2018 m. spalio 26 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien Seime vykstančioje Baltijos Asamblėjos (BA) 37-ojoje sesijoje aptartas Baltijos valstybių regiono saugumo strategijos klausimas.

BA Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Andrius Kubilius pabrėžė, kad per metus įžvelgta daug iššūkių vertinant tiek išorines, tiek vidines grėsmes. Pasak jo, nors galima pasidžiaugti bendradarbiavimu su NATO partnerėmis, vis dar trūksta regioninio bendradarbiavimo, ypač kovojant su hibridinėmis grėsmėmis.

Sesijoje Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktorius Robertas Šapronas pristatė Baltijos šalių pažangą stiprinant regioninį saugumą. Jo tvirtinimu, nuoseklumas saugumo politikoje buvo mūsų šalių užsienio ir saugumo politikos sėkmių raktas. Tačiau pranešėjas atkreipė dėmesį, kad saugumo aplinka keičiasi, todėl į ją privalome reaguoti koreguodami valstybės prioritetus ir kariuomenių plėtros planus.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Kaip tvirtino R. Šapronas, 2018 m. aiškiai pamatėme kitų, dažnai „hibridinėmis“ vadinamų, grėsmių mastą. „Kovinio cheminio ginklo panaudojimas Jungtinėje Karalystėje, kibernetinis špionažas prieš Pasaulinę cheminio ginklo uždraudimo organizaciją Hagoje, kibernetinė ataka prieš Ukrainos energetikos sektorių (dar vadinama „Not Petya“ virusu) – tai tik keletas pastarojo meto įvykių, kuriuose įrodymai dėl Rusijos slaptųjų tarnybų dalyvavimo nekelia abejonių“, – teigė pranešėjas.

Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktorius pabrėžė, kad šiandien Vakarų pasaulyje Rusijos keliamos grėsmės yra matomos ir suvokiamos kaip niekad gerai. „Šie metai yra pirmieji, kai visos trys Baltijos šalys gynybai skyrė 2 arba daugiau procentus nuo BVP. Esame dažnai rodomi kaip pavyzdys kitiems sąjungininkams ir, išties, turime kuo didžiuotis“, – sakė gynybos politikos ekspertas.

R. Šaprono įsitikinimu, 2018 m. yra išskirtiniai ir dėl to, kad liepos mėn. vykęs NATO viršūnių susitikimas Briuselyje priėmė ilgalaikius sprendimus, kurie bus itin svarbūs šiam regionui ir yra susiję su struktūrine viso Aljanso adaptacija Rusijos keliamai grėsmei atremti.

Pristatydamas priimtus sprendimus pranešėjas įvardijo svarbią NATO pajėgų parengties iniciatyvą, kurios tikslas turėti parengtų ne mažiau kaip 30 Bataliono dydžio kovinių grupių, 30 karinių laivų ir 30 naikintuvų eskadrilių, kurie galėtų būti išsiųsti į operacijos vietą per mažiau nei 30 dienų. Taip pat – NATO Vadovavimo struktūros reforma, kuria bus siekiama sustiprinti NATO štabų grandinę, kad ji būtų pajėgi vadovauti didelio masto gynybinėms operacijoms.

Gynybos politikos eksperto teigimu, oro gynyba buvo identifikuota kaip viena iš esminių NATO silpnybių Baltijos regione. „Todėl artimiausiais metais jai bus skiriamas didelis dėmesys. Tiesa, nereikėtų tikėtis, kad NATO išspręs šį klausimą už mus. Oro gynybos pajėgumų Aljansas stokoja ir Baltijos šalys turės pačios į juos investuoti. Lietuva jau žengė pirmus žingsnius stiprindama šį pajėgumą ir per artimiausius porą metų situacija keisis į gerąją pusę“, – sakė R. Šapronas.

Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos vadovas atkreipė dėmesį, kad esminiai pokyčiai įvyko ir Europos Sąjungoje, kuri vis aktyviau prisijungia prie saugumo ir gynybos problemų sprendimo.

R. Šapronas pasidžiaugė, kad gerokai sustiprėjo regioninis bendradarbiavimas Baltijos jūros prieigose. Anot jo, tai įrodo reguliarūs gynybos ministrų ir karinių ekspertų susitikimai, išaugusios karinių pratybų apimtys ir ilgalaikiai regioniniai projektai. Kaip vieną iš svarbių projektų, ekspertas įvardijo šiemet oficialiai įsteigtas Jungtinės ekspedicinės pajėgas – Jungtinės Karalystės vadovaujamą brigados dydžio kovinį vienetą, kuriame dalyvauja visos Baltijos ir Skandinavijos šalys bei Olandija. Anot pranešėjo, ši brigada šiandien yra pasirengusi per labai trumpą laiką išvykti į kovines misijas mūsų regione ar kitur.

„Kitas svarbus pokytis regione – sprendimas įsteigti Divizijos lygio vadavietę Baltijos regione, Adažių karinėje bazėje. Šiame projekte lyderio vaidmens ėmėsi Danija – mūsų ilgametė gynybos partnerė. Šis divizijos štabas taikos metu vykdys mokymus bei prisidės prie NATO vadovavimo grandinės stiprinimo mūsų regione“, – kalbėjo krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktorius.

Kaip svarbų projektą pranešėjas įvardijo bendrą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadą (LITPOLUKRBRIG) su štabu Liubline, kuris visų pirma skirtas padėti Ukrainos kariuomenei perimti NATO šalių praktiką.

R. Šapronas taip pat akcentavo smarkiai sustiprėjusius Lietuvos ir Lenkijos karinio bendradarbiavimo ryšius. „Mūsų šalių kariuomenės turi itin svarbų vaidmenį Baltijos regiono gynybai, nes joms teks užduotis užtikrinti, kad „Suvalkų koridorius“ išliktų atviras sąjungininkų pajėgoms krizės ir karo atveju. Tam tikslui rengiame karines pratybas, vykdome įvairių situacijų simuliacijas, deriname infrastruktūros gerinimo projektus“, – BA sesijos metu teigė gynybos politikos ekspertas.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]