Pradžia > Seimas (2016–2020) > Komisijos > Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija > Darbo ataskaitos

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo
kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos

2017 metų veiklos

ataskaita

2017 m. gruodžio 23 d.

 

Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2017 m. buvo tokoios sudėties: Komisijos pirmininkas – Dainius Gaižauskas,  Komisijos pirmininko pavaduotojas – Arvydas Anušauskas, Komisijos nariai Rimas Andrikis, Viktoras Rinkevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Povilas Urbšys, Gintaras Vaičekauskas.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komisijai talkino Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjas Alfredas  Veleckis.

Vykdydama parlamentinės kontrolės priemones, Seimo II (pavasario) ir III (rudens) sesijų metu Komisija surengė dvylika posėdžių ir susitikimų, kurių metu aptarė Generalinės prokuratūros pateiktus ststistinius duomenis apie kriminalinės žvalgybos subjektų vykdytus sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, apibendrino kriminalinės žvalgybos subjektų atliktų tyrimų, pradėtų kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu, rezultatus, apžvelgė kriminalinės žvalgybos subjektų vykdomą kriminalinę žvalgybą ir jos vykdymui skiriamų lėšų tvarkymą, domėjosi, kaip tvarkomi kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys apie asmens privatų gyvenimą.

2017 m. sausio 11 d. vykusiame Komisijos posėdyje pastabas dėl atlikto kriminalinės žvalgybos subjektųfinansinio audito rezultatų išsakė Valstybės kontrolės atstovai. Auditoriai pažymėjo, kad esminių pažeidimų tvarkant kriminalinei žvalgybai skiriamas lėšas nenustatyta, tačiau laikėsi nuomonės, kad tobulesnis kriminalinės žvalgybos teisinis reglamentavimas turėtų reikšmingos įtakos naudojant  kriminalinei žvalgybai skiriamas lėšas. Pritardama šiai nuomonei, Komisija nusprendė konsultuotis ir ieškoti kriminalinės žvalgybos finansavimo teisinio reglamentavimo tobulinimo galimybių, o Komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas pasiūlė ateityje glaudžiau bendradarbiauti ir kartu siekti, kad kriminalinei žvalgybai skiriamos lėšos būtų naudojamos racionaliai ir efektyviai.

Kai kuriuos kriminalinės žvalgybos kontrolės aspektus posėdyje taip pat pakomentavo Generalinei prokuratūrai atstovavę prokurorai.

Nagrinėdama Generalinės prokuratūros teiktus statistinius duomenis apie asmenų, kurių atžvilgiu buvo vykdomi sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai iki 2015 metų, Komisija nustatė, kad tokių asmenų skaičius kiekvienais metais mažėjo. Mažėjimo tendencijos iš dalies buvo siejamos su efektyviai vykdoma kriminaline žvalgyba, tai ir leido sumažinti nusikalstamumo mastą.

2017 m. vasario 8 d. Komisija susitiko su Policijos departamento ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovais Edvardu Šileriu, Rolandu Kiškiu ir Andžejumi Roginskiu. Susitikimo metu kalbėta apie policijos veiklą vykdant kriminalinę žvalgybą. Plačiau kalbėta apie kriminalinės žvalgybos struktūrą ir veiklos kontrolės sistemą, apie kriminalistų vykdytus sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, kuriems atlikti buvo reikalingas teismo leidimas, informacijos apie asmens privatų gyvenimą tvarkymą, ypač apie informacijos, kuri buvo sukaupta, bet atliekamiems tyrimams neturėjo reikšmės, tvarkymą. 

Komisija nustatė, kad esminiai pokyčiai įvyko pertvarkius kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės sistemą, įdiegus naujas priemones. Jos iš esmės pagerino bendradarbiavimą tarp institucijų – leido stipriai pagerinti sprendimų vykdymo kontrolės funkciją, eliminavo galimybę dubliuoti kai kuriuos sprendimus ir taip taupyti kriminalinei žvalgybai skiriamas lėšas.

Komisija sutarė, kad, siekiant apsaugoti žmogaus konstitucines teises, kriminalinės žvalgybos metu sukauptos informacijos apie asmens privatų gyvinimą apsauga yra labai svarbus elementas ir tam būtina skirti deramą dėmesį. Pabrėžta, kad šią sistemą (kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės sistemą) būtina tobulinti ir plėsti, šiam darbui rengti kvalifikuotus specialistus.

2017 m. kovo 1 d. Komisija susitiko su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi ir direktoriaus pirmuoju pavaduotoju Žydrūnu Bartkumi. Šie pareigūnai supažindino Komisiją su STT vykdoma kriminaline žvalgyba atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Aptariant priemones, kuriomis užkertamas kelias informacijos galimam atskleidimui dėl „žmogiškojo veiksnio“, STT atstovai pažymėjo, kad STT informacijos apsaugos sistema veikia nepriekaištingai, tačiau apgailestavo, kad per visą Tarnybos veiklos laiką pasitaikė ir tokių atvejų, kai STT Saugumo skyriaus pareigūnai buvo nustatę kelis informacijos nutekinimo iš tarnybos atvejus. Tikimasi, kad šiuo metu tokie incidentai nesikartoja.

Paprašyti plačiau pakomentuoti, kaip naudojama STT sukaupta kriminalinės žvalgybos informacija, STT vadovai paaiškino, kad, vykdant kriminalinę žvalgybą, siekiama gauti pakankamai informacijos, kad prieš nusikalstamas veikas darančius asmenis galima būtų pradėti procesinius veiksmus pagal Baudžiamojo proceso kodeksą – ikiteisminį tyrimą. Tačiau neretai kartu gaunama ir informacijos, kuri gali turėti reikšmės valstybės pareigūnams ar institucijų vadovamspriimant sprendimus dėl asmenų, siekiančių eiti arba einančių pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigose ir įmonėse. Iliustruodami STT vykdomą kriminalinę žvalgybą, Tarnybos vadovai pademonstravo STT veiklai pristatyti naudojamus išslaptintus atliktų operacijų vaizdo ir garso įrašus, supažindino Komisiją su korupcinės veikos schemomis, kuriomis naudojasi nesąžiningi valstybės ar savivaldybių tarnautojai.

2017 m. kovo 15 d. Komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas susitiko su valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu. Susitikimo metu aptartos Valstybės kontrolės įžvalgos dėl parlamentinės kontrolės efektyvumo gerinimo, Komisijos ir Valstybės kontrolės bendradarbiavimo galimybės, aptartos naujų kontrolės instrumentų kūrimo perspektyvos. Manoma, kad sukūrus tokius įrankius kontroliuojančių institucijų atliekama funkcija taptų daug efektyvesnė. Valstybės kontrolierius pritarė Komisijos pirmininko siūlymui ateityje glaudžiau bendradarbiauti ir kartu siekti bendrų tikslų.

2017 m. balandžio 26 d. Komisija, vykdydama kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę, dar kartą susitiko su Generalinės prokuratūros ir STT vadovais. Susitikimo metu Generalinės prokuratūros atstovai pristatė ir pakomentavo statistinius duomenis apie 2016 metais sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus ir kriminalinės žvalgybos subjektų atliktus kriminalinės žvalgybos tyrimus.

Komisija nustatė, kad 2016 m. sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, būtent telefoninių pokalbių kontrolė, slapta vaizdo ir garso kontrolė, slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas bei jų apžiūra ir kitos priemonės, buvo vykdomi  dėl 5 150  asmenų, o 2015 m. tokie veiksmai buvo sankcionuoti dėl 4 454 asmenų. Šie duomenys rodo, kad 2016 metais Lietuvos kriminalistai stebėjo apie 14 proc. daugiau asmenų. Šie geresni rezultatai aiškinami didėjančiu kriminalinės žvalgybos efektyvumu dėl tobulėjančių šios veiklos metodų, nuolat tobulinamos kriminalistų kvalifikacijos. Tą patvirtina ir ankstesnių metų duomenys, rodantys aiškią sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų mažėjimo tendenciją: 2012 m. buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl 7 147 asmenų, 2013 m. – dėl 6 139 asmenų, 2014 m. – dėl 4 573 asmenų.

Komisija sutinka, kad galimybė kriminalistams tobulinti savo įgūdžius naujame mokymo centre duoda akivaizdžių rezultatų, tačiau pažymėjo, kad Generalinė prokuratūra savo ruožtu turi gerinti kriminalinės žvalgybos veiklos kontrolės sistemą.

Komisija prašė STT pareigūnus plačiau pakomentuoti viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją, kada 2015–2016 metais STT „per klaidą“ klausėsi finansų ministro Viliaus Šapokos telefoninių pokalbių.

STT direktorius Saulius Urbanavičius apgailestavo dėl apmaudaus nesusipratimo, kuris įvyko dėl darbuotojo klaidos ir paaiškino aplinkybes, kuriomis ji buvo padaryta. Tarnybos vadovas pažymėjo, kad nors toks atvejis buvo pirmas STT praktikoje, į jį buvo laiku ir deramai sureaguota – nepagrįstai gauta informacija nedelsiant sunaikinta, V. Šapoka informuotas ir jo atsiprašyta dėl apmaudžios klaidos, STT pareigūnai instruktuoti ir paraginti būti atidesniais.

2017 m. gegužės 31 d. Komisijos posėdyje dalyvavo ir savo veiklą pristatė  Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovai.

Susitikimo metu Lietuvos muitinės atstovai pristatė ir pakomentavo muitinės vykdomą kriminalinę žvalgybą. Didesnis dėmesys skirtas muitinės kriminalistų veiklai siekiant kontroliuoti ir užkirsti kelią į Lietuvos Respublikos teritoriją patekti kontrabanda gabenamoms prekėms. Pareigūnai pažymėjo, kad, kontroliuojant prekių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją per išorines valstybės sienas, didesnių sunkumų nekyla, tačiau kartais sudėtinga nustatyti nelegalių krovinių gabenimą kertant vidines Europos Sąjungos sienas.

Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas kalbėjo, kad Lietuvos muitinė glaudžiai bendradarbiauja su kolegomis iš kaimyninių valstybių ir šis bendradarbiavimas duoda gerų rezultatų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovai Komisijai pristatė savo pagrindinę funkciją ir paaiškino pasieniečių vykdomos kriminalinės žvalgybos svarbą sėkmingam ir efektyviam šios funkcijos atlikimui. Antrindamas Muitinės atstovams, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Renatas Požėla taip pat akcentavo, kad vidinių Europos Sąjungos sienų kontrolė – vienas iš sudėtingesnių klausimų, todėl pasieniečių vykdoma kriminalinė žvalgyba yra labai svarbi. Tarnybos vadas pasidžiaugė, kad Lietuvos pasieniečiai-kriminalistai turi puikias galimybes tobulinti savo įgūdžius ir kelti kvalifikaciją Lietuvos kriminalinės policijos biuro mokymo centre, o gerų bendradarbiavimo santykių su kolegomis iš kaimyninių valstybių puoselėjimas, leidžia Ttarnybai tinkamai ir laiku atlikti savo misiją.

2017 m. birželio 14 d. vykdomą kriminalinę žvalgybą Komisijos posėdyje pristatė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) ir Vadovybės apsaugos departamento (VAD) vadovai.

FNTT vykdomą kriminalinę žvalgybą, jos kontrolę ir rezultatus pristatė FNTT direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas ir FNTT Informacijos analizės, koordinavimo ir kontrolės skyriaus viršininkas Mindaugas Kūlokas. Jie patikino, kad visos FNTT veiklos kontrolės sistema centralizuota, todėl visi sprendimai ir kriminalistų atliekami veiksmai gali būti stebimi nuolat. Tai leidžia išvengti kai kurių veiksmų dubliavimo ar galimų klaidų ir užtikrinti, kad visose FNTT valdybose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardose vykdomos užduotys būtų atliktos tinkamai ir laiku.

Didesnio susidomėjimo sulaukė pareigūnų paaiškinimai dėl sankcionuotais kriminalinės žvalgybos veiksmais gautos informacijos tvarkymo – kaip ir kiek panaudojama tokiu būdu surinkta informacija, kaip užtikrinama tokios informacijos apsauga, domėtasi procedūromis, kuriomis vadovaujantis ši informacija turi būti sunaikinama, ir kt.

Remdamiesi neįslaptintais duomenimis, FNTT pareigūnai pakomentavo kai kuriuos anksčiau atliktus tyrimus, pradėtus pagal kriminalinės žvalgybos informaciją, ir paaiškinio, kaip toliau tvarkoma kriminalinės žvalgybos informacija po jos panaudojimo, kaip administruojama perteklinė, neturinti reikšmės ikiteisminiams tyrimams, informacija.

Kalbėdami apie kriminalinę žvalgybą atliekančių pareigūnų kvalifikaciją, FNTT vadovai patikino, kad tam skiriamas ypatingas dėmesys. FNTT pareigūnai kelis kartus per metus dalyvauja įvairiuose mokymuose ir kursuose, tokiu būdu tobulina profesinius gebėjimus ir plečia savo žinias dalindamiesi patirtimi su kolegomis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

VAD direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira ir kiti VAD pareigūnai supažindino Komisiją su Departamento vykdomos kriminalinės žvalgybos ypatumais, kurie būdingi tik šio departamento kriminalistams dėl specifinių funkcijų vykdymo, t. y. valstybės vadovų ir oficialių svečių saugumo užtikrinimas. VAD kriminalistams talkina profesionalūs psichologai, kurie, stebėdami aplinką, padeda identifikuoti potencialias grėsmes saugomiems asmenims.

2017 m. birželio 21 d. posėdyje Komisija susitiko su Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) atstovais. Komisija domėjosi, kaip Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose atliekama kriminalinės žvalgybos kontrolė, kaip organizuojama kriminalinės žvalgybos informacijos apsauga ir jos naikinimas.

L. e. Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas Evaldas Gasparavičius, Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas Saulius Kiela ir Imuniteto skyriaus viršininkas Gintaras Zaveckis supažindino Komisiją su statistiniais duomenimis apie 2016 metais kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu pradėtus ir baigtus tyrimus, pradėtų tyrimų nutraukimo priežastis bei skundų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo rezultatus. Pareigūnų teigimu, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose vykdomą kriminalinę žvalgybą kontroliuoja tiek paties Kalėjimų departamento vadovybė, pasitelkdama Imuniteto skyrių, tiek Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra, iš dalies – ir Valstybės kontrolė. Kadangi kontrolė pakankama ir efektyvi, o kriminalinę žvalgybą vykdantys darbuotojai turi visas galimybes kelti savo kvalifikaciją, skundų dėl kriminalinės žvalgybos teisėtumo beveik negaunama.

Kalbėdami apie bendradarbiavimą su kitais kriminalinės žvalgybos subjektais, pareigūnai pažymėjo, kad kriminalinės žvalgybos informacija keičiamasi nuolat ir toks bendradarbiavimas duoda gerų rezultatų.

2017 m. spalio 4 d. posėdyje Komisija nutarė inicijuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 15 straipsnio pakeitimą. Komisija nustatė, kad šio įstatymo (Įstatymo suvestinė redakcija nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.) 15 straipsnis turi dvi trečiąsias dalis. Pagal šių dalių turinį yra aišku, kad, siekiant suvienodinti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas, buvo keičiama sąvoka „operatyvinė veikla“ , vietoj jos įrašyta sąvoka „kriminalinė žvalgyba“, tačiau dėl techninės klaidos, 2012 m. spalio 2 d. (Nr. XI-2242) pakeitus Įstatymo 15 straipsnį, liko nenumatyta apsaugos nuo nusikalstamo poveikio skyrimo procedūra asmenims, kuriems pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį turi būti taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės (teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnams: teisėjams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, organizuojantiems ir įgyvendinantiems apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones pareigūnams). Siekdama ištaisyti šią klaidą, Komisija nusprendė siūlyti šiame įstatyme nustatyti, kad apsaugos priemonių skyrimo procedūros būtų reglamentuotos visiems Įstatymo 4 straipsnyje išvardytiems asmenims (2017 m. spalio 12 d., XIIIP-1203).

2017 m. spalio 18 d. posėdyje  aptarti Valstybės kontrolės pastabos dėl kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos uždaviniams įgyvendinti skiriamų lėšų naudojimo efektyvumo.

Išklausiusi kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą vykdančių institucijų vadovų, Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų nuomonę ir Valstybės kontrolės atstovo komentarus bei pastabas dėl Valstybės kontrolės ataskaitos, Komisija išsiaiškino, kad pagal galiojantį teisinį regulaivimą kiekvienas kriminalinės žvalgybos ar žvalgybos subjektas kai kurias savo veiklos sritis gali reglamentuoti individualiai – institucijos vidaus teisės aktais. Dėl tokio teisinio reglamentavimo sudėtinga sukurti vieną bendrą sistemą, pagal kurią visose kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą vykdančiose institucijose analogiška veikla, šiuo atveju – lėšų kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti administravimas – būtų reglamentuojama vienodai.

Siekdama, kad šiai veiklai skirtos lėšos visuose kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą vykdančiose institucijose būtų administruojamos vienodai ir atsižvelgdama į 2017 m. spalio 18 d. Komisijos posėdyje išsakytas nuomones ir pasiūlymus, Komisija nusprendė teikti pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (2017 m. spalio 26 d., XIIIP-1237). Šiam Komisijos pasiūlymui pritarta Seimo 2017 m. lapkričio 23 d. posėdyje.

Apibendrinusi kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų atstovų, atsakingų už Kriminalinės žvalgybos įstatymo įgyvendinimą ir įgyvendinimo kontrolę, pateiktą informaciją ir paaiškinimus, Komisija linkusi manyti, kad iš esmės Kriminalinės žvalgybos įstatymas vykdomas tinkamai.

Prašymų, skundų ir kitokių raštų nagrinėjimas

2017 m., Seimo II (pavasario) ir III (rudens) sesijų metu, Komisija gavo 23 raštus iš valstybės institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų bei Seimo kanceliarijos struktūrinių padalinių. Parengti 41 raštas (įskaitant informacinio turinio raštus Komisijos organizacinės veiklos klausimais), kuriais atsakyta į Komisijoje gautus valstybės institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų bei Seimo struktūrinių padalinių raštus.

Pateikti teisės aktų projektai

            Pateiktas Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1203, kuriuo siekiama ištaisyti techninę klaidą, kuri, tikėtina, atsirado rengiant Įstatymo 15 straipsnio 3 dalies pakeitimą (Nr. XI-2242, 2012-10-02, i. k. 1121010ISTA0XI-2242).

Ištaisius klaidą techninėmis priemonėmis, Komisija atsiėmė įstatymo pakeitimo projektą.

Pateiktas pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 181, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18(2) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1237.

Pasiūlymui Seimas pritartė 2017 m. lapkričio 23 d. posėdyje.

 

Komisijos pirmininkas                                                                Dainius Gaižauskas