2017 m. kovo 2 d. pranešimas žiniasklaidai

Trečiadienį, kovo 1 d., Seimo Audito komitetas nagrinėjo esamą koncesijų instituto problematiką. Atlikto valstybinio audito metu konstatuota, kad daugiausia problemų, susijusių su koncesijomis, nustatoma savivaldybėse. Pagal Finansų ministerijos turimus duomenis iš viso sudaryta 45 koncesijų sutartys, tačiau Valstybės kontrolei atlikus auditą paaiškėjo, jog sutarčių, kurios pagal savo pobūdį gali būti priskiriamos koncesijai, gali būti gerokai daugiau.

Pagal šiuo metu galiojantį koncesijų įstatymą, valstybė ar savivaldybės koncesijos sutartimis perduoda koncesininkui valdyti turtą bei suteikia teisę teikti paslaugas, tačiau iš esmės lieka šio turto savininkės ir atsakingos už viešosios paslaugos teikimą visuomenei. Koncesijos sutartys sudaro sąlygas valstybei gerinti turto būklę verslo subjektų pagalba, tačiau tik tuomet kai šalys racionaliai įvertina koncesijos terminą, riziką, reikiamas investicijas ir galimybę tokį turtą eksploatuoti vėliau. Faktinė situacija rodo, kad koncesijos iki 2010 metų labai dažnai buvo taikomos neapgalvotai, o nuo to nukentėjo visuomenės interesas. Neretai koncesijos sutartimis buvo pridengiami paprasčiausi nuomos santykiai. Savivaldybių kontrolės institucijos neužkirto kelio šiems nepagrįstiems sandoriams.

Koncesijų reglamentavimas nuo 2010 metų sugriežtėjo, o nuo 2014 m. yra patvirtintos ir aiškios metodikos, kaip koncesijas įgyvendinti praktikoje, tačiau Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) iki šiol procese veikia tik kaip patariamoji institucija, kurios rekomendacijomis ne visada vadovaujamasi.

Komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybių tarybos neretai priima sprendimus dėl koncesijų sudarymo, neįvertindamos ekonominių argumentų. Pasitaiko net tokių atvejų, kai savivaldybių kontrolieriai, kreipęsi į CPVA dėl rekomendacijos, gauna išvadą, kad planuojamas sudaryti sandoris pagal savo pobūdį koncesija nelaikytinas. Deja, savivaldybės taryboje ne visada atsižvelgiama į ekspertų rekomendacijas ir nubalsuojama už koncesijos sutarties sudarymą.

Nors naujas koncesijų reglamentavimas griežtėja ir sprendžia teisinio netikrumo ir kontrolės trūkumo klausimus, trūksta teisinio reglamentavimo padėsiančio išspręsti įstatymo vengimo ir „sąmoningo apėjimo“ problemas. Dėl šios priežasties Audito komitetas, svarstydamas Koncesijų įstatymo naująją redakciją (projekto Nr. XIIIP-203), siūlys griežtinti atsakomybę už neteisingą koncesijų įstatymo taikymą ir aktyviai vykdys parlamentinę kontrolę šioje srityje. 

Taip pat komitetas nutarė neterminuotai pratęsti informacijos iš asignavimų valdytojų apie išlaidas rinkimą ir pasiūlė Vyriausybei išanalizuoti ir įvertinti praėjusių metų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaidų pasiskirstymą pagal ketvirčius. Siekiant užtikrinti tinkamą, efektyvų valstybės biudžeto asignavimų naudojimą, siūloma planuojant 2018 metų valstybės biudžeto asignavimus atkreipti dėmesį į tai, kad išlaidos praėjusių metų IV ketvirtį daug didesnės nei kitais ketvirčiais. Su 2016 m. išlaidų analize galite susipažinti čia.

Kontaktinis asmuo:

Seimo Audito komiteto pirmininkė

Ingrida Šimonytė, tel. (8 5) 239 6978