Komisijos išvada „Dėl Seimo nario Juozo Bernatonio elgesio“

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO JUOZO BERNATONIO ELGESIO

2017-03-15 Nr. 101-I-3

Vilnius

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Justas Džiugelis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Algimantas Dumbrava, Bronislovas Matelis, Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, gavusi Seimo nario Tado Langaičio prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, atliko Seimo nario Juozo Bernatonio elgesio tyrimą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo narys T. Langaitis 2016 m. gruodžio 7 d. kreipimesi prašė ištirti, ar Seimo narys J.Bernatonis, eidamas Teisingumo ministro pareigas, nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politiko elgesio kodekso nuostatų neatskleisdamas fakto apie Teisingumo viceministro, kandidato į Teisingumo ministro pareigas, Juliaus Pagojaus įvykdytą administracinį teisės pažeidimą, pripažintą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi. T. Langaitis nurodė, kad faktas nebuvo paviešintas ir tada, kai J. Pagojus dalyvavo konkurse Valstybinės vartotojų teisių tarnybos direktoriaus pareigoms užimti. T. Langaitis savo kreipimesi taip pat kėlė klausimą dėl konkurso į VTAT direktoriaus pareigas skaidrumo, nes, jo teigimu, žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad J. Bernatonis ir J. Pagojus yra galimai susiję giminystės ryšiais.

Seimo narys J. Bernatonis 2017 m. sausio 3 d. Komisijai pateiktame paaiškinime nurodė, kad viceministras J. Pagojus 2015 m. gegužės mėnesį jį informavo apie surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą.

J. Bernatonis pažymėjo: „Vertinant tai, kad galimas administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas ne darbo metu, bei tai, kad Julius Pagojus kreipėsi į teismą ginčydamas minėtą galimą pažeidimą, toks galimas aplinkybių viešinimas būtų neatitikęs viešinamai informacijai keliamų reikalavimų, t.y. patikimumo ir etiškumo. [...] Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nėra gavusi 2016 m. gegužės 2 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Informaciją apie tai, kad buvo priimtas minėtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje, gavau tik iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktos pažymos dėl asmens tinkamumo siekiamoms pareigoms.“

Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktą informaciją gali naudoti tik priimdamas sprendimą dėl asmens tinkamumo siekiamoms pareigoms ar tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo. Į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus.

J. Bernatonis nurodė: „Vadovaudamasis minėtomis įstatymo nuostatomis, skirdamas Julių Pagojų į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pareigas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktos informacijos negalėjau perduoti tretiesiems asmenims. Sprendimą priėmiau, remdamasis minėto įstatymo nuostatomis, kad atsitiktinis faktas negali būti pagrindas priimti sprendimą neskirti konkursą laimėjusį asmenį į pareigas.“

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 92 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas.

J. Bernatonis paaiškino: „Atkreipiu dėmesį į tai, kad buvęs teisingumo ministras nedalyvauja teikiant naujo ministro kandidatūrą. Be to, asmuo teikiantis kandidatą į ministro pareigas betarpiškai bendrauja su kandidatu, gauna jo sutikimą užimti pareigas, taip pat vertina visas aplinkybes turinčias įtaką kandidato skyrimui. Nebuvau asmuo, siūlęs ar teikęs Juliaus Pagojaus kandidatūrą į teisingumo ministro pareigas.“

J. Bernatonis taip pat pažymėjo: „Pažymėčiau, kad konkursas į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pareigas buvo teisėtas. [...] Generalinė prokuratūra ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2016 m. spalio 29 d. viešame pranešime nurodė, kad organizuojant konkursą į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pareigas nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.“

Pagal 2017 m. vasario 20 d. Gyventojų registro pažymą Nr. GR.4A-280 duomenų apie Juozo Bernatonio ir Juliaus Pagojaus giminystės/svainystės ryšius nėra.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas tuometinis Teisingumo ministras J. Bernatonis neturėjo teisės tretiesiems asmenims atskleisti turimos informacijos apie J. Pagojaus padarytą administracinį teisės pažeidimą.

2. Pagal Generalinės prokuratūros pateiktą viešą 2016 m. spalio 29 d. pranešimą organizuojant konkursą į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pareigas nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika nepadaryta.

3. Nėra duomenų, kad J. Bernatonis ir J. Pagojus būtų susijęs giminystės ar svainystės ryšiais.

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis, nusprendė:

Seimo narys Juozas Bernatonis nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas.

BALSAVIMO REZULTATAI: už – 7, prieš – 0, susilaikė - 2.

Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė