Pradžia > Seimas (2016–2020) > Komisijos > Etikos ir procedūrų komisija > Išvados > 2017 metai

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
 ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIŲ POVILO URBŠIO, PETRO GRAŽULIO IR ARTŪRO SKARDŽIAUS PASISAKYMŲ

2017-11-22       Nr. 101-I-48

Vilnius

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Aušrinė Norkienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Algimantas Dumbrava, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Rūta Miliūtė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, gavusi Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos, asociacijos „Lietuvos moterų lobistinė organizacija“, žurnalistės Ritos Miliūtės, piliečių Lėjos Virganavičiūtės ir Justino Jakštonio kreipimusis bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, vertino Seimo narių Povilo Urbšio, Petro Gražulio ir Artūro Skardžiaus pasisakymus 2017 m. lapkričio 9 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo 2017 m. lapkričio 9 d. plenariniame posėdyje vyko Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIIP-1308 (toliau – Seimo nutarimo projektas) pateikimas.

Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen pristatė minėtą Seimo nutarimo projektą, kuriame buvo siūloma į Seimo rudens sesijos darbų programą įtraukti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 5, 7, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1277 ir Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1278. 

Seimas po pateikimo nepritarė Seimo nutarimo projektui ir nutarė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

Po balsavimo kalbėjo Seimo narys Povilas Urbšys: „Iš tik­rų­jų esant ši­tai dau­gu­mai nė­ra to­kios tra­di­ci­jos žiū­rė­ti, ne ką siū­lo, o kas siū­lo. Kai te­ko ma­ty­ti pra­ei­tas ka­den­ci­jas, aš su­pra­tau pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je, kai bu­vo ig­no­ruo­ja­ma opo­zi­ci­ja, jie va­do­va­vo­si ta pa­tir­ti­mi, kai kon­ser­va­to­riai bu­vo val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je. Bet, sa­ky­ki­me, ši­tas bal­sa­vi­mas iš­reiš­kia dau­giau prin­ci­pi­nę nuo­sta­tą dėl to, kad aiš­kiai pa­ro­do, kad dėl to įsta­ty­mo pro­jek­to, na, ga­li tu­rė­ti dau­gu­ma dėl vie­no įsta­ty­mo pro­jek­to opo­zi­ci­nė­je dar­bo­tvarkėje to­kią ka­te­go­riš­ką nuo­mo­nę, kad ge­riau ne­gaiš­ki­me lai­ko. Bet as­me­niš­kai aš pra­šau vie­no da­ly­ko, tiek li­be­ra­lų, na, ga­li ši­tą pro­jek­tą dėl emb­rio­nų pa­teik­ti ne mo­te­ris, ku­ri lau­kia­si vai­ko.“

Reaguodama į Seimo nario P. Urbšio repliką po balsavimo, Seimo narė Aušrinė Armonaitė kalbėjo: „Čia ką tik nu­skam­bė­jo siau­bin­gas įžei­di­mas. Aš ne­ži­nau, ar tai yra sek­siz­mas, tai yra kaž­kas tik­rai daug blo­giau. Ne­la­bai su­pran­tu, ko­dėl nėš­čias žmo­gus ne­ga­li pri­sta­ty­ti įsta­ty­mo pro­jek­to bet ko­kiu klau­si­mu. Tai yra bai­su, ką mes ką tik iš­gir­do­me.“

Seimo narys Artūras Skardžius paklausė: „Aš tik­rai ne prieš be­si­lau­kian­čias mo­te­ris, bet aš ne­su­pran­tu ger­bia­mo­sios Auš­ri­nės, kas yra be­si­lau­kian­tis žmo­gus?“

Seimo narys Povilas Urbšys  reagavo: „Aš tik­rai no­riu at­si­pra­šy­ti, jei­gu ma­ne ne­tei­sin­gai su­pra­to. Tik­rai nėš­čiai mo­te­riai yra pa­gar­ba, nes ji sa­vy­je ne­šio­ja­si bran­giau­sią tur­tą – gy­vy­bę. Bet jei­gu yra įsta­ty­mo pro­jek­tas, su­si­jęs su gy­vy­be, aš ma­nau, kad tas emb­rio­nas, ku­ris tu­ri gy­vy­bės tei­sę, mo­te­ris, ku­ri lau­kia­si vai­ko, ir tas emb­rio­nas, ku­ris bū­tent yra ne­vai­sin­gų šei­mų, jis ir­gi tu­ri tei­sę į gy­ve­ni­mą. Tai aš tai tu­rė­jau ome­ny.“

Seimo narys Petras Gražulis kalbėjo po balsavimo: „Ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke, ka­dan­gi da­vė­te kal­bė­ti ir ne vie­ną kar­tą, aš no­riu pa­sa­ky­ti, taip, Sei­mo na­riai ma­to, koks tei­kia­mas įsta­ty­mas ir net įtrau­kia­mas į dar­bo­tvarkę, ir ap­si­spren­džia lais­vai. Mes ne­su­tin­ka­me su to­kia po­zi­ci­ja, su emb­rio­nų nai­ki­ni­mo po­zi­ci­ja. Yra pri­im­tas įsta­ty­mas, ir aš iš tik­rų­jų no­riu pri­tar­ti P. Urb­šiui – mo­te­ris, ku­ri sa­vy­je ne­šio­ja gy­vy­bę, vis dėl­to tu­rė­tų at­sa­kin­giau [...] to­kius įsta­ty­mus re­gist­ruo­ti.“

Seimo narys A. Skardžius Komisijai 2017 m. lapkričio 21 d. pateiktame paaiškinime nurodė: „[...] mano klausimas 2017-11-09 plenarinio posėdžio metu buvo adresuotas ne Seimo narei V. Čmilytei-Nielsen, o įsikarščiavusiai Seimo narei A. Armonaitei ir susijęs ne su besilaukiančiomis moterimis, o tikintis atsakymo ką jaunoji Seimo liberalė mano apie besilaukiančius vyrus (vaikų susilaukusius) tokius kaip britas Scottas Parkeris ar amerikietis Thomas Beatie.“

Seimo narys P. Urbšys 2017 m. lapkričio 22 d. vykusiame Komisijos posėdyje paaiškino: „Visi mes čia esantys, išrinkti Seime, turime vadovautis dviem principais, tai yra Konstitucija ir sąžine. [...] Mano reakcija, kuri buvo tuo metu Seimo salėje, ji vadovavosi būtent tais dviem principais. [...] mane suglumino pats faktas, kad šitą įstatymo projektą teikia būtent Seimo narė, besilaukianti vaiko, kas, mano giliu įsitikinimu, buvo tam tikras prieštaravimas, moralinis prieštaravimas. [...] Besilaukianti moteris man yra didžiausioj pagarboj [...].“ P. Urbšys taip pat pažymėjo: „Po kilusio tam tikro skirtingo interpretavimo aš tada Seimo salėje atsiprašiau, kad ne taip buvau suprastas.“

Seimo narys P. Gražulis minėtame Komisijos posėdyje paaiškino: „Aš ir šiandien sakau, kad moteris, kuri laukiasi kūdikio, jai nederėtų pristatinėti tokio įstatymo“.

Komisijai kreipimusis pateikę asmenys ir organizacijos interpretavo Seimo nario P. Urbšio pasisakymą kaip įžeidžiantį nėščias moteris, diskriminuojantį ir menkinantį moteris dėl jų fiziologinės būklės, reiškiantį nepagarbą moterims ar siekiantį apriboti jų teises, taip pat – kaip diskredituojantį Seimo nario statusą ir Seimo, kaip institucijos, autoritetą.

Pareiškėjai taip pat neigiamai vertino Seimo narių A. Skardžiaus ir P. Gražulio pasisakymus, susijusius su aukščiau minėtu P. Urbšio pasisakymu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje skelbiama, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šio straipsnio 2 dalyje skelbiama, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime, tarp jų – pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; padorumo principas, įpareigojantis elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5, 6 ir 9 punktai).

Pažymėtina, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra ne kartą atkreipusi dėmesį  į tai, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Seimo nario P. Urbšio pasisakymas Seimo posėdžio metu prašant Liberalų sąjūdžio frakcijos, kad Seimo nutarimo projektą pateiktų „ne moteris, kuris laukiasi vaiko“, gali būti vertinamas kaip įžeidžiantis, diskriminuojantis moteris ir siekiantis apriboti moterų teises dėl jų fiziologinės būklės.

2. Seimo nario P. Gražulio „[...] aš iš tik­rų­jų no­riu pri­tar­ti P. Urb­šiui – mo­te­ris, ku­ri sa­vy­je ne­šio­ja gy­vy­bę, vis dėl­to tu­rė­tų at­sa­kin­giau [...] to­kius įsta­ty­mus re­gist­ruo­ti.“ gali būti vertinamas kaip įžeidžiantis, diskriminuojantis moteris ir siekiantis apriboti moterų teises dėl jų fiziologinės būklės.

3. Seimo nario A. Skardžiaus Seimo posėdžio metu užduotas klausimas „[...] kas yra be­si­lau­kian­tis žmo­gus?“ svarstomo Seimo nutarimo projekto ir vykusios diskusijos kontekste gali būti vertinamas kaip dviprasmiškas ir nepagarbus moterų atžvilgiu.

 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Vadovaujantis Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 5 punktu, rekomenduoti Seimo nariui Povilui Urbšiui viešai atsiprašyti įžeistų moterų artimiausiame Seimo plenariniame posėdyje.

Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2.

Komisijos narė V. Čmilytė-Nielsen nedalyvavo balsavime.

2. Rekomenduoti Seimo nariams Povilui Urbšiui, Petrui Gražuliui ir Artūrui Skardžiui vengti pasisakymų ir vertinimų, kurie gali būti suprantami dviprasmiškai.

Pritarta vienbalsiai.

Komisijos narė V. Čmilytė-Nielsen nedalyvavo balsavime.

 

Komisijos pirmininkė                                                                                                                               Rita Tamašunienė