Dėl sporto bazių būklės, jų panaudojimo ir plėtros
(Išklausyta informacija)

Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(3) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-513
(Spalio 20 dienos posėdyje Žmogaus teisių komitetas svarstė Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 163 straipsniu projektą Nr. XIVP-513. Siūlomu įstatymo projektu siekiama, kad teisės aktų projektų vertinimas aplinkos ir klimato kaitos požiūriu būtų aiškus ir nepriklausytų išimtinai nuo teisės akto projekto rengėjo valios nustatant aiškius kriterijus, kada toks vertinimas būtų privalomas. Komitetas iš esmės pritarė siūlomam įstatymo projektui, tačiau pasiūlė papildyti projektą dėl teisės aktų vertinimo žmogaus teisių ir laisvių aspektu. Taigi Komitetas pritarė Seimo narių siūlymui papildyti šį projektą nuostatomis, kuriomis teisės akto projekto rengėjas būtų įpareigotas atlikti teisės akto projekto vertinimą žmogaus teisių ir laisvių aspektu, jeigu rengiamame teisės akto projekte nustatomas teisinis reguliavimas, susijęs su pokyčiais šiose srityse: asmens gyvybės; laisvės ir orumo; pilietinių ir politinių teisių; vaiko teisių; lyčių lygybės; žmonių su negalia; tautinių mažumų; pasaulio lietuvių; nediskriminavimo ir lygių galimybių; privataus ir šeimos gyvenimo; minties, tikėjimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; teisės skleisti ir gauti informaciją; privačios nuosavybės ir vartotojų teisių; asmens duomenų; apsaugos nuo kankinimų ir smurto; kitose žmogaus teisių apsaugos srityse. Siūlomą numatomo vertinimo tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Jeigu atlikus rengiamo teisės akto projekto vertinimą nustatomas neigiamas poveikis kuriai nors nurodytai sričiai, teisės akto projekto rengėjas turėtų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo ar kitų priemonių, kuriomis būtų siekiama išvengti neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir laisvėms. Toks pasiūlymas buvo pateiktas atsižvelgiant į realią situaciją teisėkūroje. Valstybinio audito ataskaitoje, kurioje buvo vertinami teisėkūros procesai buvo konstatuota, kad esamas teisinis reguliavimas ne visada atitinka minėtus principus: Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais pripažinta, kad teisinis reguliavimas prieštaravo aukštesnės galios teisės aktuose nustatytam teisiniam reguliavimui. 2014–2016 m. tokie sprendimai buvo priimti daugiau nei pusėje išnagrinėtų bylų. Seimo kontrolieriai, kurių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms, 2014–2016 m. pateikė apie 70 rekomendacijų keisti įstatymus ar kitus norminius teisės aktus, varžančius žmogaus teises ir laisves.)

Dėl muziejuose saugomų istorinių ginklų
(NUTARTA. Išklausyta informacija dėl muziejuose saugomų istorinių ginklų deaktyvavimo ir registravimo.)

Dėl sovietinio režimo veikėjų paminklų
(NUTARTA. Prašyti atnaujintą Vyriausybės išvadą dėl Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-1436(2) Seimui pateikti iki lapkričio 15 d.)

2021-09-03 valstybinio audito ataskaita Nr. YE-6 „Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita“
(​Komitetas išklausė Valstybinio audito ataskaitą Nr. YE-6 „Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita“​)

Lietuvos banko informacija dėl namų ūkių indėlių pasiskirstymo ir augimo pandemijos metais
(Išklausyta informacija)

Klaipėdos uosto grąžos rodikliai ir valstybės lūkesčiai
(Išklausyta informacija)

Darbo grupės dėl Profesinio mokymo įstatymo peržiūrėjimo rezultatų (parengto projekto) pristatymas
(Išklausyta informacija)

Dėl korupcijos rizikų farmacijos ir paramos teikimo srityse
(Išklausyta informcija)

Žmogaus teisių komitetas lankėsi Naujininkuose: neadekvačios žinutės apie keliamą migrantų pavojų apsunkina padėtį
(Spalio 29 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas, tęsdamas parlamentinę kontrolę dėl neteisėtų migrantų, esančių Lietuvos teritorijoje, padėties, lankėsi Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų skyriuje. Šiuo metu Naujininkų centre gyvena apie pusantro šimto užsieniečių, maždaug pusė jų – vaikai. Planuojama čia apgyvendinti dar iki 400 asmenų. Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, užsieniečiai apgyvendinti įvertinus jų kilmę, tautybę ir išpažįstamą religiją. Tai daroma vengiant konfliktinių situacijų. Pamokų pertraukėlės metu sutikti jaunuoliai, atvykę iš skirtingų šalių, buvo puikiai nusiteikę, demonstravo įgytas lietuvių kalbos žinias. Jie sakė, kad sutaria labai draugiškai, sąlygomis Lietuvoje yra patenkinti, nekantriai ir smalsiai laukia žiemos šalčių. Mažesni vaikai dalijosi kieme esančiomis sūpuoklėmis, žarstėsi nukritusiais medžių lapais.Lankymosi Naujininkų centre metu pagimdžiusioms mamytėms buvo vykdomi motinystės įgūdžių mokymai. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems yra organizuojamos užklasinės veiklos, be to, užsieniečiai imasi veiklų ir patys. Naujininkų centro aplinka pačių gyventojų pastangomis ir noru yra tvarkinga. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sakė, kad Seimo narių apsilankymo tikslas – sužinoti kylančius sunkumus užtikrinant užsieniečių žmogaus teises ir suteikti tam reikiamą pagalbą. Kaip vieną svarbiausių problemų Naujininkų centro vadovas G. Pocius įvardijo neadekvačias viešąsias žinutes apie neva keliamus migrantų pavojus. Pasak vadovo, po tokių žinučių norėję įsidarbinti centre socialiniai darbuotojai ar kiti specialistai dažnai darbo atsisako net nepradėję dirbti. Tuo metu čia jau dirbantys žmonės savo pareigas atlieka su dideliu užsidegimu, mėgsta savo darbą, daro daugiau nei privaloma. G. Pociaus žodžiais, Naujininkų bendruomenė į Naujininkų centro gyventojus reaguoja skirtingai. Dauguma gyventojų siūlo pagalbą ir yra geranoriškai nusiteikę, tačiau garsiau girdima priešiškai nusiteikusi visuomenės grupė, nors tokių žmonių nėra daug.)

Dėl pasiruošimo Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo įstatymo įgyvendinimui
(Atsižvelgiant į tai, kad: Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-386 (toliau – Įstatymas). Įstatymo priedo 2 straipsnyje yra numatytos Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos, atitinkamai 2021 m. lapkričio 1 d. ir 2021 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių komisija (toliau – Komisija), vykdydama parlamentinę kontrolę, 2021 m. spalio 29 d. posėdyje išklausė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atstovų pateiktą informaciją dėl pasiruošimo Įstatymo įgyvendinimui. Komisija konstatuoja, kad iki šiol nėra priimti šio Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, nenumatytos finansinės galimybės, neapibrėžtas laboratorijų pasiruošimas Įstatymo įgyvendinimui, siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1. Siekti kuo skubesnio Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo. 2. Pateikti Komisijai susipažinti su Įstatymo įgyvendinimui parengtais teisės aktais ir jų projektais. 3. Teikti Įstatymo pakeitimą dėl Įstatymo įsigaliojimo datos atidėjimo, iki bus tinkamai pasiruošta įgyvendinti įstatymą. Pritarta bendru sutarimu. )