Komisijos išvada „Dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus viešųjų ir privačių interesų derinimo“

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO ARTŪRO SKARDŽIAUS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO

2017-08-30 Nr. 101-I-36

Vilnius

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Aušrinė Norkienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Algimantas Dumbrava, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Rūta Miliūtė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, gavusi Seimo 2017 m. birželio 20 d. pavedimą ir Seimo narės Aušros Maldeikienės 2017 m. birželio 14 d. prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata, atliko tyrimą dėl galimo Seimo nario Artūro Skardžiaus viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Atsižvelgiant į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, kad Seimo narys A. Skardžius galimai proteguoja jo šeimai priklausančios žemės nuomininkų interesus valdžios institucijose ir galimai gauna iš to naudą, 2017 m. birželio 20 d. Seimas protokoliniu nutarimu pavedė Komisijai išnagrinėti ir pateikti išvadas dėl Seimo nario A. Skardžiaus veiklos suderinamumo su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Seimo statuto ir kitų teisės aktų nuostatomis:

nustatyti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus. Nustatyti, ar nekyla interesų konfliktas A. Skardžiui einant Seimo nario pareigas dėl nuomojamos žemės subnuomininko UAB „Naujoji energija“ veiklos – vėjo jėgainių parko eksploatacijos.
nustatyti, ar Seimo nariui A. Skardžiui dėl jo šeimos turimos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas svarstant Seime klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (2011 m. gegužės 12 d., Nr. XI-1375) pakeitimais, reglamentuojančiais vėjo energetiką. Jeigu kyla, tai dėl kokių konkrečiai priežasčių.

Seimo narė A. Maldeikienė prašė išnagrinėti interneto portale „15 min“ 2017 m. birželio 14 d. paskelbtame žurnalisto Dovydo Pancerovo straipsnyje „Artūro Skardžiaus šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime“ (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/arturo-skardziaus-seimai-stambios-pinigu-sumos-is-vejo-verslininku-kuriuos-jis-proteguoja-seime-56-811776) pateiktą informaciją apie Seimo narį A. Skardžių ir pradėti tyrimą.

A. Skardžiaus sutuoktinė Snieguolė Skardžiuvienė 2010 m. gegužės 6 d. sudarė žemės nuomos sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“. Pagal valstybės įmonės Registrų centras pateiktus duomenis A. Skardžiui ir jo sutuoktinei S. Skardžiuvienei nuosavybės teise priklauso keturi žemės sklypai Šilutės rajone, Saugų seniūnijoje, Čiūtelių kaime. Dviejuose žemės sklypuose (0.125 ir 0.125 ha ploto) įrengti UAB „Naujoji energija“ nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai – vėjo jėgainės. Kituose dviejuose žemės sklypuose (28.311 ir 0.125 ha ploto) UAB „Naujoji energija“ suteikta užstatymo teisė ir kitos daiktinės teisės. Nekilnojamojo turto registre visiems sklypams yra įregistruoti juridiniai faktai apie sudarytas nuomos sutartis su UAB „Renovacijos partneriai“ ir subnuomos sutartis su UAB „Naujoji energija“.

Komisija kreipėsi į UAB „Renovacijos partneriai“ ir UAB „Naujoji energija“ prašydama pateikti informaciją apie Seimo nario A. Skardžiaus ir (ar) jo sutuoktinės šioms įmonėms nuomojamus žemės sklypus. UAB „Renovacijos partneriai“ informacijos nepateikė.

Seimo narys A. Skardžius 2017 m. liepos 20 d. Komisijai raštu paaiškino apie savo ryšius su UAB „Renovacijos partneriai“: „2010-05-06 mano sutuoktinė Snieguolė Skardžiuvienė su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarė žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo ilgalaikę sutartį. Tais pačiais metais nuomininkas pradėjo mokėti nuomos mokestį. Sutartimi nuomininkui UAB „Renovacijos partneriai“ 94 metų laikotarpiui suteikta viso 28,7 ha. sklypo užstatymo teisė, bei teisė išnuomotame sklype statyti ir eksploatuoti vėjo jėgaines, statyti kitus statinius ir įrenginius, tiesti kelius. Žemės nuomos sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“ VPI deklaracijoje deklaravau 2012-08-19 kaip kandidatas į Seimo narius. Norėčiau atkreipti komisijos dėmesį į tai, kad nuo 2008-11-16 iki 2012-11-16 nebuvau Seimo nariu. Statybos laikotarpiu nuomininkas UAB „Renovacijos partneriai“ mokėjo sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį. 2012 metais žemės subnuomininkui UAB „Naujoji energija“ pradėjus eksploatuoti jėgaines, nuomos mokestis, kaip ir numato sutartis, buvo perskaičiuotas ir susietas su vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina, kuri 12 metų laikotarpiui nustatyta fiksuoto dydžio. Pasibaigus šiam 12 metų laikotarpiui (nuo 2024 m.) vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina priklausys tik nuo rinkos.“

Seimo narys A. Skardžius nurodė, kad žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ sutarties nuostatos yra konfidencialios ir negali būti atskleistos tretiesiems asmenims be sutarties šalių (A. Skardžiaus sutuoktinės S. Skardžiuvienės bei UAB „Renovacijos partneriai“) sutikimo.

UAB „Naujoji energija“ direktorius Tadas Navickas 2017 m. rugpjūčio 21 d. rašte patvirtino, kad UAB „Naujoji energija“ subnuomoja savo vėjo jėgainių parkui naudojamus sklypus iš UAB „Renovacijos partneriai“. Prie šio rašto pridėtame 2017 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Naujoji energija“ rašte pateikta informacija, kad UAB „Naujoji energija“ nuo 2010 m. priklauso Nelja Energia įmonių grupei, kuri vysto bei valdo vėjo elektrinių parkus Baltijos šalyse. Pagrindiniai grupės akcininkai yra Šiaurės šalių aplinkos finansų korporacija (NEFCO) ir Norvegijos įmonė Vardar AS, kurią valdo Norvegijos savivaldybės Buskerud Apskrities Taryba.

Seimo narys A. Skardžius Komisijai paaiškino apie savo ryšius su UAB „Naujoji energija“: „Mano turimomis žiniomis, žemės subnuomininko UAB „Naujoji energija“ akcininkai keitėsi kelis kartus, tačiau nuomininkas UAB „Renovacijos partneriai“ apie pasikeitimą neinformavo žemės savininko, nes ši pareiga jam nekyla iš žemės nuomos sutarties. Taip pat iš sudarytos žemės nuomos sutarties sąlygų nekyla pareiga nei žemės nuomininkui nei subnuomininkui informuoti žemės savininką apie savo veiksmus ar veiklos planus nesusijusius su nuomojamos žemės nuomos sutartimi. Iš viešai prieinamos informacijos, man žinoma, jog šiuo metu UAB „Naujoji energija“ priklauso OU Nelja Energia įmonių grupei, kurios pagrindiniai akcininkai yra tarptautinės institucijos, tokios kaip NEFCO ir Norvegijos savivaldybės institucijos. Minėta įmonių grupė UAB „Naujoji energija“ akcijas įsigijo 2010-08-17. Su žemės subnuomininku UAB „Naujoji energija“ eksploatuojančiu vėjo jėgainių parką nepalaikau jokių - nei asmeninių, nei dalykinių santykių, nei kaip su juridiniu asmeniu, nei kaip su fiziniais asmenimis, todėl ir nedeklaravau jos VPI deklaracijoje.“

Komisija išnagrinėjo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) pateiktas Seimo nario A. Skardžiaus privačių interesų deklaracijas. Seimo narys A. Skardžius deklaravo privačius interesus 2012 m. rugpjūčio 19 d., 2013 m. vasario 20 d., 2014 m. vasario 27 d., 2016 m. spalio 3 d., 2016 m. spalio 10 d., 2017 m. balandžio 22 d. ir 2017 m. liepos 11 d.

A. Skardžius, pradėjęs eiti 2012-2016 m. kadencijos Seimo nario pareigas, 2013 m. vasario 20 d. pateikė privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodė duomenis apie jo sutuoktinės S. Skardžiuvienės sudarytą žemės nuomos sandorį (priedas ID001S „Sandoriai“). Nurodyta sandorio sudarymo data – 2010 m. gegužės 6 d. Nurodyta kita sandorio šalis – UAB „Renovacijos partneriai“. Sandorio vertė – 60 000 litų (t. y. apie 17 377 eurų).

Duomenys apie šį sandorį taip pat nurodyti Seimo nario A. Skardžiaus vėliau pateiktose privačių interesų deklaracijose. 2016 m. spalio 3 d. A. Skardžiaus pateiktoje privačių interesų deklaracijoje nurodyti nauji duomenys apie sandorio sumą. Patikslinta sandorio suma – 24 000 eurų.

Seimo nario A. Skardžiaus pateiktų privačių interesų deklaracijų prieduose ID001J „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ nėra nurodyta duomenų apie jo ar jo sutuoktinės ryšius su žemės subnuomininku UAB „Naujoji energija“. Nei vienoje iš pateiktų deklaracijų nebuvo pildytas deklaracijos priedas ID001A „Kiti duomenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“ arba priedas ID001P „Duomenys apie asmeniui einant pareigas atsiradusius ryšius, galinčius sukelti abejonių dėl jo veiklos nešališkumo ar galimo interesų konflikto“.

VTEK 2017 liepos 19 d. rašte informavo, kad tyrimų dėl A. Skardžiaus elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2017 m. liepos 19 d. nėra atlikusi.

A. Skardžius buvo išrinktas į 2012-2016 m. ir 2016-2020 m. kadencijų Seimo nario pareigas. A. Skardžius nebuvo išrinktas į 2008-2012 m. kadencijos Seimą. 2009 m. buvo įsteigta Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacija (toliau – Asociacija). Pagal VĮ Registrų centras duomenis, Asociacijos steigėjai buvo UAB „LAE GROUP“, atstovaujama Liudo Stembros, UAB „NEW ENERGY GROUP“, atstovaujama Sauliaus Veličkos ir UAB „Šilutės vėjo projektai“, atstovaujama Tado Navicko. Nuo 2009 m. liepos 22 d. iki 2010 m. vasario 8 d. Asociacijos valdymo organas valdyba, į kurią įėjo 4 nariai: Artūras Skardžius (pirmininkas), Romualdas Patalavičius (narys), Dainius Jurėnas (narys), Tadas Navickas (narys). Asociacijos direktorius – R. Patalavičius. Nuo 2010 m. vasario 8 d. Asociacijos valdybą sudaro dešimt narių.

A. Skardžius, kaip kandidatas į Seimo narius, 2012 m. rugpjūčio 19 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje nurodė duomenis apie užimamas pareigas Asociacijoje. Vėliau pateiktose A. Skardžiaus deklaracijose nėra nurodyta duomenų apie narystę Asociacijoje. 2012 m. lapkričio 12 d. A. Skardžius pateikė prašymą Asociacijos direktoriui atleisti jį iš Asociacijos valdybos pirmininko – prezidento pareigų nuo 2012 m. lapkričio 12 d. Seimo narys A. Skardžius žodžiu nurodė, kad nuo nurodytos datos Asociacijos veikloje nebedalyvauja. VĮ Registrų centras neturi duomenų apie tolesnius Asociacijos priimtus sprendimus. Pagal Asociacijos direktoriaus R. Patalavičiaus žodžiu pateiktą informaciją, Asociacija veiklos nevykdo, tačiau nėra išregistruota.

Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-190 buvo sudaryta darbo grupė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti. Darbo grupei vadovavo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. A. Skardžius darbo grupėje dalyvavo nuo 2009 m. gegužės 22 d. kaip UAB „Baltic Energy Group“ konsultantas (Seimo valdybos 2009 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. SV-S-266.) 2010 m. vasario 18 d. buvo įregistruotas darbo grupės parengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas Nr. XIP-1749. 2011 m. gegužės 12 d. buvo priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Nr. XI-1375.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas buvo keistas šešiolika kartų, o keturios šio įstatymo pataisos (2013 m. sausio 17 d. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-169, 2014 m. balandžio 24 d. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-847, 2014 m. rugsėjo 25 d. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 15 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1173, 2017 m. liepos 4 d. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIII-605; Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 13, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-613) buvo tiesiogiai susijusios su vėjo energetikos klausimais. Seimo narys A. Skardžius Seimo posėdyje dalyvavo tik priimant įstatymą Nr. XIII-605.

Seimo narys A. Skardžius 2017 m. balandžio 18 d. teikė pasiūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4444. Šio įstatymo projekto nuostatos susijusios su vėjo energetika. Šis projektas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Energetikos ministerijos 2016 m. gegužės 30 d. Seimo nario A. Skardžiaus teigimu, jo pasiūlymai buvo teikiami siekiant ginti viešąjį interesą. Seimo posėdyje priimant minėtą projektą Seimo narys A. Skardžius balsavime nedalyvavo.

Seimo narys A. Skardžius dalyvavo priimant 2017 m. kovo 22 d. ir 2017 m. gegužės 3 d. Ekonomikos komiteto išvadas dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4444. 2017 m. birželio 28 d. priimant išvadą dėl projekto Nr. XIIP-4444(2) A. Skardžius nedalyvavo balsavime. Ekonomikos komiteto 2017 m. liepos 11 d. posėdyje buvo svarstoma pagrindinio komiteto išvada dėl projekto Nr. XIIP-4444(3). Seimo narys A. Skardžius nedalyvavo balsavime dėl šios išvados.

2017 m. balandžio 26 d. Seimo narys A. Skardžius nedalyvavo Energetikos komisijos posėdyje priimant išvadą dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4444.

Seimo narys A. Skardžius pateikė paaiškinimus dėl jo teiktų pasiūlymų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui Nr. XI-1375: „Nuo tada kai pradėjau eiti SN pareigas – 2012-11-16 iki 2017-04-18 neteikiau jokių pataisų Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymui reglamentuojančių vėjo energetiką. 2017-04-18 registravau pasiūlymus kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas Seime svarstomam AIE projektui Nr. XIIP – 4444.Kadangi šį projektą buvo ketinama priimti tokį koks jis liko nuo praėjusios kadencijos neatsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos komitetas kaip papildomas komitetas buvo nusprendęs grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, o Teisės departamentas pateiktoje išvadoje teigė: „... manytina, jog teikiama įstatymo dėstymo forma neatitinka teisės technikos taisyklių ir Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisės akto aiškumo principo..... “ Be to negalėjau sutikti su įstatymo projekte siūloma nustatyti išimtimi, kad vykdant bendrus projektus su kitomis valstybėmis, leidimas naudoti jūrinę teritoriją vėjo elektrinių statybai išduodamas be konkurso, o į tokius bendrus projektus gali būti įtraukti ir privatūs asmenys. Šių elektrinių prijungimo sausumoje ir balansavimo kaštus turėtų apmokėti visi elektros vartotojai kaip skatinimo priemonę investuotojams. Perdavimo tinklų operatorius LITGRID tokias „skatimo priemones“ įvertino 165 mln. eurų, o VKEKK preliminariai įvertino balansavimo kaštus, kurie per elektrinių parko eksploatacijos laiką gali siekti dar 200 mln. Eur. Minėti pasiūlymai buvo parengti kartu su Ekonomikos komiteto paskirtomis patarėjomis. Norėčiau atkreipti Komisijos dėmesį į dvi pagrindines mano pataisas, ginančias išskirtinai viešąjį interesą ir apsaugančius elektros vartotojus nuo papildamos mokestinės naštos:

1. Leidimai naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar), Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį(-is), atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduodami tik konkurso būdu

2. Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodami ......... asmenims........ 4) kurie prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir balansavimo kaštus įsipareigoja padengti savo lėšomis.

Siekiant išvengti viešos diskusijos dėl galimo interesų konflikto priėmiau sprendimą nedalyvauti svarstant pataisas ir pasiūlymus įstatymo projektui Nr. XIIP – 4444 ir nebalsuoti dėl jų nei Ekonomikos komitete, nei Energetikos komisijoje nei Seimo plenariniame posėdyje. Seimas pritarė mano teiktiems pasiūlymams.“

Seimo statuto 18 straipsnyje įtvirtinta Seimo nario prievolė vengti interesų konflikto.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t.y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams. Seimo narys privalo gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Iškilus interesų konfliktui, Seimo narys privalo elgtis taip, kaip nurodo šis statutas bei Etikos ir procedūrų komisijos ar Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijos. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti.

Seimo statuto 18 straipsnio 6 dalyje aprašyta nusišalinimo procedūra. Prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu Seimo narys, kuris tokiame klausime turi privatų interesą, privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje privatūs interesai apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis)

Seimo statuto 18 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Seimo narių prievolė deklaruoti privačius interesus.

Seimo nariai, vadovaudamiesi Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata, privalo pateikti privačių interesų deklaraciją elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka. Seimo nariai privalo deklaraciją pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo į pareigas dienos.

Jeigu atsirado naujų Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

Jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja deklaracijos turinį. Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti: juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas); savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas); artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. KS-73, 23 punkte nustatyta, kad deklaracijos ID001J priede „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ nurodomos kitos (deklaracijos formos tituliniame lape ID001 nenurodytos) deklaruojančio asmens ir (ar) jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio darbovietės, narystė, pareigos įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose (išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose), dalyvavimas juridiniuose asmenyse. Šiame priede taip pat nurodomi kiti ryšiai su juridiniais asmenimis, galintys deklaruojančiam asmeniui sukelti interesų konfliktą.

Deklaracijos priede ID001A „Kiti duomenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“ nurodomi kiti duomenys ir (ar) aplinkybės, susijusios su deklaruojančiuoju arba su jo sutuoktiniu, sugyventiniu, partneriu, dėl kurių deklaruojančiam asmeniui gali kilti interesų konfliktas ir kurių nurodyti kituose deklaracijos prieduose dėl jų formos ypatumų nebuvo galima. Taisyklių 35.2. punkte nurodyta, kad kiti duomenys ir (ar) aplinkybės, susijusios su deklaruojančiuoju arba su jo sutuoktiniu, sugyventiniu, partneriu, dėl kurių deklaruojančiajam gali kilti interesų konfliktas, aprašomos laisva forma (Taisyklių 34 punktas).

Deklaracijos priede ID001P „Duomenys apie asmeniui einant pareigas atsiradusius ryšius, galinčius sukelti abejonių dėl jo veiklos nešališkumo ar galimo interesų konflikto“ nurodomi duomenys apie deklaruojančiam asmeniui einant tarnybines pareigas atsiradusius ryšius ir (ar) juos apibūdinančios aplinkybės, kurias deklaruojantis asmuo nori paviešinti siekdamas išvengti veiklos šališkumo regimybės ir elgtis taip, kad visuomenei nekiltų abejonių dėl interesų konflikto buvimo (Taisyklių 37 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas.[…] Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės.” (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011)

VTEK savo sprendimuose taip pat yra ne kartą atkreipusi dėmesį į tai, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. VTEK yra pabrėžusi, kad visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

Vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostata, kad asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, veiklos tyrimo pradėjimui dėl Įstatymo pažeidimo nustatomas trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo šio įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos galimo padarymo, Komisija vertino A. Skardžiaus veiklos suderinamumą su šio Įstatymo, Seimo statuto ir kitų teisės aktų nuostatomis nuo 2014 m. birželio mėnesio.

A. Skardžius, 2012 m. lapkričio 16 d. pradėjęs eiti Seimo nario pareigas, 2013 m. vasario 20 d. deklaravo savo privačius interesus, pateikdamas privačių interesų deklaraciją per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Seimo narys A. Skardžius privačių interesų deklaracijoje (priedas ID001S „Sandoriai“) nurodė duomenis apie jo sutuoktinės S. Skardžiuvienės 2010 m. gegužės 6 d. sudarytą žemės nuomos sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“. Duomenis apie šią sutartį A. Skardžius taip pat nurodė 2014 m. vasario 27 d., 2016 m. spalio 3 d., 2016 m. spalio 10 d., 2017 m. balandžio 22 d. ir 2017 m. liepos 11 d. jo pateiktose privačių interesų deklaracijose.

2016 m. lapkričio 16 d. pradėjęs eiti 2016-2020 m. kadencijos Seimo nario pareigas, A. Skardžius 2017 m. balandžio 22 d. pateikė privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodė duomenis apie minėtą žemės nuomos sutartį. Seimo nario A. Skardžiaus pateiktose privačių interesų deklaracijose nėra nurodyta duomenų apie jo ar jo sutuoktinės ryšius su žemės subnuomininku UAB „Naujoji energija“.

Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų.

Pagal Taisyklių 23, 34 ir 37 punktų nuostatas, privačių interesų deklaracijoje turi būti nurodomi duomenys apie ryšius su juridiniais asmenimis (priedas ID001J „Ryšiai su juridiniais asmenimis“), kiti duomenys ir (ar) aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas (priedas ID001A „Kiti duomenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“) arba duomenys apie asmeniui einant pareigas atsiradusius ryšius ir (ar) juos apibūdinančias aplinkybes, galinčias sukelti abejonių dėl asmens veiklos nešališkumo ar galimo interesų konflikto (priedas ID001P „Duomenys apie asmeniui einant pareigas atsiradusius ryšius, galinčius sukelti abejonių dėl jo veiklos nešališkumo ar galimo interesų konflikto“) tuo atveju, jei minėti ryšiai, kiti duomenys ir (ar) aplinkybės deklaruojančiam asmeniui gali kelti interesų konfliktą.

VTEK nuo 2014 m. iki šiol nėra atlikusi tyrimų dėl A. Skardžiaus elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms.

Komisija, išnagrinėjusi 2017 m. balandžio 3 d. VTEK pažymoje pateiktą informaciją, kad dalis naujos kadencijos Seimo narių nepateikė privačių interesų deklaracijų, rekomendavo šiems Seimo nariams pateikti deklaracijas Įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. balandžio 20 d. pateiktą rekomendaciją, Seimo narys A. Skardžius 2017 m. balandžio 22 d. pateikė privačių interesų deklaraciją. Komisija 2017 m. liepos 5 d. išvadoje „Dėl Seimo narių privačių interesų deklaravimo“ Nr. 101-I-34, be kita ko, pripažino, kad keli Seimo nariai, tarp jų – A. Skardžius, pradėję eiti 2016-2020 m. kadencijos Seimo narių pareigas, nurodė klaidingą pareigybės kodą ir pavėluotai pateikė privačių interesų deklaracijas, todėl pažeidė Taisyklių (2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. KS-86 redakcija) 13.7 papunktį.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir konstatuotus teisinius argumentus bei vadovaudamasi Seimo statuto 18 straipsniu, 78 straipsnio 1 dalies 11 punktu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi,

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Seimo narys Artūras Skardžius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nurodė duomenis apie jo sutuoktinės su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarytą žemės nuomos sutartį.

Pritarta bendru sutarimu.

2.1. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta prievolė privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenis apie kitos sandorio šalies sudarytus subnuomos sandorius.

Pritarta bendru sutarimu.

2.2. Atsižvelgiant į gautus duomenis, nustatytas aplinkybes ir į tai, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams, Seimo narys Artūras Skardžius galėjo deklaruoti ryšį su juridiniu asmeniu – jo šeimai priklausančios žemės sklypo subnuomininku UAB „Naujoji energija“.

Balsavimo rezultatai: už – 8, susilaikė – 2.

3. Seimo nariui Artūrui Skardžiui gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas svarstant Seime su vėjo energetika susijusius klausimus dėl jo sutuoktinės sudarytos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ ir jo šeimai priklausančiame žemės sklype subnuomininko UAB „Naujoji energija“ vykdomos veiklos – vėjo jėgainių parko eksploatacijos.

Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė – 2.

4. Rekomenduoti Seimo nariui Artūrui Skardžiui nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika, svarstymo Seime ir neteikti pataisų ir pasiūlymų, reglamentuojančių vėjo energetiką.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė

Naujausi pakeitimai - 2017-08-31 09:59
Rasa Gečienė