2017 m. birželio 7 d. pranešimas žiniasklaidai

Šių metų kovo mėnesį Seimo kontrolierių įstaiga, po ilgų kruopštaus pasirengimo metų, tapo akredituota Nacionaline žmogaus teisių institucija (toliau –NŽTI). Žmogaus teisių komitete Seimo kontrolierių įstaigos atstovai pristatė Nacionalinės žmogaus teisių institucijos veiklos gaires. Pasak pristatyme dalyvavusio įstaigos vadovo Augustino Normanto, vakar įstaiga gavo ir Nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklo dokumentą, patvirtinantį, kad Seimo kontrolierių įstaiga yra akredituota A kategorijos Nacionalinė žmogaus teisių institucija ir pilnavertė šio tinklo narė.

Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 1993 m. rezoliucijoje Nr. 48/134 paskatino valstybes nares steigti nacionalines žmogaus teisių institucijas.

Reikalavimą kiekvienai valstybei narei turėti nacionalinę žmogaus teisių instituciją kelia ir Europos Sąjunga (ES). Valstybėms, siekiančioms tapti ES narėmis, kaip viena narystės sąlygų yra keliamas reikalavimas turėti NŽTI.

Raginimas Seimo kontrolierių įstaigai siekti nacionalinės žmogaus teisių institucijos statuso buvo suformuluotas Seimo 2014 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. XII–911 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. XII –527 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2012 m. veiklos ataskaitos“ 2 straipsnyje  Respublikos Seimo kontrolierių 2013 m. veiklos ataskaitos“ 2 straipsnyje.

2017 m. kovo 23 d. buvo priimtas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių akreditacijos pakomitečio ir Globalaus nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljanso (GANHRI) sprendimas Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos akreditavimo nacionaline žmogaus teisių institucija, atitinkančia Paryžiaus principus, suteikiant jai A statusą.

Nacionalinės žmogaus teisių institucijos veiklos koncepcija suformuluota Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos 1993 m. rezoliucijoje Nr. 48/134 dėl principų, susijusių su nacionalinių žmogaus teisių institucijų statusu (Paryžiaus principų), kurie numato, kad nacionalinė žmogaus teisių institucija:

• turi būti įsteigta vadovaujantis Konstitucijos arba įstatymo nuostatomis;

• turėti aiškiai apibrėžtą jos kompetenciją, įgaliojimus bei galias, sprendžiant žmogaus teisių problemas (platūs įgaliojimai ginti žmogaus teises), siekiant įgyvendinti tarptautinius žmogaus teisių standartus;

• turėtų būti nepriklausoma, pliuralistiška ir artimai bendradarbiauti su įvairiomis socialinėmis grupėmis.

  Vienas svarbiausių nacionalinės žmogaus teisių institucijos tikslų – pasisakyti įvairiais žmogaus teisių klausimais ir, bendradarbiaujant su visuomene, kelti aktualias žmogaus teisių problemas, atlikti kitas pagrindines nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas.

   

  Daugiau informacijos suteiks:

  Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

  Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]