Komisijos išvada „Dėl Seimo nario Petro Gražulio pasisakymų“

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO PETRO GRAŽULIO PASISAKYMŲ

2017-05-24 Nr. 101-I-15

Vilnius

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Andrius Palionis, Aušrinė Papirtienė, Aušra Norkienė, Antanas Matulas, Algimantas Dumbrava, Asta Kubilienė, gavusi Justino Jakštonio kreipimąsi dėl Seimo nario Petro Gražulio pasisakymų Seimo narės Aušros Maldeikienės atžvilgiu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, atliko Seimo nario Petro Gražulio pasisakymų tyrimą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Justinas Jakštonis kreipėsi į Komisiją prašydamas įvertinti galimai melagingus ir šmeižikiškus Seimo nario Petro Gražulio pasisakymus Seimo narės Aušros Maldeikienės ir jos šeimos atžvilgiu.

2017 m. vasario 28 d. Seimo narys Petras Gražulis į Seimo narių elektroninio pašto dėžutes išplatino laišką, kuriame pateikiama galimai melaginga ir šmeižikiška informacija apie Seimo narę Aušrą Maldeikienę ir jos šeimos narius:

„Prieš keletą savaičių Seimo nariai į savo pašto dėžutes gavo atvirą Aušros Maldeikienės laišką, kuriame ji primena esanti bene didžiausia Lietuvos patriotė. Reaguoti į minėtą tekstą nusprendžiau po dabartinių šios personos išsireiškimų ir viešo Seimo narių dergimo.

A. Maldeikienė teigia, esą Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, ji nuoširdžiai, nesavanaudiškai dirbo tik mūsų valstybės labui, budėjo Seime per sausio įvykius, Vyriausybėje pučo Rusijoje metu, leido knygeles vaikams, taip visą save atiduodama tik vardan tos Lietuvos.

Keista, bet Seimo narė savo laiške neužsiminė apie tai, kad lygiai taip pat sėkmingai tarnavo ir tuometei okupuotai Lietuvai. Juk socialistinės ekonomikos studijas baigė Maskvoje, žmonės kalba, kad buvo proteguojama savo tėvo, kuris įvardijamas galimai uoliu KGB‘istu. „Patriotė“ laiške nepamini savo rašytų metodinių rekomendacijų V. Lenino veikalui ar su užsidegimu nagrinėtų socializmo politinės ekonomijos klausimų Marksizmo leninizmo klasikų darbuose.

Seimo narė tiek viešai, tiek ir siųstame laiške trykšta neapykanta valstiečiams, Ramūnui Karbauskiui, Gretai Kildišienei. Pastarosios palaikymą vadina spjūviu „į veidą tūkstančiams jaunų žmonių“. Bet kaip tuomet pavadinti jos pačios sūnaus karjeros šuolį iš Seimo komiteto patarėjo į Europos Parlamentą Briuselyje. Nors Seimo kanceliarijoje yra pilna patyrusių specialistų, į pareigas pretendavo tik vienas Maldeikis. Kiti savo dokumentus atsiėmė. Galimai proteguodama savo sūnų ponia juk tai darė nesavanaudiškai... O šiomis dienomis lygiai taip pat nesavanaudiškai Seimo Europos reikalų komitete išsireikalavimo ir komandiruotės į Briuselį. Juk sūnų ir anūką galima aplankyti už mokesčių mokėtojų pinigus.

Noriu pabrėžti, kad valstiečius visada puola ir puls tokie pat prisitaikėliai, prie visų sistemų prisiklijuojantys žmonės, kaip Aušra Maldeikienė. Turiu pritarti Etikos ir procedūrų komisijai, įspėjusiai A. Maldeikienę. Tokios personos tik trukdo naujai išrinktiems Seimo nariams dirbti Lietuvos labui. Puldami ir niekindami šią partiją, jie paniekina ir 1/3 Lietuvos piliečių, kurie juos išrinko. Iš mūsų šalies jau išvarytas milijonas gyventojų, todėl manau, kad valstiečiai yra ta viltis, kuri gali Lietuvą išvaduoti iš politinio chaoso, kurį sukūrė įvairios grupuotės ir susikūrę klanai. Pabaigai, Ramūnui Karbauskiui ir valstiečiams noriu palinkėti nesižeminti prieš tuos, kurie kitų rankomis jus puola. Juk, anot Dalios Grybauskaitės, permainos įvyko „ne tos“...

Pagarbiai,

Lietuvos Helsinkio grupės narys,

Lietuvos Laisvės lygos narys,

buvęs politinis kalinys,

Seimo narys Petras Gražulis.“

Reaguodama į tokį Seimo nario P. Gražulio laišką, Seimo narė A. Maldeikienė atsakė atviru savo laišku:

„Man malonu, kad p. P. Gražulis sunerimo, jog aš Seime ketinu dirbti, viešinti informaciją, neketinu savintis parlamentinių lėšų ir/ar gryninti pinigų per gėlių prikimus ar vakare užsipilti 40 litrų benzino į savo automobilio baką, o ryte jau į tą patį automobilį pilti dyzeliną. Ar ne tokia praktika buvo paplitusi?

Taip nebus. Ir kai sužinosiu, viešinsiu informaciją apie bet kurį Seimo narį.

Tiesa, informacija, pateikiama po. P. Gražulio laiške, yra absoliutus melas.

Ir aš labai didžiuodamasi galiu pasakyti, kad mano šeima yra mano pasididžiavimo šaltinis, pamatas ir ramstis, jie, dauguma kurių jau pas Dievą, man padeda išlaikyti kasdienybės naštą.

Mano tėtis – Kazimieras Seibutis (1919 m. rugsėjo 4 d. Meldučių km. Rokiškio apskritis - 1985 lapkričio 21 d. Vilnius), statybininkas, politinis kalinys. Vokietmečiu Vilniuje mokėsi Politechnikume. 1947.01.09 -1955.02.16 politinis kalinys, kalėjo Vorkutos lageriuose Komijoje (dabar Komijos respublika). Grįžęs į Lietuvą nebegalėjo tęsti mokslų, įvairiose statybinėse organizacijose dirbo statybos darbų vykdytoju. Tėvelio tėtis Antanas Seibutis (1880-1959) buvo stambus Ragelių valsčiaus (dabar Rokiškio rajonas) ūkininkas, politinis kalinys, kalintas Karagandos lageriuose; tėvelio mama — Anelė Mackutė Seibutienė (1888- 1969), tremtinė Karsnojarsko krašte. Ji gimė Narkūnų km. ūkininko, kaime vadinto knygiumi, nes turėjo nemažai knygų ir buvo uolus skaitytojas, šeimoje. Jos brolis Balys Mackus buvo Rokiškio mokyklų inspektoriumi, susilaukė sūnaus Jono Mockaus, vėliau tapusio garsiu matematiku, profesoriumi, Mokslų akademijos tikruoju nariu, apdovanotu Lietuvos mokslo premijomis. Mama — Elena Gražina Seibutienė (g. Baradinskaitė, 1927 m. birželio 25 dieną Kėdainiuose– 2016 m. gruodžio 13 d. Vilniuje). 1950 metais baigė Kauno universiteto Farmacijos fakultetą, provizorė. Dirbo Radviliškio, Palangos, Vilniaus vaistinėse. Mamos tėtis Vincas Baradinskas (1897 – 1981) —vargonininkas, chorvedys, ilgus metus tarnavo Utenos, Kėdainių, Krakių bažnyčiose, mamos mama — Pranė Baniūnaitė Baradinskienė (1898-1980) augino aštuonis vaikus, siuvinėjo Bažnytinius rūbus, nes mokėsi šio gražaus amato Rygoje ir Varšuvoje. Brolis – Kazimieras Seibutis (gimęs 1961 m. rugpjūčio 29 d. ) apie du dešimtmečius buvo BNS Užsienio naujienų skyriaus vyr. redaktoriumi, vertėjas. Brežnevo laikais dalyvavo kontrkultūriniuose sąjūdžiuose, už aktyvias viešas antisovietines provokacijas kalintas psichiatrijos ligoninėse. Nė vienas mano šeimos narys — tėvai, seneliai, dėdės ar tetos, kaip ir aš, NIEKADA nepriklausėme nusikaltėlių organizacija pavadinimu Komunistų partija. Melo kojos trumpos. O mano darbas ir toliau bus toks, kokio kai kas nenori, o kai kas jam labai pritaria.

Tokiu primityviu melu manęs tikrai nesustabdysite.

Dėl sūnaus Mato Maldeikio darbo, karjeros ir kitų dalykų prašome kreiptis į Seimo Kanclerę. Tai ne mano sritis ir aš NIEKADA jokia forma nesu protegavusi nė vieno iš savo sūnų, kurie yra protingi, išsilavinę ir labai garbingai tęsia šeimos pasiaukojančio darbo Tėvynei tradiciją. Mano studijos yra geriausia, kas galėjo ištikti mane tais niūriais sovietiniais laikais. Studijos buvo puikios, tarp išskirtinių asmenybių. Aš jomis labai didžiuojuosi. Jos suteikė intelektualinį pamatą visam mano gyvenimui. Dėkui Maskvos universitetui už geriausius gyvenimo metus ir už tai, kad ten galutinai išmokau labai sunkiai dirbti ir dabar galiu tarnauti savo Tėvynei.

Aušra Maldeikienė“.

Seimo narys Petras Gražulis paaiškinimų Komisijai nepateikė.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 2017 m. balandžio 14 d. rašte komisijai Nr. V-2017-3906 nurodė, kad atranka į Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pareigas 2015 m. buvo organizuojama ir vykdoma vadovaujantis Pretendentų į Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungos pareigas atrankos organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2012 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-58 „Dėl Pretendentų į Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje (ES) pareigas atrankos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Informacija apie atranką Seimo vidiniame tinkle buvo paskelbta 2015 m. rugsėjo 28 d., dokumentai buvo priimami iki 2015 m. spalio 1 d. Atrankai vykdyti Seimo kanclerio 2015 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-204 „Dėl atrankos į Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pareigas organizavimo“ buvo sudaryta Pretendentų į Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pareigas atrankos komisija ir paskirti atsakingi asmenys už egzamino raštu testo klausimų parengimą ir konfidencialumo užtikrinimą.

Dokumentus dalyvauti atrankoje pateikė du Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojai, vienas iš jų atrankos dieną raštu atsisakė dalyvauti atrankoje. Atranka įvyko 2015 m. spalio 15 d. Atranką laimėjo Europos reikalų biuro patarėjas (ES) Matas Maldeikis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymu bei gavus Užsienio reikalų ministro rašytinį pritarimą, Matas Maldeikis 2016 m. sausio 3 d. perkeltas į Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pareigas trejų metų kadencijai.

Skundų dėl atrankos organizavimo ir vykdymo procedūrų negauta.

Lietuvos ypatingasis archyvas 2017 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 82-1260 nurodė, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) archyviniuose fonduose duomenų apie tai, kad K. Seibutis buvo etatinis LTSR KGB darbuotojas ar „liaudies gynėjas“, duomenų apie K. Seibučio bendradarbiavimą su sovietų represinių struktūrų organais, įrašymą į LTSR KGB Mobilizacijos skyriaus įskaitą ir kitų duomenų, liudijančių K. Seibučio dalyvavimą KGB ar kitose sovietų represinėse struktūrose, nerasta.

Taip pat Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde yra duomenys apie tai, kad K. Seibutis už tai, kad palaikė ryšius su partizanais ir buvo partizanų rėmėjas, 1947 m. gruodžio mėn. nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo pataisos darbų lageriuose su teisių apribojimu trims metams ir viso asmeniškai priklausančio turto konfiskavimu, buvo kalinamas Komijos ASSR Ustvymlago.

Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp jų – asmens garbę ir orumą. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Asmens garbė ir orumas yra ginami ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kuriuo remiantis nukentėjęs asmuo gali iškelti bylą asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Baudžiamojo kodekso 154 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už asmens šmeižimą, t.y. paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime. Pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, padorumo principas, įpareigojantis elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui ir pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktai).

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis, nusprendė:

Rekomenduoti Seimo nariui Petrui Gražuliui remtis patikrintais faktais, nenurodyti tikėtinų aplinkybių, vengti nepamatuotų vertinimų.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė