2017 m. lapkričio 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Europos reikalų komiteto biuro vedėjos Rūtos Bunevičiūtės nuotrauka

Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) delegacija, vadovaujama Seimo Pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo, tęsia darbą š. m. lapkričio 26–28 d. Taline (Estijos Respublika) vykstančioje Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje (COSAC). COSAC priėmė konferencijos baigiamuosius dokumentus – išvadas ir Pasiūlymą, kuriame, be kita ko, pripažįstama Rytų Partnerystės svarba ir tolesnio dialogo su Rytų Partnerystės šalimis būtinybė. Lietuvos delegacijos pastangomis Pasiūlyme įtvirtinta nuostata, kad Rusija privalo pilnai įgyvendinti Minsko susitarimus ir laikytis tarptautinės teisės.

Antrąją konferencijos dieną diskutuota Europos Saugumo (ES) sąjungos kūrimo ir migracijos valdymo bei nelegalios migracijos prevencijos temomis. Konferencijoje kalbėjęs Europos Komisijos narys, atsakingas už Saugumo sąjungą, Džulianas Kingas (Julian King) pasveikino strateginį dialogą su nacionaliniais parlamentais Europos Saugumo sąjungos tema ir pristatė Europos Komisijos parengtą priemonių, skirtų stiprinti vidinį ES saugumą, paketą. Bendriems saugumo iššūkiams reikalingas bendras atsakas, todėl Komisija artimiausiu metu rengiasi pasiūlyti atitinkamas teisinio reguliavimo ir bendradarbiavimo priemones. Europos Komisijos narys pabrėžė Nuolatinio struktūruoto bendradarbiavimo (angl. „Permanent Structured Cooperation“, PESCO) – ES sutartyje numatyto instrumento, skirto gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje toms ES valstybėms narėms, kurios siekia didesnės integracijos vykdant ES Bendrąją saugumo ir gynybos politiką, svarbą siekiant sustiprinti ES saugumo ir gynybos pajėgumus.

Diskusijoje pasisakęs Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas G. Kirkilas pabrėžė, kad Lietuva remia labiau strateginį požiūrį į Bendros saugumo ir gynybos politikos partnerysčių kūrimą ir sveikina Europos gynybos fondo įsteigimą. Prieigą prie šio fondo lėšomis finansuojamų programų, anot G. Kirkilo, turėtų turėti visos ES įmonės, įskaitant mažas ir vidutines. Komiteto pirmininko įsitikinimu, taip pat svarbu stiprinti ES gebėjimą atremti hibridines grėsmes, įskaitant kovą su propaganda, kritinės infrastruktūros apsaugą, užtikrinti kibernetinį ir energetinį saugumą.

Akcentuodamas PESCO reikšmę, G. Kirkilas džiaugėsi, kad Lietuva nusprendė prisijungti prie nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo nuo pat pradžių. „PESCO mums reikalingas siekiant stiprinti ES saugumo ir gynybos pajėgumus įveikiant kompleksines grėsmes ir šiandienos iššūkius, įskaitant geresnį kariuomenės manevringumą, infrastruktūros plėtrą, bendras pastangas kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, sustiprintą kibernetinį saugumą ir pan. Svarbu, kad PESCO liktų atviras bendradarbiavimui su suinteresuotomis trečiosiomis šalimis, įskaitant Rytų partnerius. Tikimės, kad PESCO taps kertiniu akmeniu siekiant atsparesnės civilinio/karinio saugumo architektūros ateities Europai“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Konferencijos sesijoje, skirtoje išoriniam migracijos matmeniui, kalbėjęs Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius apgailestavo, kad ES tik reaguoja į krizes, užuot iš anksto rengusi prevencines strategijas ir tinkamai pasirengusi ateities iššūkiams. ,,Ar Europa pajėgi pakeisti Žano Monė (Jean Monnet) 1957 m. pasakytą „pranašystę“, kad „ES susikurs krizėje ir bus per krizę priimtų sprendimų rezultatas“?“ – retoriškai klausė A. Kubilius.

Kitas COSAC posėdis vyks Bulgarijoje, kuri nuo 2018 m. sausio 1 d. perims pirmininkavimą ES Tarybai.

Parengė

Europos reikalų komiteto biuro vedėja

Rūta Bunevičiūtė (tel. (8 5) 2396760, el. p. [email protected]

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Renata Lygienė (tel. (8 5) 239 6592, el. p. [email protected]