų reputaciją. Taip pat siūloma įtraukti regionus į sveikatinimo veiklos planavimą, steigiant Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.

Įstatymų projektais siūloma numatyti, kad gydymo įstaigų steigėjais galėtų būti ir valstybė su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtintų nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.

Siekiant užtikrinti įstaigų vadovų nepriekaištingą reputaciją ir aukščiausią kvalifikaciją siūloma įtvirtinti visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų 5 metų kadenciją bei nustatyti, kad įstaigų, kuriose dirba daugiau nei dešimt sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Įstaigų vadovų pavaduotojai į  pareigas būtų skiriami viešo konkurso būdu ir jų kadencijos trukmė būtų siejama su įstaigos vadovo kadencijos trukme. Taip pat siūloma nustatyti, kad įstaigų vyriausieji finansininkai į pareigas būtų skiriami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai, tačiau jų kadencijų skaičius būtų neribojamas.

Įstatymų projektais siūloma keisti ir sutarčių tarp gydymo įstaigų ir Teritorinių ligonių kasų sudarymo tvarką. Taip siekiama užtikrinti subalansuotą ir racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimą, didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę.

Komitetas pritarė Seimo narių A. Kubilienės, A. Verygos, D. Kaminsko pasiūlymui projekte aiškiai įvardinti, kad prioritetas sudaryti sutartis dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo, atsižvelgiant į šių paslaugų specifiką (aukštesni kokybės standartai, sudėtingesnės ir brangesnės sveikatos priežiūros technologijos ir kt.), tenka tinklo įstaigoms, o dėl kitų paslaugų (išskyrus dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos konkuruos bendra tvarka tomis pačiomis sąlygomis, nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės ar teisinės formos ar įstaigos priskyrimo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) valstybinių įstaigų tinklui.

Posėdžio metu komitetas vienbalsiai pritarė komiteto patobulintiems įstatymų projektams ir komiteto išvadoms.

Sveikatos reikalų komiteto biuro padėjėja

Milda Neverkevičienė, tel. (8 5) 239 6783, el. p. [email protected]