2017 m. kovo 29 d. pranešimas žiniasklaidai

Kovo 29 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas svarstė Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3636 (toliau – Įstatymo projektas).

Kaip teigiama Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, projekto rengimą paskatino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos filialo atstovų prašymas dėl teisės gauti valstybinę pensiją asmenims, kurie pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 2 punktą yra asmenys, okupacinio režimo struktūrų sprendimais perkelti iš vienų Lietuvos vietovių į kitas.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad tie asmenys, kurie buvo prievarta ir politiniais tikslais iškelti į kitus Lietuvos rajonus ir nukentėjo kaip tremtiniai. Pasikeitus politinei situacijai, didžioji dalis perkeltų gyventojų sugrįžo į savo gimtuosius kaimus, tačiau daugumos pastatai jau buvo sugriauti, turtas išgrobstytas, sugrįžę gyventojai turėjo viską kurti iš naujo.

Svarstant projektą komitete buvo pažymėta, kad nebūtų teisinga į kitas Lietuvos vietoves perkeltų asmenų kančias prilyginti į Sibirą išsiųstų tremtinių kančioms bei patirtai visokeriopai žalai. Valstybinės pensijos skiriamos ypač didelę žalą patyrusiems asmenims. Politiniai kaliniai ir tremtiniai neteko ne tik turto, bet ir tėvynės, artimųjų, prarado sveikatą, daugelis jų – ir gyvybę, patyrė didžiules fizines ir moralines kančias.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – perkeltojo teisinis statusas pripažintas 146 Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie okupacinio režimo struktūrų sprendimais buvo perkelti iš vienų Lietuvos vietovių į kitas. Tačiau šie duomenys keistųsi, jeigu tokiems asmenims būtų suteikta teisė į Valstybinę pensiją. Šiuo metu perkeltiesiems asmenims nėra numatytos papildomos finansinės garantijos, todėl ne visi perkeltieji asmenys kreipiasi dėl perkeltojo statuso suteikimo. Jeigu būtų įstatymu suteikta galimybė perkeltiesiems asmenims gauti valstybinę pensiją, tikėtina, kad tokių asmenų skaičius gerokai išaugtų. Kaip pažymėjo posėdyje dalyvavęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas Gintaras Šidlauskas, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas nustato ir daugiau nuo okupacijos nukentėjusių asmenų grupių, todėl nustatant teisę vienai grupei į valstybinę pensiją, siekiant išvengti diskriminacinės nuostatos, reikėtų šią teisę nustatyti ir kitoms grupėms. Šiuo metu Valstybinių pensijų įstatymas nustato teisę į valstybinę pensiją tik didžiausią okupacinio rėžimo žalą patyrusiems ir (ar) nepriklausomybei nusipelniusiems asmenims (pvz. laisvės kovų dalyviams, kariams savanoriams, politiniams kaliniams, tremtiniams). Pasak G. Šidlausko, pagal patirtą okupacijos žalą prilyginus perkeltuosius asmenis politiniams kaliniams ir kaliniams,  būtų pažeistas proporcingumo ir teisingumo principas.

Atsižvelgdamas į Įstatymo projekto svarstymo metu išsakytus argumentus, komitetas pasiūlė nepritarti Įstatymo projektui dėl projekto nuostatomis pažeidžiamų teisingumo, proporcingumo, nediskriminavimo principų.

Išsamiau:

 Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]