Komisijos išvada „Dėl Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Pauliaus Saudargo viešų pasisakymų"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIŲ LAURYNO KASČIŪNO IR PAULIAUS SAUDARGO VIEŠŲ PASISAKYMŲ

2017-03-29 Nr. 101-I-8

Vilnius

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Justas Džiugelis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Algimantas Dumbrava, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Rūta Miliūtė, Aušrinė Norkienė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, gavusi Vilniaus rajono savivaldybės merės Marijos Rekst kreipimąsi ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, vertino Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Pauliaus Saudargo viešus pasisakymus žiniasklaidoje.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst 2017 m. vasario 10 d. kreipimesi teigė, kad žiniasklaidoje paskelbtuose straipsniuose esantys Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Pauliaus Saudargo pasisakymai, kuriais apibūdinama Vilniaus rajono situacija, „yra melagingi ir tendencingi“.

M. Rekst nurodė publikacijas, kuriose cituojami Seimo narių pasisakymai apie Vilniaus rajoną: 1. ELTA 2016 m. gruodžio 29 d. informacija „Siūloma steigti Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą“; 2. BNS 2017 m. sausio 4 d. informacija „Konservatoriai vėl inicijuoja specialų fondą Pietryčių Lietuvai“, 3. BNS 2017 m. sausio 4 d. informacija „Konservatoriai imasi „statistiškai atsilikusių“ regionų; 4. Zw.lt informacija „Tomas Tomilinas: Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas – tai konservatorių reklaminė kampanija“.

Minėtuose straipsniuose Seimo nariai L. Kasčiūnas ir P. Saudargas aptarė Vilniaus rajono situacijos ekonominius, socialinius ir kultūrinius aspektus, siekdami pagrįsti Seimo nario L. Kasčiūno naujai įregistruoto Pietryčių Lietuvos plėtros fondo įstatymo projekto tikslingumą.

Vilniaus rajono merė M. Rekst savo kreipimesi teigė: „Manipuliuojant duomenimis (jie pateikiami ne visi, o tendencingai išrenkama nedidelė dalis statistinių duomenų), Vilniaus rajonas yra įvardijamas kaip „atsilikęs“, „problema“, „nacionalinio saugumo problema“, o tai ne tik žeidžia Vilniaus rajono gyventojus, bet ir kenkia Vilniaus rajono savivaldybės [...] dalykinei reputacijai“. [...] Piktnaudžiaujant informacijos laisve siekiama paveikti pasitikėjimą valdžia, paveikti jų požiūrį bei nuvertinti vietinę valdžią, o tai kelia neigiamų pasekmių – Savivaldybės aparato bei vietinės valdžios autoriteto ir patikimumo, prestižo sumenkinimą šalies viduje.“ M. Rekst taip pat pažymėjo, kad „tendencingi neigiami ir neobjektyvūs vieši Seimo narių pasisakymai apie Vilniaus rajoną ne tik kursto nesantaiką tarp Lietuvos piliečių ir žeidžia tautinių mažumų garbę ir orumą, bet ir menkina piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis [...]“.

Vilniaus rajono savivaldybės merė pažymėjo: „Seimo narių viešus ir žeidžiančius teiginius, kad „Pietryčių Lietuvos regionas konkrečiais aspektais yra apskritai prasčiausioje padėtyje visoje Lietuvoje“ (L. Kasčiūnas, [1]), „socialiai yra atsilikę“ [L. Kasčiūnas, [3]) paneigia nepriklausomų vertintojų atliktų tyrimų rezultatai.“

M. Rekst pažymėjo, kad „2016 metų Lietuvos savivaldybių indekse [...] „Vilniaus rajono savivaldybė tarp 54 Lietuvos mažųjų savivaldybių pakilo į 11 vietą, surinkdama 65,9 balus iš 100. Savivaldybė sugebėjo efektyviau išnaudoti turimus resursus investicijų, mokesčių, komunalinių paslaugų, sveikatos ir socialinės rūpybos srityse.“ Siekdama pagrįsti savo teiginius, M. Rekst nurodė minėtame indekse pateiktus Vilniaus rajono situacijos socialinius ir ekonominius rodiklius: socialinių pašalpų gavėjų, būsto šildymo kompensacijos gavėjų ir ilgalaikių bedarbių procentinės išraiškos mažėjimą, mokesčių už vaikų darželių, meno ir sporto mokyklų lankymą skirtumus Vilniaus rajone ir Vilniaus mieste, išduotų leidimų statybai ir veikiančių ūkio subjektų skaičiaus augimą Vilniaus rajone.

Straipsnyje „Konservatoriai vėl inicijuoja specialų fondą Pietryčių Lietuvai“ rašoma: „Vieno iš projekto iniciatorių konservatoriaus Lauryno Kasčiūno teigimu, vasarą atlikta sociologinė apklausa parodė, kad Pietryčių Lietuvos regionas yra ir nacionalinio saugumo problema.“ Šiame straipsnyje L. Kasčiūnas teigia: „Pietryčių Lietuva yra problema, ir problema nacionalinio saugumo požiūriu, ką rodo šitie tyrimai, ir problema dar ir todėl, kad matome, jog šitie rajonai, nors ir esantys aplink sostinę, lyg ir turėtų gauti tą sostinės efektą, bet jie socialiai yra atsilikę.“ Šiame straipsnyje taip pat cituojamas P. Saudargo pasisakymas: „Pietryčių Lietuva – Vilniaus, Šalčininkų rajonai – yra atsilikę statistiškai labiau nei kiti Lietuvos regionai, nors esant šalia sostinės to neturėtų būti“.

Straipsnyje „Siūloma steigti Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą“ L. Kasčiūnas kalbėdamas apie Pietryčių Lietuvos regioną teigė, kad „[...] kai kurie rajonai pagal daugelį socialinių ir ekonominių bei kriminogeninių rodiklių atsilieka ne tik nuo gretimų ar prie kitų didmiesčių esančių rajonų, bet konkrečiaus aspektais yra apskritai prasčiausioje padėtyje visoje Lietuvoje“.

Seimo narių L. Kasčiūno ir P. Saudargo Komisijai 2017 m. kovo 10 d. pateiktame paaiškinime teigiama: „Visi mūsų vieši pasisakymai apie Vilniaus rajono socialinę ir ekonominę situaciją yra pagrįsti konkrečiais faktais ir oficialiais statistiniais duomenimis.“ Seimo nariai paaiškino: „Nors Vilniaus rajono socialiniai ir ekonominiai rodikliais per pastaruosius metus pagerėjo, tačiau vis dar rodo atotrūkius Vilniaus apskrities kaip ekonomiškai stipriausio šalies regiono kontekste – rodikliai išlieka mažesni už Lietuvos vidurkius.“ Aukščiau minėtuose straipsniuose ir Komisijai pateiktame paaiškinime minimi šie Vilniaus rajono socialinę ir ekonominę situaciją apibūdinantys rodikliai: nedarbo lygis Vilniaus rajone ir kituose Lietuvos rajonuose (Lietuvos darbo biržos statistiniai rodikliai); tiesioginės užsienio investicijos Vilniaus rajone ir šalyje (Lietuvos statistikos departamento statistiniai rodikliai); kultūros centrų dalyvių skaičius Vilniaus rajone ir kituose rajonuose; meno mėgėjų kolektyvų skaičius (Lietuvos statistikos departamento statistiniai rodikliai).

Seimo nariai L. Kasčiūnas ir P. Saudargas Komisijai pateiktame paaiškinime pažymėjo „[...] nors per metus rajono rodikliai kiek pagerėjo dėl augančios šalies ekonomikos, tačiau išsivystymo problemos išlieka. [...] Todėl norint išvengti neigiamų šalutinių pasekmių socialinei situacijai tautiškai nevienalyčiame regione, būtina taikyti papildomus ekonominės ir socialinės regiono plėtros instrumentus.“

Kaip matyti iš aukščiau minėtų publikacijų ir Seimo narių pateikto paaiškinimo, L. Kasčiūnas bei P. Saudargas, komentuodami ir vertindami Pietryčių Lietuvos regiono ir Vilniaus rajono situaciją, rėmėsi Lietuvos darbo biržos ir Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamais ekonominiais ir socialiniais statistiniais rodikliais, Valstybės saugumo departamento informacija ir BNS atliktos apklausos duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad vertindami Vilniaus rajono situaciją, Seimo nariai L. Kasčiūnas ir P. Saudargas ir Vilniaus rajono savivaldybės merė M. Rekst pasirinko skirtingus vertinimo kriterijus ir rodiklius.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

Nenustatyta, kad Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas žiniasklaidoje paskelbtuose pasisakymuose rėmėsi melagingais duomenimis ar sąmoningai siekė pakenkti Vilniaus rajono savivaldybės dalykinei reputacijai, sumažinti vietinės valdžios autoritetą ir patikimumą bei kurstyti tautinę nesantaiką.

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė:

1. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų.

2. Rekomenduoti Seimo nariams Laurynui Kasčiūnui ir Pauliui Saudargui korektiškiau reikšti mintis pasisakant apie nacionalinio saugumo situaciją tuose Lietuvos regionuose, kuriuose gyventojų daugumą sudaro tautinės mažumos.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė