2018 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai

Labai jums ačiū, pone Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, ponia Lietuvos Respublikos Prezidente, pone premjere.

Gerbiamieji Baltijos šalių seimų pirmininkai, Lietuvos, Latvijos, Estijos ekscelencijos, gerbiami delegatai, ekscelencijos Seimo nariai, ponios ir ponai, 1990 m. kovo 11 d. – tai diena, kada buvo sugrąžinta Lietuvos Nepriklausomybė, kada buvo paskelbta Nepriklausomybės deklaracija. Tai yra mums visiems džiugi diena. Mes kalbėjome tuomet: „Tegyvuoja Lietuva!“ O mano tautiečiai anuomet taip pat buvo Vilniaus gatvėse, ir tą džiaugsmą lydėjo taip pat ir kitas jausmas – būtent būtinumas būti budriam, nes kitose Vidurio Europos šalyse dar truko režimas, jis ir toliau buvo pavojingas. Atsakymas Lietuvos Nepriklausomybei tuomet buvo sovietiniai tankai Vilniaus gatvėse, tačiau Lietuva nugalėjo.

Šiandien atvežu iš Lenkijos sveikinimus ir solidarumo žodžius. Lietuvos grįžimas į suverenių valstybių šeimą mums turi milžinišką reikšmę. Galima pasakyti, kad tai buvo triumfas – tai buvo Solidarumo ir Sąjūdžio triumfas, dviejų didelių visuomeninių judėjimų triumfas, jie peržengė mūsų valstybių sienas.

8–9 dešimtmetyje dvi tautos pradėjo procesą, kuris turėjo europinę reikšmę ir daugeliu aspektų pasaulinę reikšmę. Jo tąsa buvo Sovietų Sąjungos žlugimas ir mūsų valstybių prijungimas prie Šiaurės Atlanto aljanso, o vėliau prie Europos Sąjungos. Mes, prisimindami bendrą istoriją, turime prisiminti mūsų abiejų tautų kūrinį, prieš 400 metų sukurtą, – būtent Liublino uniją. Prieš uniją buvo priimtas Lietuvos krikštas, kuris įvedė Lietuvą į tikėjimo bendriją ir vertybių bendriją. Lenkai ir lietuviai, vadovaudamiesi principu – laisvi su laisvais, lygūs su lygiais, sudarė 1569 metais. lygiateisę sąjungą – Abiejų Tautų Sąjungą ir tapo tam tikra prasme Europos Sąjungos pradininkais. Tokiu būdu sukūrė modernų parlamentarizmą, kuris šiandien reiškiasi Lenkijos Seime ir Lietuvos Seime.

Abiejų Tautų Sąjunga atnešė sužydėjimą daugelio sričių, ne tiktai dėl geografinių, politinių parametrų, tokių kaip didžiulė teritorija, jėga, politinė reikšmė anuo metu, taip pat buvo svarbu vertybių bendrija, o jos buvo įsišaknijusios krikščionybėje – tolerancija, politinės laisvės, pliuralizmas, skirtas visokioms etninėms grupėms. Bendra valstybė davė tuomet pasauliui ir Bažnyčiai šventus žmones, tokius kaip Šventoji Jadvyga ir Šventasis Kazimieras. Epochos masto veiksmu buvo bendro parlamento priimta Gegužės 3-iosios Konstitucija, kuri nustatė pagrindus naujai, moderniai Lietuvos ir Lenkijos valstybei. Tai buvo pirma surašyta Konstitucija iš viso Europoje. Ta bendra istorija sudarė situaciją, kad Lenkijos ir Lietuvos bendrija tęsiasi toliau, nors, aišku, ji turi kitokią formą – turi sąsają su Europos šalimis.

Modernioje šių dienų Europoje susiformavo naujas bendradarbiavimo tipas ir jis atitinka laiko reikalavimus. Tai yra bendrijos, kuriose mes neprarandame mūsų valstybingumo, mūsų istorinio ypatingumo, bet ieškome kelių sustiprinti didelėse tarptautinėse organizacijose, kaip Šiaurės Atlanto Aljansas ir Europos Sąjunga. Tokių bendradarbiavimo pavyzdžių yra daug. Tai yra bendros karinės gynybos misijos užtikrinti mūsų piliečių saugumą. Tai yra sąjunga, susijusi su Rytų politika, taip pat energetinio saugumo dideli infrastruktūriniai projektai, tokie kaip „Via Baltica“, „Via Carpatia“, Rail Baltica“, ji turi nuolat jungti mus su likusiomis Europos dalimis – Vakarų ir Pietų dalimis.

Bet prieš mus daug iššūkių – reikia remti tuos reikalus, kurie susiję su lenkais Lietuvoje, lietuviais Lenkijoje, juos laikome didžiausia mūsų brangenybe, mūsų bendro paveldo brangenybe. Tuos reikalus mes norime aptarti sugrąžindami Parlamentinės Asamblėjos aktyvumą, Asamblėjos, kuri apima Lenkijos Seimą ir Senatą, Lietuvos Seimą.

Taip pat norime įsitraukti į parlamentinį Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimą. Tai yra mūsų laikų signum temporis parlamentinės veiklos visame pasaulyje, ypač Europos dalyje. Todėl mes šiandien Vilniuje Lietuvos parlamentui siūlome sustiprinti parlamentinį bendradarbiavimą su visomis Baltijos šalimis. Makroregioninis bendradarbiavimas visoje Vidurio Europos dalyje yra svarbus, todėl mes stengsimės tai daryti ir kviečiame šiais metais Vidurio Rytų Europos parlamentų pirmininkus liepos mėnesį į Varšuvą bendrai pasitarti dėl Europos ateities ir visos Europos Sąjungos.

Pone Pirmininke, baigiant leiskite man pacituoti kaip kreipimąsi Lietuvos Respublikos himno fragmentą:

Tegul saulė Lietuvoj

Tamsumas prašalina,

Ir šviesa, ir tiesa

Mūs žingsnius telydi.

Laimink, Dieve, Lenkiją! Laimink, Dieve, Lietuvą! Laimink, Dieve, Vidurio Rytų Europą!