2019 m. vasario 14 d. pranešimas žiniasklaidai
Šiandien Seimas baigė pratęstą V eilinę (rudens) sesiją. Jos metu parlamentarai susirinko į 60 posėdžių, kuriuose priimta daugiau kaip 500 teisės aktų.
Tarp svarbiausių Seimo rudens sesijoje priimtų sprendimų – patvirtinti 2019 m. valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai ir su jais susiję teisės aktai, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, inovacijų, mokesčių ir šešėlio mažinimo struktūrinėms reformoms.
Šiomis šešiomis reformomis siekiama mažinti darbo jėgos apmokestinimą, skatinti inovacijas ir investicijas, didinti gyventojų pajamas ir ekonominį saugumą, užtikrinti pensijų sistemos tvarumą, taip pat mažinti šešėlinę ekonomiką ir didinti sveikatos bei švietimo sektorių kokybę bei efektyvumą.
Finansai, darbo užmokestis
Rudens sesijoje Seimas pakėlė mažiausiai uždirbančių mokytojų atlyginimus – nuo šių metų pradžios 10 proc. didėja mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai.
Pritarta šalies vadovės rengtoms įstatymų pataisoms, kuriomis patobulintas mokytojų darbo apmokėjimo reglamentavimas, aiškiau apibrėžti bendri pedagogų darbo krūviai, vietoj trijų nustatytos dviejų kategorijų mokytojų veiklos. Kartu Seimas priėmė rezoliuciją dėl socialinio dialogo normalizavimo.
Parlamentas padidino socialinių darbuotojų, apylinkių teismų teisėjų darbo užmokestį, kompensacines išmokas profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, pritarė nedarbo draudimo išmokų perskaičiavimo reglamentavimo tobulinimui.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis padidintas 1,7 euro (iki 134,2 eurų) – po mokesčių reformos jis sieks 173 eurus.
Seimas patvirtino naują socialiai teisingesnę gydymo įstaigų vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarką, reglamentavo veterinarinės medicinos rezidentūrą, suvienodino doktorantų galimybes gauti paramą.
Sesijoje priimti Seimo sprendimai leis sudaryti sąlygas mažinti antstolių ir notarų atlyginimus ir atsisakyti privalomo notarų atlyginimo dydžių (įkainių) ir antstolių vykdymo išlaidų dydžių apskaičiavimo tvarkos suderinimo su Lietuvos notarų rūmais ir Lietuvos antstolių rūmais.
Seimas nemažai diskutavo dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Nutarta nuo 2019 m. laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams taikyti didesnį lengvatinį – 5 proc. – PVM tarifą. Kartu iki 9 proc. sumažintas PVM tarifas malkoms ir kūrenimui skirtiems medienos produktams, tačiau nuo kovo 1 d. 10 proc. bus padidintas akcizas etilo alkoholiui.
Patikslintu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu tantjemos, kitas atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio gaunami autoriniai atlyginimai bei mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gaunamos pajamos bus apmokestinamos taikant tokius pat gyventojų pajamų mokesčio tarifus, kaip ir pajamos iš darbo santykių.
Priimtos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisos leis 2019–2021 metų laikotarpiu visiškai kompensuoti galimų savivaldybių pajamų mažėjimą.
Seimas pakeitė lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją ir du kartus padidino mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas. Be to, 2019 m. paliktas galioti praėjusiais metais taikytas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis.
Socialinė sauga
Sesijoje daug dėmesio skirta socialinės atskirties mažinimo ir socialinio pažeidžiamumo klausimams. Seimas priėmė Išmokų vaikams įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo šių metų pradžios vaiko pinigus už kiekvieną vaiką didinti nuo 30 iki 50 eurų. Beveik 70 eurų per mėnesį sieksianti išmoka bus skiriama neįgalumą turinčiam vaikui. Taip pat nuspręsta suvienodinti išmokos dydį, kuri mokama vaikams, augantiems nepasiturinčiose ir gausiose šeimose, ir nepriklausomai nuo vaikų amžiaus kiekvienam vaikui skirti po 20 eurų priemoką. Tokiu atveju nepasiturinčioms ir gausioms šeimoms už kiekvieną vaiką bus mokama po 70 eurų.
Priimtomis Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisomis nutarta apie 25 proc. didinti lėšas, skiriamas nemokamam mokinių maitinimui.
Parlamentas pritarė Socialinių paslaugų įstatymo pataisoms dėl socialinių paslaugų įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, galimo pertvarkymo į viešąsias įstaigas.
V sesijoje Seimas patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją, kurioje nustatyti pagrindiniai šalies demografijos, migracijos ir integracijos politikos raidos tikslai, kryptys ir siektini rodikliai.
Pertvarkos
Tarp svarbių Seimo darbų – viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas. Pritarta Vyriausybės atstovų tarnybų reorganizacijai ir nuspręsta dešimt tarnybų sujungti į vieną įstaigą, apibrėžti efektyvesnio Vyriausybės atstovų darbo rodiklius, įvesti kadencijas.
Seimas priėmė Vyriausybės įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta ministerijų kanclerių paskyrimo tvarką suvienodinti su Prezidentūros kanceliarijos ir Vyriausybės kanclerių skyrimo tvarka. Pagal priimtus įstatymo pakeitimus ministerijų kancleriai bus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kuriuos priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministrai.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai leis užtikrinti veiksmingą migracijos politikos formavimo bei migracijos procesų kontrolės koordinavimą, stiprinimą ir pertvarką.
Seimas, siekdamas optimizuoti energetikos sektoriaus reguliavimą ir didinti veiklos efektyvumą, pritarė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) ir Valstybinė energetikos inspekcijos (VEI) sujungimui.
Rinkimai
Rudens sesijoje nemažą Seimo darbotvarkės dalį užėmė su rinkimų teisinio reguliavimo tobulinimu susiję klausimai. Priimtais sprendimais apribota galimybė nuo rinkimų datos paskelbimo keisti rinkimų įstatymus, paskirtos Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų bei rinkimų į Europos Parlamentą datos. Savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 3 d., Respublikos Prezidento – gegužės 12 d., rinkimų į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje datą – gegužės 26 d.
Šioje sesijoje Seimas paskelbė gegužės 12 d. privalomąjį referendumą dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo iki 121, taip pat dėl pilietybės išsaugojimo, kuris bus rengiamas gegužės 12 ir 26 dienomis; tobulino referendumo rengimo teisinį reguliavimą, rinkimų įstatymus.
Politinių partijų įstatyme įtvirtinta, kad valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti yra paskirstomi toms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 2 proc. visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą. Naujai susikūrusių, bet rinkimuose nedalyvavusių parlamentinių partijų veiklai finansuoti skiriamos dotacijos mokamos iki artimiausių Seimo rinkimų; dotacijos mokėjimas partijai nutraukiamas, jeigu ji susijungia su kita valstybės biudžeto dotacijomis finansuojama partija; jeigu motininė partija už šiurkščius pažeidimus netenka valstybės finansavimo jos pagrindu įkurtai naujai partijai dotacija apskritai nebus skiriama.
Seimas patikslino politinių kampanijų išlaidų reglamentavimą, praplėsdamas politinės kampanijos išlaidomis pripažįstamų turėtų išlaidų sąrašą, tiesioginio valdymo savivaldybėse reglamentavimą, apribojo galimybę savivaldybių tarybų nariams būti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais.
Priimtomis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisomis padidintas užstatas kandidatams į savivaldą, jei jų einamos pareigos nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis. Jei minėti kandidatai yra išrenkami ir atsisako tarybos nario mandato iki pirmo tarybos posėdžio, užstatas nėra grąžinamas.
Rinkimų įstatymų pataisomis pakeistas rinkimų stebėtojų darbo reglamentavimas. Teisės aktuose įtvirtinta, kas gali būti rinkimų stebėtojais, kas gali juos siūlyti, kiek stebėtojų kiekvienoje rinkimų apylinkėje galima registruoti, kokia tvarka rinkimų stebėtojai bus registruojami, stebėtojų darbo sąlygos ir teisės.
Ekonomika
Ekonomikos srityje Seimas priėmė svarbias Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pataisas, kuriomis leista išpirkti suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą. Pakeitimais nuspręsta sukurti teisinį pagrindą Vyriausybei ir SGD terminalo operatoriui priimti sprendimus iki 2024 m. pabaigos ekonomiškai naudingiausiu būdu nuosavybės teise įsigyti SGD laivą bei leisti nustatyti finansavimo mechanizmą SGD laivo įsigijimui ir SGD terminalo veiklos sąnaudų mažinimui.
Sesijoje parlamentas sudarė teisines sąlygas įgyvendinti naują viešojo transporto sistemą – metropoliteną, ratifikavo Kelių eismo konvenciją, kuria sudaromos galimybės Lietuvos Respublikoje išduotus vairuotojo pažymėjimus pripažinti šalyse, ratifikavusiose šį dokumentą.
Priimtomis Statybos įstatymo pataisomis nuspręsta nuo 2019 m. suteikti daugiau galimybių visuomenei gauti informaciją apie statomus statinius. Visuomenė turės būti informuojama apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, sudarant sąlygas jai stebėti statybos procesą ir įsitraukti į sprendimų priėmimą ginant savo teisę gyventi tinkamoje sveikatai bei gerovei aplinkoje.
Seimo priimtos Geležinkelių transporto kodekso pataisos įtvirtino kombinuotosios keleivių vežimo sistemos sukūrimą, suteikiant galimybę „Lietuvos geležinkeliams“ apsvarstyti galimybę vietinių maršrutų, kuriais važiuoja daugiausia keleivių, ruožuose keleivius vežti traukiniais, maršrutuose, kuriuose yra maži keleivių srautai, atvežus geležinkeliu, likusį atstumą vežti autobusų transportu. Kelių įstatymo pakeitimais gerinamos kelių tiesimo ar remonto finansavimo galimybės. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisomis nuo 2020 m. įteisinti antialkoholiniai variklio užraktai.
Savivalda
Seimas nuo 2019 m. įtvirtino buvusių neterminuotai į pareigas paskirtų seniūnų kadencijų penkerių metų kadencijos pradžią. Priimtu Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymu sudaromos teisinės prielaidos plėtoti bendruomenines organizacijas, kurios yra labai svarbios stiprinant pilietinę visuomenę ir vietos savivaldą Lietuvoje.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai šiemet leis savivaldybėms dalį nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų piniginei socialinei paramai mokėti skirti švietimo pagalbai.
Teisė
Seimui liko vienintelis balsavimas Konstitucijos pataisoms priimti dėl galimybės asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagal naujas nuostatas kiekvienas asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pažeistų jo konstitucinių teisių ar laisvių.
Parlamentas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir vadovaudamasis humanizmo principais, priėmė Įstatymą dėl amnestijos akto, kuriuo nuspręsta nuo 2019 m. daliai nuteistųjų, padariusių nesunkias nusikalstamas veikas, suteikti amnestiją.
Sesijoje pritarta pataisoms, didinančioms pranešėjų teisines garantijas – jų apsaugą nuo neigiamo poveikio ir galimų neigiamų padarinių, Baudžiamajame kodekse įtvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatos, susijusias su baudžiamąja atsakomybe už teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus.
Seimas įtvirtino papildomas prevencijos priemones Visuomenės informavimo įstatyme, nustatydamas, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, neturi skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių ir būdų, traktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdienio fakto, vartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų, rodyti savižudybės proceso ar bandančio nusižudyti, nusižudžiusio žmogaus.
Seimas sudarė galimybę įvaikintiems Lietuvos piliečiams išsaugoti pilietybę – dėl įvaikinimo dvigubą pilietybę įgiję vaikai teisę į dvigubą pilietybę turės visą gyvenimą, o ne tik iki 21 metų.
Sveikatos apsauga
Seimas patvirtino dešimties metų Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programą. Šiuo strateginiu dokumentu pirmą kartą Lietuvoje siekiama integruotai vertinti su alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimu susijusias problemas ir jų sprendimo galimybes.
Pakeistu Sveikatos draudimo įstatymu nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtraukimas į PSDF biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų sąrašą, o Farmacijos įstatymo pataisomis siekiama apsaugoti vaistų rinką nuo falsifikatų ir užtikrinti, kad žmonės vaistinėse ir gydymo įstaigose gautų tik saugius autentiškus vaistus. Seimas patikslino psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų teises ir jų ribojimo sąlygas.
Priimtos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisos leis medžiagas (kanapes, kanapių dervą, kanapių ekstraktus ir tinktūrą), kurios turi būti kontroliuojamos labai griežtai ir yra įrašytos į pirmąjį narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, nuo 2019 m. gegužės 1 d. naudoti ne tik mokslo, bet išimtinais atvejais ir sveikatos priežiūros tikslais.
Švietimas ir kultūra
Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta papildyti sąrašą asmenų, negalinčių būti valstybinių aukštųjų mokyklų tarybų nariais, ir taip visiškai jas depolitizuoti. Pagal priimtus pakeitimus valstybinių aukštųjų mokyklų tarybos nariais negalės būti Europos Parlamento nariai, savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai.
Sesijoje pradėtas Mykolo Romerio universiteto reorganizavimo procesas prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu.
Priimtomis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisomis įtvirtintos naujos teisių gynimo priemonės, padėsiančios užkirsti kelią neteisėtam turinio atgaminimui ir paskelbimui internetinėje erdvėje.
Seimas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, pripažino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmąjį pavaduotoją Adolfą Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.
Seimas 2018 m. Laisvės premiją skyrė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui, Juozui Mociui.
Krašto apsauga
Seimas, siekdamas įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą NATO skirti šiais metais 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai, pritarė 2018 m. valstybės biudžeto pakeitimui. Taip pat nutarta leisti tarptautinėse operacijose dalyvauti daugiau Lietuvos karių – 2019-aisiais siųsti iki 520, o 2020-aisiais – iki 670 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Priimti Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pakeitimai sudarys geresnes sąlygas vykdyti krašto gynybai ir saugumui reikalingus viešuosius pirkimus, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją bei kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisomis siekiama pakelti kibernetinio saugumo būklės lygį Lietuvoje sukuriant Saugųjį tinklą.
Aplinkos apsauga
Seimas priėmė gyventojams aktualias pataisas dėl prisijungimo prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų. Pagal pakeitimus asmenys, netinkamai tvarkantys nuotekas, privalės per 9 mėnesius sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Nepasiturintiems asmenims, turintiems teisę į paramą, nustatyta tvarka galės būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribose.
Tarptautiniai ryšiai
Rudens sesijoje parlamentas priėmė ne vieną svarbią rezoliuciją tarptautinių ryšių klausimais. Seimas pareiškė, kad 2018 m. lapkričio 11 d. Luhanske ir Donecke okupacinės jėgos suorganizuoti „rinkimai“ yra neteisėti, nedemokratiniai ir nebus pripažinti, ir paragino Rusijos Federaciją laikytis tarptautinių normų ir įsipareigojimų, nutraukti karinę ir hibridinę agresiją prieš Ukrainą bei prieš jos teritorinį vientisumą ir įgyvendinti Minsko susitarimus.
Seimas paragino Europos Tarybą ir ETPA nuosekliai laikytis priimtų sprendimų dėl Rusijos Federacijos, priėmė rezoliuciją dėl paramos Ukrainai Rusijos Federacijos agresijos akivaizdoje.
Sesijoje priimtos rezoliucijos dėl Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo Lietuvoje, dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos.
Kiti klausimai
Sesijos metu surengta diskusija dėl Europos Sąjungos ateities ir Lietuvos pozicijos. Taip pat buvo tęsiama aktyvi parlamentinė kontrolė, kviečiant Vyriausybės narius ir Seimo atskaitingų institucijų atstovus posėdžiuose pateikti informaciją apie jau priimtų teisės aktų įgyvendinimą.
Remiantis Seimo statutu, Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10-ąją ir baigiasi birželio 30-ąją. Rudens sesija trunka nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d. Seimo nariai į eilines sesijas renkasi be atskiro kvietimo.
Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausiasis specialistas
Rimas Rudaitis
Tel. (8 5) 239 6132, el. p. [email protected]
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausioji specialistė
Saulė Eglė Trembo
Tel. (8 5) 239 6203, el. p. [email protected]