LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ANTIKORUPCIJOS KOMISIJOS

2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2018-02-19

Vilnius

           2017 m. (Seimo 2016-2020 m. kadencija) veiklos laikotarpiu Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisiją (toliau – Komisija) sudarė 18 Komisijos narių: Vida Ačienė, Agnė Bilotaitė, Algirdas Butkevičius, Rimantas Jonas Dagys, Vitalijus Gailius (Komisijos pirmininkas), Kęstutis Glaveckas, Darius Kaminskas (Komisijos pirmininko pavaduotojas), Vanda Kravčionok, Raimundas Martinėlis, Kęstutis Mažeika, Andrius Palionis, Naglis Puteikis, Jurgis Razma, Ingrida Šimonytė, Petras Valiūnas, Kęstutis Pūkas (iki 2017-10-18), Remigijus Žemaitaitis (nuo 2017-10-18).

          Lietuvos Respublikos Seimo piliečių laiškų ir interesantų registracijos duomenų bazės duomenimis 2017 m. Komisija:

                     – gavo 785 pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų;

                     – parengė ir išsiuntė 607 raštus ir atsakymus pareiškėjams;

                     – inicijavo 56 įstatymų ir kitų teisės aktų ar jų projektų vertinimą antikorupciniu požiūriu.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija surengė 45 posėdžius (iš jų 8 posėdžius surengė Komisijoje sudarytos darbo grupės). Svarstydama aktualius klausimus Komisija rengė bendrus posėdžius su Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, Audito komitetu.

Komisija 2017 m. vykdė parlamentinę kontrolę:

sveikatos srityje – tęsė sanatorijos VšĮ „Pušyno kelias“, Vilniuje, reorganizacijos skaidrumo parlamentinę kontrolę; domėjosi vaistų politikos ir kainodaros sistemos klausimais, tęsė parlamentinę kontrolę gydytojų privačių interesų deklaravimo užtikrinimo klausimais; atskleidė Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybos narių privačių interesų deklaravimo problemas.

žemėtvarkos klausimų srityje – nagrinėjo Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veiklos skaidrumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus klausimus; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo Danieliaus Kuprio veiklos bei galimai padarytų pažeidimų klausimus; analizavo Žemės ūkio ministerijos atlikto tyrimo Nacionalinėje žemės tarnyboje dėl galimo piktnaudžiavimo išvadas; vertino konkrečius Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus, Elektrėnų skyriaus, Kauno skyriaus žemėtvarkos pareigūnų sprendimus bei jų atsakomybę ištaisant žemėtvarkininkų padarytas klaidas; domėjosi valstybinės žemės užstatymo pardavimo teisės klausimais, kai pagal dabartinį reglamentavimą valstybė netenka didelės dalies pajamų, o, tuo tarpu, parduodami tokią teisę privatūs asmenys gauna dideles sumas; kėlė valstybinės žemės sklypų naudojimo paskirties keitimo problemą, kai privačiam asmeniui išsinuomavus žemės sklypą, vėliau keičiama jo paskirtis ir pvz. sklypas užstatomas statiniais; atkreipė Žemės ūkio ministerijos dėmesį, kad šiuo metu nėra patvirtintos metodikos, kuri leistų objektyviai ir skaidriai įvertinti žemės sklypo dydžio poreikį pastatams eksploatuoti, todėl yra sudaromos galimybės piktnaudžiauti.

valstybės valdymo ir valstybės tarnautojų atsakomybės srityje – nagrinėjo valstybės biudžeto lėšas skirstančių fondų veiklos priežiūros ir kontrolės trūkumus, šių fondų lėšas administruojančių asmenų privačių interesų deklaravimo klausimus; vertino valstybinių aukštųjų mokyklų turto naudojimo efektyvumo, racionalumo, valdymo ir disponavimo turtu teisinį reglamentavimą, inicijavo šios srities teisės aktų antikorupcinį vertinimą; inicijavo Vaikų išlaikymo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos skaidrumo parlamentinę kontrolę bei pareiškėjų (fondo darbuotojų), pranešusių apie pažeidimus Vaikų išlaikymo fonde apsaugą; vertino Kultūros paveldo departamentui ir Kultūros paveldo vertybių vertinimo tarybai suteiktų teisių priimti sprendimus dėl objektų įrašymo į Kultūros paveldo vertybių sąrašą apimtį, sprendimų pagrįstumo kontrolės klausimus, atkreipė dėmesį į Kultūros paveldo vertybių vertinimo tarybos narių neteikiamas privačių interesų deklaracijas; nagrinėjo Žemės ūkio ministerijos sprendimų, susijusių su alkoholinių gėrimų klasifikavimu, skaidrumo užtikrinimą.

teisėsaugos srityje – nagrinėjo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos vykdomas priemones viešųjų pirkimų skaidrumui užtikrinimui bei šios srities korupcijos prevencijos problematiką; analizavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos VĮ „Mūsų amatai“ veiklos ir valdymo vidaus audito ataskaitoje nurodytus teisės aktų pažeidimus, kurie pagrindė, kad įmonė vedė apgaulingą buhalterinę apskaitą ir galimai padarė žalą valstybei; nagrinėjo vairuotojų kraujo mėginių paėmimo, ištyrimo, saugojimo skaidrumo užtikrinimo bei pasitikėjimo kraujo mėginius tiriančiomis medicinos įstaigomis problematiką; analizavo Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijas Lietuvai dėl Parlamento narių, teisėjų ir prokurorų korupcijos prevencijos.

aplinkosaugos srityje – domėjosi Aplinkos ministerijos kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių 2015–2017 metams plane numatytų priemonių, susijusių su viešomis komercinėmis medžioklėmis sistema, inicijavo teisinio reglamentavimo pakeitimus, kad būtų pašalintos priežastys, galinčios sudaryti sąlygas korupcijai ir pareigūnų piktnaudžiavimui; svarstė Aplinkos ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie ministerijos ir kitų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų vadovų dalyvavimo medžiotojų klubo „Girios“ veikloje, jų privačių interesų deklaravimą bei galimą interesų konfliktą; tęsė parlamentinės kontrolės veiksmus atliekų tvarkymo sektoriaus priežiūroje bei aiškinosi teisinio reglamentavimo spragas.

Taip pat Komisijoje buvo nagrinėjama informacija dėl galimai neteisėto ir nepagrįsto Europos sąjungos lėšų panaudojimo įgyvendinant akvakultūros srities projektus: 1) Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonės „Bandomieji projektai“ vykdytą projektą „Biologiškai vertingų žuvų produktų gamybos iš antrinių žuvų žaliavų technologijos sukūrimas“; 2) Neringos miesto savivaldybės įgyvendintą projektą – „Žvejybos iškrovimo vietų įrengimas Baltijos jūroje“, skirto įrengti uosto/išsikrovimo (žvejų laivų ištempimo iš jūros) vietas Juodkrantėje ir Nidoje; 3) Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonės „Žvejybos uostai, prieplaukos, iškrovimo vietos“ vykdytą projektą (informacija pagal kompetenciją buvo perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos); nagrinėjo Lietuvos Kultūros tarybos narių privačių interesų deklaravimo klausimus; reaguodama į viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją, kurioje atskleista slapta pinigų plovimo schema, susijusi su Azerbaidžano įtakingais asmenimis, kai pinigai buvo pervedami į įtakingų pareigūnų ar jų artimųjų kišenes, Komisija domėjosi viešojoje informacijoje nurodytų asmenų galimomis sąsajomis su Lietuva; nagrinėjo informaciją dėl galimos nusikalstamos veiklos – dokumentų klastojimo, sukčiavimo fiktyviai įdarbinant asmenis, galimos apgaulingos buhalterinės apskaitos bei valstybės ir mokinių lėšų grobstymo – Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre bei buvusios švietimo ministrės Audronės Pitrėnienės, kuri, būdama ministre, rūpinosi patalpų Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui suteikimu Palangoje, o vėliau ten įsidarbinusi, klausimą; reaguodama į Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos bei Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ pranešimus Komisija rinko ir vertino informaciją dėl galimos korupcijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente; atsižvelgdama į bendrovėje „Gairelita“ Radviliškyje kilusio gaisro padarytą žalą gamtai, (Komisija nurodė Aplinkos ministerijai imtis griežtesnių priemonių dėl priešgaisrinių reikalavimų laikymosi potencialiai pavojinguose objektuose); dėl pastoviai iš gyventojų gaunamų nusiskundimų, Komisija analizavo bei teikė viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai informaciją dėl galimų teisės aktų pažeidimų vykdant daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą).

Vykdydama pavestas funkcijas Komisija inicijavo institucijų veiklą bei kitas aktualias sritis reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą: Valstybinio visuomenės stiprinimo fondo veiklą bei fondo tarybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų; teisės aktų, reglamentuojančių atranką į Turto banko darbuotojų pareigas; socialinių įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų; kultūros paveldo apsaugos srities teisinio reglamentavimo antikorupcinį vertinimą; kredito unijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų vertinimą; vertinta ar teisės aktai nesudaro galimybės aukštosioms mokyklos piktnaudžiauti konstitucine laisve priimant sprendimus, susijusius su joms patikėto turto disponavimu; inicijavo teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių išdavimu, antikorupcinį vertinimą; inicijuotas teisės aktų, susijusių su leidimų įveisti mišką saugojamoje teritorijoje išdavimu bei komunalinių atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinis vertinimas.

Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 485 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ Komisijai pavedė atlikti parlamentinį tyrimą ir pateikti išvadas dėl Nacionalinės sveikatos sistemos projekto įgyvendinimo (toliau – NESS). Komisija nagrinėjo NESS pirmojo etapo įgyvendinimą, nustatė asmenis, inicijavusius ir įgyvendinusius NESS I projektą, nagrinėjo ar nebuvo pažeistos NESS I projekto rengimo, įgyvendinimo, derinimo procedūros, ar jį įgyvendinant dalyvavę asmenys nepatyrė interesų konflikto, ar priimant sprendimus dėl NESS I projekto įgyvendinimo buvo įvertinta tarptautinė nacionalinių e. sveikatos sistemų kūrimo patirtis, ar įgyvendinus NESS I projektą pasiekti nustatyti tikslai ir, jeigu tikslai nepasiekti, kokie asmenys už tai yra atsakingi. Taip pat ištirtas NESS antrojo etapo NESS II projekto įgyvendinimas, pateiktos išvados ar buvo įvertinta NESS I projekto kūrimo, įgyvendinimo ir panaudojimo patirtis; kokie asmenys inicijavo ir įgyvendino NESS II projektą, ir kokiu būdu jie dalyvavo įgyvendinant šį projektą; kokios sutartys NESS II projekto įgyvendinimo etapu buvo nutrauktos, kokios jų nutraukimo priežastys ir pasekmės; ar įgyvendinus NESS II projektą pasiekti nustatyti tikslai ir, jeigu tikslai nepasiekti, kokie asmenys už tai yra atsakingi. Vertinant NEES trečiojo etapo ESPBI IS projekto (toliau – ESPBI IS projektas) įgyvendinimą, Komisija nustatė kokios aplinkybės lėmė, kad įdiegta ESPBI IS dirba neefektyviai, stringa, o gydymo įstaigos vietoj to, kad naudotųsi e. sveikatos sistema, kuria naujas integracines sąsajas su gydymo įstaigų informacinėmis sistemomis; dėl kokių priežasčių, kuriant ESPBI IS projektą nebuvo numatyta pakankamai galutinių naudotojų mokymo paslaugų; dėl kokių priežasčių ESPBI IS skirta techninė įranga buvo įsigyta iš karto pradėjus kurti šią sistemą, o ne prieš pradedant diegti sistemą; kas yra atsakingas už tai, kad, užuot kūrus vieną bendrą trijų lygių (pirminio, antrinio ir tretinio) sveikatos priežiūros įstaigų programą, buvo nutarta kurti 29 atskiras programas; ar yra dokumentai, patvirtinantys, kad visi ESPBI IS projekto įgyvendinimo techninėje specifikacijoje numatyti informacinių technologijų programų funkcionalumai yra įdiegti ir tinkamai veikia; jeigu tokių dokumentų nėra, kas už tai yra atsakingas; kas yra atsakingas už tai, kad ESPBI IS projekte atsirado reikalavimas naudoti kvalifikuotą e. parašą; ar įgyvendinus projektą pasiekti nustatyti tikslai ir, jeigu tikslai nepasiekti, kokie asmenys už tai yra atsakingi. Papildomai tiriant viso NEES projekto įgyvendinimą Komisija nustatė kokiais argumentais vadovaudamasi VĮ Registrų centras, su kuria yra sudaryta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sutartis dėl valstybės lėšų naudojimo (apie 1 mln. eurų per metus), 2011 m. įsigijusi tam tikrą konkrečią duomenų saugyklą, nusprendė, kad konkreti posistemė turi būti kuriama naudojant ne naują įrangą, o plečiant VĮ Registrų centro jau turimą įrangą; ar VĮ Registrų centro sprendimas nevaržo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos galimybių laisvai naudotis savo, kaip ESPBI IS valdytojo, teisėmis (pvz., perduoti ESPBI IS kitam valdytojui); ar VĮ Registrų centro sprendimas nesuvaržė kitų galimų tiekėjų galimybių pasiūlyti techninę įrangą ESPBI IS sistemai kurti; kas VĮ Registrų centre buvo paskirtas atsakingu už NEES projekto įgyvendinimo principų nustatymą ir jo įgyvendinimo kontrolę; kas VĮ Registrų centre buvo paskirtas atsakingu už NEES projektui reikalingos įrangos ir paslaugų viešųjų pirkimų organizavimą, pirkimo objekto techninių specifikacijų parengimą; ar VĮ Registrų centras pasibaigus projekto įgyvendinimo laikui pasiekė jam nustatytus tikslus ir, jeigu šie tikslai nepasiekti, kokie asmenys už tai yra atsakingi.

2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIII-904 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos elektroninės sveikatos sistemos (NESS) (NESS I, NESS II, ESPBI IS) kūrimo išvados“ buvo pritarta Komisijos atlikto parlamentinio tyrimo išvadai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. XIII-509 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams“ pavedė Komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams. Komisija buvo įpareigota nustatyti, ar Seimo narys Artūras Skardžius darė poveikį fiziniams ar juridiniams asmenims, darydamas įtaką AB „Lietuvos energija“ skelbto konkurso dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų, kurį laimėjo UAB „Naujoji energija“, rezultatams; jeigu darė poveikį, kokiais konkrečiais veiksmais šis poveikis buvo padarytas; nustatyti, ar Seimo narys Artūras Skardžius arba jo šeimos nariai gauna pajamų iš žemės nuomos Šilutės rajono Čiūtelių kaime, kai galutinė žemės naudotoja yra toje vietovėje įsteigto vėjo jėgainių parko konkurso laimėtoja ir eksploatuotoja UAB „Naujoji energija“, ir ar žemės nuomos kaina pagal sutartyje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra pagrįsta. Jei nuomos kaina laikytina nepagrįsta, kas leidžia konstatuoti esamos kainos nepagrįstumą ir kokia kaina būtų laikytina pagrįsta; nustatyti, ar Seimo nario Artūro Skardžiaus arba jo šeimos narių sudarytose žemės nuomos sutartyse įrašyta žemės nuomos kaina keitėsi, jei keitėsi, kada ir dėl kokių priežasčių ir ar Seimo narys Artūras Skardžius asmeniškai nedarė įtakos valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo, taip pat ir žemės nuomos kaina. Jei įtaka buvo daroma, kokiais konkrečiais veiksmais ji pasireiškė; nustatyti, ar Seimo narys Artūras Skardžius kaip nors dalyvavo svarstant ar priimant šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu, ydingą nuostatą, kad verslininkai, savo lėšomis jūroje atlikę poveikio aplinkai vertinimą dėl vėjo jėgainių parkų statybos, įgyja teisę reikalauti be konkurso statyti toje teritorijoje vėjo jėgainių parką, ar teikė pasiūlymus dėl šios nuostatos įrašymo; nustatyti, ar Seimo narys Artūras Skardžius gavo asmeninės naudos iš sprendimų, kuriuos priimant jis asmeniškai dalyvavo ar galimai paveikė kitų institucijų sprendimus kaip asmuo ar Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vadovas; nustatyti, ar atitinka rinkos sąlygas ir Lietuvos Respublikos įstatymus Seimo nario Artūro Skardžiaus sutuoktinės ir įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo ir ar nėra apsimestinio sandorio požymių. Jei sandorio kaina laikytina nepagrįsta, kas leidžia konstatuoti esamos kainos nepagrįstumą ir kokia kaina laikytina pagrįsta; nustatyti, kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“, kuriai paskolą yra suteikę Seimo nario Artūro Skardžiaus šeimos nariai, įsigiję tos įmonės akcijų, kokie šių asmenų ryšiai su Seimo nariu Artūru Skardžiumi, ar jie neturėjo įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai; įvertinti antikorupciniu požiūriu Seimo nario Artūro Skardžiaus teiktus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 nuo šio įstatymo priėmimo (2011 m. gegužės 12 d.).

2017 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIII-836 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams, išvados“ buvo pritarta Komisijos atlikto parlamentinio tyrimo išvadai.

Komisija 2017 m. parengė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-265) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-264), kuriais siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už neblaivumo patikrinimo vengimą arba alkoholio vartojimą iki neblaivumo patikrinimo BK 281 str.; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1, 3(1), 4, 13, 42, 44, 49, 50 ir 50(1) straipsnių pakeitimo ir papildymo 49(1) straipsniu įstatymo projektą (XIIIP-393), kuriame siūloma įtvirtinti naujas nuostatas, kurios užtikrintų papildomas priemones, ribojančias abejotinos reputacijos asmenų patekimą į valstybės tarnybą ar buvimą joje; taip pat nuostatas, suteikiančias teisinį pagrindą Valstybės tarnautojų registre kaupti duomenis ne tik apie valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, bet ir apie kitus viešojo sektoriaus darbuotojus, t. y. valstybės ir savivaldybių įmonių, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų valstybės ir savivaldybių įstaigų bei viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, darbuotojus. Tokiu būdu viena institucija būtų atsakinga už visų viešajame administravime dalyvaujančių subjektų duomenų kaupimą. Būtų supaprastinta tarnybinių ginčų nagrinėjimo procedūra, sumažintas administracinių teismų, nagrinėjančių tarnybinius ginčus, krūvis bei darbų apimtys. Tai paskatintų taikų ginčų sprendimo būdą.

Atsižvelgdama į tai, kad pasitaiko atvejų, kai į Seimo laikinosios komisijos posėdį tinkamai pakviesti asmenys be pateisinamų priežasčių neatvyksta bei į tai, kad anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijoje buvo speciali nuostata, įteisinanti sankciją tokiems asmenims, o patvirtinus naują Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą jos nebeliko, Komisija parengė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo projektą (XIIIP-1523), kuriame siūloma įtvirtinti, kad administracinių nusižengimų teiseną pradėti, administracinių nusižengimų tyrimą atlikti ir administracinių nusižengimų protokolus surašyti dėl kodekso 505 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų turi teisę ir Seimo laikinosios komisijos.

2017 m. gruodžio 7 d. bendradarbiaujant su Vyriausiąja rinkimų komisija bei Lietuvos teisės institutu Komisija surengė konferenciją, skirtą tarptautinei antikorupcijos dienai paminėti, „Politinė korupcija Lietuvoje: grėsmės politinės sistemos konstitucinei sąrangai“.

Dalindamasi gerąja praktika kovoje su korupcija Komisija susitiko su Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Juodkalnijos parlamentų nariais, Kinijos įvairių institucijų atstovais, dalyvavo organizuojant Ukrainos Nacionalinio antikorupcinio biuro (NABU) bei Specialiosios prokuratūros (SAPO) vizitą, kurio metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas užtikrinti prokuratūros bendradarbiavimą su bylas tiriančiomis institucijomis, visų pirma, tiriant neteisėtą praturtėjimą ir juridinių asmenų padarytus nusikaltimus.

Komisijos pirmininkas                                                                        Vitalijus Gailius