Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2012 metų Laisvės premiją paskirti kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, pogrindinės spaudos leidėjui Antanui Terleckui. Tai antrasis Laisvės premijos laureatas.

Antanas Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Krivasalyje (Saldutiškio valsčius) mažažemių valstiečių šeimoje. 1954 metais baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, studijavo Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantūroje, vėliau neakivaizdžiai studijavo istoriją.

Pirmą kartą sovietinio okupanto jėgą pajuto 1945 metų vasarą – tada buvo apkaltintas įkūręs pogrindinę organizaciją „Geležinis vilkas“ ir už tai kalintas Švenčionių kalėjime. Pirmą sykį į Sibirą (Taišeto konclagerius) buvo ištremtas 1957 metais. Ten praleido ketverius jaunystės metus. Vėliau dar ne kartą buvo suimtas, kalintas kalėjimuose ir lageriuose, ištremtas.

1975 metais jo laiškas tuometiniam KGB pirmininkui Jurijui Andropovui apie lietuvių tautos kančių istoriją pasiekė Vakarus, buvo išverstas į anglų kalbą, transliuojamas į Lietuvą per Vatikano radiją, skelbė tiesą apie tikrąją Lietuvos padėtį, kvietė priešintis sovietinei okupacijai ir kovoti su ja. Kiti jo laiškai, pranešimai, leidžiama pogrindinė spauda siuntė Lietuvai ir pasauliui panašias žinias, ragino nutraukti sovietinę okupaciją.

1975 metais Vilniuje vyko pirmojo Laisvės premijos laureato Sergejaus Kovaliovo teismas. Antanas Terleckas dalyvavo šiame teisme, globojo kitus į Lietuvą atvykusius Rusijos disidentus.

Kartu su bendraminčiais 1978 metais Antanas Terleckas įkūrė Lietuvos laisvės lygą, buvo jos lyderis ir vadovas, užsiėmė aktyviu neginkluotu pasipriešinimu, leido pogrindinį žurnalą „Vytis“. 1979 m. rugpjūčio 23 d. drauge su kitais kovotojais už laisvę inicijavo, pasirašė ir išplatino „45-ių pabaltijiečių memorandumą“, skirtą pasaulio valstybių vadovams ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, raginantį likviduoti Molotovo–Ribentropo pakto slaptųjų protokolų padarinius Baltijos valstybėms.

Grįžęs iš paskutinės savo tremties vietos Kolymoje (Magadano sritis), 1987 m. rugpjūčio 23 d. kartu su kitais Lietuvos laisvės lygos nariais inicijavo ir prie Adomo Mickevičiaus paminklo surengė pirmą sovietiniais laikais viešą nesankcionuotą mitingą, kuriuo buvo smerkiamas Stalino–Hitlerio (Molotovo–Ribentropo) paktas, jo slaptieji protokolai. Mitinge pirmą kartą viešai buvo sakoma tiesa apie šį gėdingą sandėrį ir jo padarinius Lietuvos valstybingumui, reikalauta likviduoti šiuos padarinius. Tai buvo drąsus žingsnis kelyje į Nepriklausomybę, artėjant Kovo 11-osios Akto paskelbimo link.

Antanas Terleckas, nors ir daug kartų kalėjęs Lietuvos ir Rusijos kalėjimuose ir lageriuose, kentęs tremties vargus, kas kartą sugrįžęs į Lietuvą toliau tęsė pradėtus darbus, kovojo už žmogaus teises, okupuotų šalių išsivadavimą, savo pavyzdžiu bei pasitelkdamas pogrindinę spaudą kėlė ir žadino tautinę savimonę.

Antanas Terleckas su žmona Elena, minint Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo
20-ąsias metines Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Vilnius, 2008 m. lapkričio 8 d. Fotografas Andrius Petrulevičius

Disidentai Antanas Terleckas ir Viktoras Petkus Lietuvos nepriklausomybės sąjungos
surengtame mitinge Kalnų parke, skirtame 1920 m. liepos 12 d. pasirašytos
sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir RTFSR sukakčiai paminėti.
Vilnius, 1989 m. liepos 12 d. Fotografas Andrius Petrulevičius

Lietuvos laisvės lygos piketas prie badaujančio disidento Petro Cidziko namelio.
Vilnius, 1989 m. liepos 12 d. Fotografas Andrius Petrulevičius

Lietuvos laisvės lygos organizuotas piketas prie CK rūmų dėl politinių kalinių paleidimo.
Vilnius, 1989 m. birželio 8 d. Fotografas Andrius Petrulevičius

Lietuvos laisvės lygos mitingas prieš Algimantą Klimaitį, atlydėjusį į Lietuvą
Europos Parlamento narius, kaltinant jį bendradarbiavimu su KGB.
Vilnius, 1989 m. sausio 22–23 d. Fotografas Andrius Petrulevičius

Lietuvos laisvės lygos mitingas prieš Algimantą Klimaitį, atlydėjusį į Lietuvą
Europos Parlamento narius, kaltinant jį bendradarbiavimu su KGB.
Vilnius, 1989 m. sausio 22–23 d. Fotografas Andrius Petrulevičius

Antanas Terleckas ir Andrius Tučkus Lietuvos laisvės lygos organizuotame mitinge
Katedros aikštėje, palydint TSRS deputatus į Maskvą.
Vilnius, 1988 m. lapkričio 26 d. Fotografas Andrius Petrulevičius

Disidentai Antanas Terleckas ir Mečislovas Jurevičius.
1978 m. Nuotrauka iš Genocido aukų muziejaus archyvo