Pradžia > Ryšiai su visuomene > Pranešimai žiniasklaidai > Klasifikuoti pranešimai > Iš komitetų, komisijų > 2017 m. pranešimai

2017 m. lapkričio 16 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – Olga Posaškova)

 

Lietuvos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje š. m. lapkričio 10 d. surengė seminarą „Klimato kaitos priemonių įgyvendinimas savivaldybėse“.

Seminaro tikslas buvo aptarti Lietuvos ir Prancūzijos savivaldybių bendradarbiavimo galimybes klimato kaitos srityje, pristatyti savivaldybių patirtį įgyvendinant darnios energetikos, darnios statybos ir miestų planavimo bei darnaus judumo priemones.

Sveikinimo žodį susirinkusiems Prancūzijos ir Lietuvos savivaldybių, ministerijų ir asociacijų atstovams, Seimo nariams tarė renginio globėjas Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Filipas Žanto (Philippe Jeantaud) ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika savo įžanginiame žodyje pažymėjo, kad šalys, pasirašydamos Paryžiaus susitarimą, pabrėžė bendradarbiavimo svarbą sprendžiant klimato kaitos problemas. Susitarime teigiama, kad šalys pripažįsta, jog prisitaikymas yra visuotinis uždavinys, kurį būtina spręsti vietos, žemesnio nei nacionalinio lygmens, nacionaliniais, regioniniais ir tarptautiniais mastais. Įgyvendinant klimato kaitos priemonių finansavimo strategijas turi dalyvauti visų lygmenų, įskaitant vietos lygmenį, suinteresuotieji viešojo ir privačiojo sektorių subjektai. Kovoje su klimato kaita svarbus vaidmuo tenka vietos valdžios institucijoms. Aplinkos kokybės gerinimas ir jos apsauga yra savivaldybių funkcija numatyta Vietos savivaldos įstatyme. Savivaldybės, būdamos atsakingos už atliekų tvarkymą, oro apsaugą, energetikos ūkį, vandens tiekimą, teritorijų planavimą, sveikatinimo priemonių planavimą, transporto sektorių ir pan. prisideda prie klimato kaitos problemų sprendimo, įgyvendindamos konkrečias priemones atskiruose sektoriuose. Savivaldybės – tai vieta, kur teisės aktų reikalavimai virsta konkrečiais matomais rezultatais. Ekologiniai sprendimai iš pradžių gali pasirodyti brangūs, tačiau jų nauda pasimato ilgalaikėje perspektyvoje. Savivaldybėms tenka rasti optimalų sprendimą.

Pirmojoje seminaro dalyje, skirtoje susipažinti su Paryžiaus susitarimu, bendrą situaciją klimato kaitos srityje, pagrindiniais klimato kaitos politikos elementais ir reikalavimais savivaldybėms pristatė Bajonės fakulteto docentė ir ekspertų grupės „Acclimaterra“ narė Klementina Mazil (Clémentine Mazille). Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė supažindino su Lietuvos pozicija ir pristatė vietos valdžios institucijų vaidmenį nacionalinėje klimato kaitos politikoje.

 

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – Olga Posaškova)

 

Vėliau savivaldybių atstovai pasidalino praktine klimato kaitos priemonių įgyvendinimo patirtimi energetikos, miestų planavimo ir transporto srityse.

Savivaldybių patirtį, įgyvendinant darnios energetikos politiką, pristatė Lilio miesto savivaldybės energetikos skyriaus vadovas Damjenas Baliu (Damien Baleux). Darnios energetikos politikos priemonių įgyvendinimą vietos lygmeniu pristatė Akmenės r. savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Daiva Tušienė. Akmenė – nedidelė savivaldybė Lietuvos šiaurės vakaruose, daug dėmesio skirianti efektyviam energetikos ūkio valdymui bei galinti pasigirti puikiais rezultatais įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo priemones.

Kita seminaro dalis buvo skirta darniai statybai ir miestų planavimui. Siekiant gerų rezultatų klimato kaitos srityje svarbus elementas yra tinkamas miestų planavimas. Miestai susiduria su urbanizacijos procesais. Sparčiai augant gyventojų skaičiui, didėjant statybų mastams, miestams tampa tikru iššūkiu suderinti, kad verslas ir plėtra žengtų drauge, kad verslas siektų savo tikslų, nepažeisdamas gyventojų interesų ir tuo pačiu prisidėtų prie gamtos ir kultūros vertybių išlaikymo ir panaudojimo, o miestas taptų patrauklus ir patogus gyventi. Puikus to pavyzdys yra Vilniaus miestas. Per pastaruosius keletą metų Vilnius sparčiau vystosi, nuolat auga gyventojų skaičius, didėja gyvenamosios paskirties statybų bei infrastruktūros poreikis ir pan. Kaip užtikrinti darnų miesto planavimą ir su kokiomis problemomis tenka susidurti seminare patirtimi dalijosi Vilniaus miesto savivaldybės vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis.

Prancūzijos Lisero Porto savivaldybės patirtį pristatė rajono savivaldybės atstovė, atsakinga už vystymą, darnią statybą ir perėjimą prie ekologiškų energijos šaltinių Ženevjeva Roljon Burselen (Geneviève Rolhion Bourcelin).

Transportas yra vienas pagrindinių aplinkos teršėjų. Sprendžiant klimato kaitos problemas šiam sektoriui tenka ypatingas dėmesys, ypač miestuose, kur transporto srautų apkrovos yra didesnės. Savivaldybės turi užtikrinti, kad miestuose būtų derinami darnios plėtros, ekonominio gyvybingumo, socialinės lygybės, sveikatos ir aplinkos kokybės poreikiai ir miesto erdvė būtų naudojama subalansuotai, esamą susisiekimo infrastruktūrą pritaikant viešajam transportui, pėstiesiems ir dviratininkams. Klaipėdos miesto savivaldybė yra darnaus judumo politikos įgyvendinimo pavyzdys. 2015 metais Klaipėda buvo paskelbta dviračių miestu, o 2016-uosius Klaipėdos miesto taryba paskelbė Darnaus judumo metais. Miestą planuojama labiau pritaikyti elektromobilių naudojimui, kelionėms dviračiais, pėsčiomis, vandens transportu, pagerinti sąlygas gyventojams turintiems specialiųjų poreikių ir pan. Kaip sekasi Klaipėdai įgyvendinti darnaus judumo priemones seminaro dalyvius supažindino VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis.

 

Seminaro medžiaga: vaizdo įrašas, nuotraukos, pranešimai.

 

Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja

Rasa Matusevičiūtė , tel. (8 5) 239 6190

 

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja

Ieva Andriulaitytė, tel. (8 32) 250 0543, el. p. [email protected]