2017 m. rugsėjo 22 d. pranešimas žiniasklaidai

Po šiandien Seime vykusios apskritojo stalo diskusijos, kurioje buvo nagrinėjamos dabartinės teisėkūros problemos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas akcentavo, kad kokybiška teisėkūra – brandaus parlamentarizmo požymis. Siekiant spręsti aktualias teisėkūros problemas, Seimo nario veikla turi būti vertinama remiantis ne kiekybinių (pavyzdžiui, kiek įstatymų projektų užregistruota), o kokybiniu kriterijumi.

Diskusijos metu buvo pristatyta Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus parengta studija „Teisėkūros tendencijos ir rodikliai Europos Sąjungos valstybėse ir Lietuvoje: kaip mes atrodome“ ir pasidalinta Aukščiausiosios audito instituto įžvalgomis apie dabartinį teisėkūros procesą Lietuvoje.

Diskusijoje akcentuotos teisėkūros proceso Lietuvoje problemos:

Teisėkūros kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Pateikta statistinė medžiaga rodo, kad priešingai nei kitose ES valstybėse, Seimo veikla teisėkūros srityje yra hiperaktyvi, teisėtvarkos darbotvarkė itin intensyvi, Seime užregistruojama ir priimama labai daug teisės aktų projektų. Tai lemia teisinės sistemos nestabilumą ir teisėkūros kiekybinių, o ne kokybinių rodiklių tapimą parlamento ilgalaikiu prioritetu. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, kuriose parlamentai dažniausiai yra „parlamentinės kontrolės parlamentai“, Lietuvos parlamentą galima laikyti „teisėkūros parlamentu“.

Teisėkūros intensyvumas ir efektyvumas. Akcentuota, kad Seimo narių ir Vyriausybės inicijuojamų teisės aktų projektų santykis sąlygoja tam tikras praktines parlamento darbotvarkės sudarymo ir įgyvendinimo problemas. Individualiai Seimo narių pareikštos teisėkūros iniciatyvos dažnai perkrauna Seimo darbotvarkę ne visada tinkamai paruoštais, o kai kada ir su Vyriausybės programa nesuderintais projektais.

„Ypatingos skubos/skubos“ taisyklės teisėkūros procese. Akcentuotas pernelyg dažnas (ypač kitų ES valstybių kontekste) skubos ir ypatingos skubos taisyklių taikymas Lietuvos teisėkūros procese.

Konsultavimosi su visuomene galimybės ikiparlamentiniame teisėkūros etape. Akcentuota, kad kitose valstybėse sklandžiam teisėkūros procesui užtikrinti daug dėmesio skiriama išankstinei numatomos reglamentuoti problemos analizei. Tuo tarpu Lietuvoje tikrai nėra išnaudojamos konsultavimosi su visuomene ikiparlamentiniu lygmeniu teikiama nauda teisėkūros tikslams pasiekti.

Teisės aktų projektų poveikio vertinimas. Akcentuota, kad atsakingos ir kokybiškos teisėkūros nebus tol, kol nebus vykdomas sistemingas poveikio vertiniams, kurio metu aiškiai apibrėžiamos problemos, nustatomi tikslai, kurių bus siekiama, taip pat nustatomos galimos problemų sprendimo ir tikslų pasiekimo alternatyvos ir įvertinamas jų poveikis.

Parengė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Jurgita Janušauskienė, tel. (8 5) 239 6578