2016 m. gruodžio 8 d. pranešimas žiniasklaidai

2016 m. gruodžio 7 d. vykusiame posėdyje Užsienio reikalų komitetas, dalyvaujant Užsienio reikalų ministerijos atstovams, aptarė 2016 m. lapkričio 9 d. paskelbtą Europos Komisijos komunikatą dėl ES plėtros politikos 2016 m. ir jį lydinčiuosius dokumentus – narystės ES siekiančių šalių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos, Kosovo, Serbijos ir Turkijos) pažangos ataskaitas ir Užsienio reikalų ministerijos parengtą poziciją šiais klausimais.

Komitetas bendru sutarimu patvirtino nuomonę dėl svarbiausiųjų ES plėtros proceso aspektų, kurioje pažymėjo, kad laikosi ES Globalioje saugumo ir užsienio politikos strategijoje įtvirtintos nuostatos, jog patikima plėtros politika yra strateginė investicija į Europos saugumą ir klestėjimą, kuri tuo pačiu skatina ir demokratines reformas šalyse kandidatėse. Komitetas pabrėžė, kad tokiais principais vadovaujantis turėtų būti vykdoma ir aktyvi ES politika Rytų kaimynystės kryptimi – tų šalių, kurios savo ateitį sieja su europine ir euroatlantine integracija, atžvilgiu. Komitetas pakvietė tęsti diskusijas dėl narystės ES perspektyvos suteikimo to siekiančioms Rytų partnerystės valstybėms ir šį klausimą nuolat išlaikyti ES institucijų, valstybių narių parlamentų ir vyriausybių darbotvarkėje.

Vertindamas narystės ES siekiančių šalių pažangos ataskaitas, komitetas išreiškė nuomonę, kad Turkija yra svarbi ES partnerė ir ES plėtros proceso dalyvė, su kuria būtina tęsti dialogą ir bendradarbiavimą, tačiau Turkija kaip šalis kandidatė, turi laikytis esminių teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms bei laisvėms standartų, kuriais grindžiamas ir pačios ES egzistavimas bei  jos išorės santykiai. Komitetas palankiai įvertino Vakarų Balkanų valstybių – Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos, Kosovo, Serbijos – pasiektą pažangą ir paragino telkti pastangas ir politinę valią tolesnėms reformoms Europos Komisijos kiekvienai valstybei individualiai įvardytose srityse. Komitetas taip pat pažymėjo, kad narystės ES siekiančios valstybės turėtų nuosekliai ir pilna apimtimi derinti savo užsienio politikos įgyvendinimą su ES bendra užsienio ir saugumo politika, ypač tuomet, kai sprendimai yra priimami reaguojant į pamatinių ES vertybių ir principų pažeidimus, tokius kaip Rusijos agresija Ukrainoje. Komitetas pasveikino Albaniją ir Juodkalniją, kurios nuodugniai derina savo užsienio politikos įgyvendinimą su bendromis ES pozicijomis, tuo metu Serbija, komiteto nuomone, tą daro nesėkmingai ir jos prisijungimo prie ES pozicijų rodiklis mažėja (2016 m. – 59 proc., 2015 m. – 65 proc.).

ES plėtros politikos klausimas bus aptariamas ir 2016 m. gruodžio 13 d. vyksiančiame ES Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje.

Parengė

Seimo Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Milda Petrokaitė, tel. (8 5) 239 6835