Komisijos išvada „Dėl Seimo nario Žygimanto Pavilionio pasisakymų“

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO ŽYGIMANTO PAVILIONIO PASISAKYMŲ

2017-11-22 Nr. 101-I-49

Vilnius

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Algimantas Dumbrava, Antanas Matulas, Rūta Miliūtė, Asta Kubilienė, Aušrinė Norkienė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, gavusi Migracijos departamento darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) kreipimąsi ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Kreipimesi Profesinė sąjunga nurodo, kad Seimo narys Žygimantas Pavilionis 2017 m. rugsėjo 27 d. viešai išplatino informaciją (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/siulo-pradeti-parlamentini-tyrima-lietuvos-pareigunai-kremliaus-vanagams-atskleide-slapta-informacija.d?id=75887579), kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojai pateikė Rusijai riboto naudojimo dokumentus. Šią informaciją Seimo narys pakartojo ir kituose šaltiniuose (http://www.lrt.lt/naujienos/kalba_vilnius/32/188088, http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=251245).

Profesinės sąjungos teigimu, Seimo nario Ž. Pavilionio „tikrovės neatitinkantys teiginiai pateikiami kaip „faktai“ , o ne kaip asmeninė Seimo nario nuomonė“. Todėl tokiais pareiškimais daroma tiesioginė žala Migracijos departamento darbuotojų garbei, orumui bei dalykinei reputacijai, prilygsta šmeižtui ir yra nesuderinami su Seimo nariams taikomais etikos reikalavimais.

Pasak Profesinės sąjungos, nėra žinoma, kad kuri nors institucija būtų konstatavusi, kad Migracijos departamento darbuotojai atskleidė jiems patikėtą įslaptintą informaciją. Be to, atkreipia dėmesį, kad už įslaptintos informacijos atskleidimą numatyta atsakomybė. Pareiškėjų nuomone, Seimo nario pareiškimai prilygsta teisės pažeidimo fakto ir kaltės konstatavimui.

Profesinė sąjunga savo prašymą įvertinti Seimo nario Ž. Pavilionio pasisakymus grindžia šiais faktais: „2016 m. spalio 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus, kuriais nusprendė uždrausti Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo teisėjams atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. spalio 26 d. (dėl kiekvieno asmens buvo priimtas atskiras sprendimas). Sprendimuose nurodoma, kad jie priimti atsižvelgus į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2016 m. spalio 24 d. rašte Nr. S2-607RN (Riboto naudojimo) pateiktą informaciją, kurios turinys Migracijos departamento sprendimuose nėra atskleidžiamas. Kartu sprendimuose minimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2016 m. spalio 20 d. raštas, kurio kopiją Migracijos departamentui persiuntė Užsienio reikalų ministerija bei kurio turinys iš dalies (kiek tai susiję su p. D. Žalimo pateiktu Rusijos Federacijos Konstitucinio teismo teisėjų veiksmų teisiniu vertinimu) yra atskleidžiamas sprendimuose. Minėtuose Migracijos departamento 2016 m. spalio 26 d. sprendimuose nepateikta jokios informacijos, kuri galėtų sudaryti valstybės ar tarnybos paslaptį pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnyje nustatytą įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašą.“

Pagal teisės aktų reikalavimus Migracijos departamentas sprendimų kopijas išsiuntė draudimo atvykti subjektams. Nė vienas anksčiau paminėtas raštas draudimo atvykti subjektams pateiktas nebuvo.

Pareiškėjai taip pat pažymi, jog „2016 m. spalio 26 d. priimtų sprendimų dalyje, kurioje referuojama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko teisinį vertinimą, iš esmės nepateikta nieko, ko D. Žalimas nebūtų viešai pareiškęs dar iki šio sprendimo priėmimo.“

Delfi.lt straipsnyje „Siūlo pradėti parlamentinį tyrimą: Lietuvos pareigūnai Kremliaus vanagams atskleidė slaptą informaciją“ Seimo narys Ž. Pavilionis taip komentuoja susidariusią situaciją: „Ribotos informacijos atskleidimas kitai šaliai, kuri su tavo šalimi nėra sudariusi sutarties dėl saugumo informacijos apsikeitimo, yra nusikaltimas <...> prieš atskleidžiant tokią informaciją būtinas subjekto, sukūrusio informaciją, leidimas <...> Migracijos departamentas pasielgė netinkamai, manau, tai, kas padaryta, yra nusikaltimas – Rusijai buvo sudaryta galimybė surengti propogandinę ataką prieš mūsų valstybę, ją bandant diskredituoti.“

Seimo narys Žygimantas Pavilionis savo paaiškinime komisijai teigia, kad Migracijos departamento darbuotojai atskleidė perteklinę informaciją Rusijos Federacijos Konstitucinio teismo teisėjams, nurodydami taikomų sankcijų autorius ir atskleisdami riboto naudojimo dokumento rekvizitus. Tai suteikė prielaidą manyti, kad tokiu būdu buvo atskleista ir riboto naudojimo informacija. Jo įsitikinimu, Migracijos departamento sprendimas paviešinti ne tik sprendimo neleisti atvykti į Lietuvos Respubliką motyvus, bet ir jų autorių, pakenkė valstybės interesams ir pačiam autoriui Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo saugumui. Sprendimas nurodyti aukšto rango valstybės pareigūnų inicijuojančių sankcijas kitos valstybės pareigūnams pavardes, dokumentų numerius, informacijos tikrinimo procedūras atskleidžia Lietuvos tarnybų sprendimų priėmimo procesą ir kelia grėsmę ne tik minėtiems asmenims, bet ir nacionaliniam saugumui.

Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl Migracijos departamento prie VRM veiksmų“ Nr. 56-89RN-2RN konstatuojama, kad „Migracijos departamentas, nurodydamas aplinkybes apie sprendimą į Lietuvą neįleisti Rusijos Konstitucinio teismo teisėjų, trečiajai šaliai suteikė perteklinę informaciją: nurodė dokumentų numerius, informacijos tikrinimo procedūras (duomenų bazių pavadinimus ir sistemines tikrinimo detales), nurodė raštų iniciatorius (tarp jų ir Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininką), tačiau neatskleidė įslaptintos informacijos, pažymėtos žyma „Riboto naudojimo“.

2017 m. lapkričio 7 d. Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Visaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Migracijos departamento prie VRM veiksmų“ Nr. 56-89RN-2RN.

Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp jų – asmens garbę ir orumą. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Asmens garbė ir orumas yra ginami ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kuriuo remiantis nukentėjęs asmuo gali iškelti bylą asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Kiekvienas Seimo narys pagal Seimo statuto 9 straipsnį turi teisę žodžiu ir raštu teikti pasiūlymus, pastabas, pataisas. Seimo komiteto pirmininko įgaliojimus reglamentuoja Seimo statuto 52 straipsnis. Jame numatyta, kad komiteto pirmininkas rūpinasi, kad komitetų posėdžiams būtų parengti reikalingi dokumentai ir medžiaga. Taipogi kiekvieno komiteto pirmininkas, kaip ir bet kuris Seimo narys, turi teisę siūlyti sprendimus komitetui.

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose, negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

Baudžiamojo kodekso 154 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už asmens šmeižimą, t.y. paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime. Pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, padorumo principas, įpareigojantis elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui ir pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktai).

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

Seimo narys Ž. Pavilionis, komentuodamas susidariusią situaciją Migracijos departamente, nepasakė kitų faktų nei buvo nustatyti tarnybinio patikrinimo metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Seimo narys Ž. Pavilionis yra Seimo Užsienio reikalų komiteto, kuriame taip pat buvo išklausyti Migracijos departamento darbuotojai, narys. Todėl turėdamas pakankamai informacijos, jis savo vertinimą pateikė visuomenės informavimo priemonėms.

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nusprendė:

Seimo narys Žygimantas Pavilionis nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų, savo pasisakymus grindė turima informacija, nesirėmė tikėtinais faktais.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė