Komisijos išvada „Dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako elgesio"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL SEIMO NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO PIRMININKO VYTAUTO BAKO ELGESIO

2018-05-09 Nr. 101-I-22

Vilnius

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Aušrinė Norkienė, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Virgilijus Poderys, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Seimo nario Juozo Oleko 2017 m. gruodžio 19 d. prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Valstybės politikų elgesio kodeksas) nuostatomis, vertino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – Komitetas) pirmininko Vytauto Bako elgesį 2017 m. lapkričio 15 d. vykusio Komiteto posėdžio metu.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo narys J. Olekas savo prašyme Komisijai nurodė, kad Komiteto pirmininkas V. Bakas 2017 m. lapkričio 15 d. vykusiame Komiteto posėdyje, dalyvaujant Komiteto biuro darbuotojams, kviestiesiems asmenims ir žiniasklaidos atstovams, nepagrįstai ir nederamu tonu apkaltino jį dirbus Kremliaus propagandai. Seimo nario J. Oleko nuomone, toks Komiteto pirmininko V. Bako pasisakymas klaidina visuomenę, rodo netinkamą pavyzdį ir pažeidžia valstybės politikams nustatytus elgesio principus. Seimo narys J. Olekas nurodė, kad jį, kaip tremtinį, įžeidžia toks, jo manymu, nepagrįstas ir nepagarbus kaltinimas.

Komiteto 2017 m. lapkričio 15 d. posėdyje buvo svarstomi klausimai dėl politinių partijų susitarimo dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių ir dėl darbo grupės Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. X-743 „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui XIIP-4672 tobulinti sudarymo.

Komiteto pirmininkas V. Bakas posėdyje kalbėjo: „[...] Nes buvo tokia valdžių tradicija – prirašyti krūvą dokumentų, ir visai nesvarbu, jie veikia ar neveikia. Galų gale baigėsi tuo, kad nebuvo nieko, reikia iš pelenų kurti krašto apsaugą iš principo. [...]“

Komiteto narė R. Juknevičienė kalbėjo: „Ir dėl pelenų,... ir dėl darbo, ir dėl visko. Jau per daug. Tą patį rašo Kremliaus propaganda apie mūsų krašto apsaugą.“

Komiteto pirmininkas V. Bakas, atsakydamas Komiteto narei Rasai Juknevičienei, teigė: „Kremliaus propagandai buvo labai naudinga silpninti mūsų krašto apsaugą, ką Jūs darėte su ponu Juozu Oleku. Buvo labai naudinga. [...] Tai yra irgi ne propagandai, bet Kremliaus įtakai yra labai naudinga silpninti, kiršinti mūsų visuomenę tokiomis kalbomis, kurias jūs čia.... ir darbais darėte. Aš tikrai buvau pakraupęs. Jums priminti, kai mes nuvažiavome į kareivines prieš mūsų partnerių priėmimą, kas ten dėjosi? Mes neturėjome kareivinių, mūsų buvo skirtingi maisto daviniai, mūsų kariuomenėje buvo žeminami kariai – va jūsų vadovavimo palikimas. [...] Nebuvo, buvo priimti sprendimai nuo 2014 metų, kad jie čia bus, ir nebuvo nieko padaryta tam pasiruošti.“

Komiteto pirmininkas V. Bakas 2018 m. gegužės 9 d. Komisijos posėdyje teigė, kad 2017 m. lapkričio 15 d. Komiteto posėdyje jis išreiškė savo nuomonę, jog Seimo narys J. Olekas, eidamas krašto apsaugos ministro pareigas, silpnino krašto apsaugos sistemą. V. Bakas pažymėjo, kad jo nuomonė yra pagrįsta faktais. Komiteto pirmininkas V. Bakas pateikė statistinės informacijos apie krašto apsaugos sistemos finansavimo dinamiką.

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp jų – asmens garbę ir orumą. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1-9 punktai).

Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.“ (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta byloje 3K-3-1-219/2015).

Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad „viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo (CK 2.24 straipsnio 6 dalis). Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas.“

Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad „nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako pasisakymas „Kremliaus propagandai buvo labai naudinga silpninti mūsų krašto apsaugą, ką Jūs darėte su ponu Juozu Oleku. Buvo labai naudinga.“ laikytinas subjektyvia nuomone, kuria reiškiamas neigiamas Seimo narių Juozo Oleko ir Rasos Juknevičienės, anksčiau ėjusių Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrų pareigas, veiksmų vertinimas.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Siūlyti Seimo nariui Juozui Olekui, jeigu, jo nuomone, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

2. Rekomenduoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui remtis patikrintais faktais, nenurodyti tikėtinų aplinkybių ir vengti pasisakymų, kurie gali būti suprantami dviprasmiškai.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė

Naujausi pakeitimai - 2018-05-14 10:05
Rasa Gečienė