Dėl savanoriškos praktikos sąlygų reglamentavimo problemų
(Vykdydamas parlamentinę kontrolę Žmogaus teisių komitetas 2020-12-06 dienos posėdyje svarstė klausimą dėl savanoriškos praktikos sąlygų reglamentavimo problemų ir nutarė parengti Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pakeitimo projektą.)

Dėl aktualiausių klausimų vaiko teisių užtikrinimo srityje
(Vykdydamas parlamentinę kontrolę Žmogaus teisių komitetas 2020-12-16 dienos posėdyje nutarė Kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prašyti apsvarstyti galimybę nacionalinę vaiko teisių apsaugos instituciją steigti prie Vyriausybės (keičiant Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statusą).)

Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo.
(Balandžio 7 d. posėdyje komitetas svarstė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo parlamentinės kontrolės klausimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Jolanta Sakalauskienė ir Lina Charašauskaitė pristatė rengiamą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo naują redakciją, įvardino pagrindinius pokyčius įstatyme, kurie turėtų užtikrinti efektyvesnę ir nuoseklesnę apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Šiame teisės akte didesnis dėmesys būtų skiriamas nusikalstamos veikos prevencijai ir ankstyvajai apsaugai atsiradus pirmiesiems smurto artimoje aplinkoje požymiams. Pristatytas policijos apsaugos nuo smurto orderio modelis, kuomet apsauga galimai smurtą patyrusiam asmeniui būtų suteikta ir tada, kai ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas. Taigi smurtautojas iš namų būtų iškeldinamas nedelsiant policijos pareigūno sprendimu. Pasak policijos departamento atstovės Žanetos Rudaitienės, būtina atskirti aukos apsaugos priemones nuo baudžiamojo proceso, nes didele dalimi patyrusieji smurtą asmenys, kai nėra akivaizdžių fizinio smurto požymių, lieka neapsaugoti, tuo pačiu smurtautojas iš esmės padrąsinamas toliau elgtis destruktyviai aukos atžvilgiu, nes jokių pasekmių jis nepatiria. Tai liudija ir iškvietimų statistikos bei pradėtų ikiteisminių tyrimų santykis. Ikiteisminis tyrimas pradedamas tik maždaug kas dešimto iškvietimo atveju. Naujos įstatymo redakcijos projektą planuojama registruoti Seime gegužę. Taip pat ateinančioje Seimo rudens sesijoje sutarta surengti parlamentinės kontrolės klausymus dėl apsaugos nuo smurto priemonių praktinio įgyvendinimo. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius atkreipė dalyvių dėmesį į tai, kad į bendro pobūdžio planus įtrauktos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonės gali „paskęsti“ kitų priemonių gausoje ir nepasiekti tikslo. Todėl būtina nuosekli priemonių įgyvendinimo stebėsena. )

Dėl galimybės įgyvendinti EŽTT sprendimą byloje Romuva prieš Lietuvą
(Birželio 16 d. posėdyje komitetas svarstė klausimą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo religinės bendruomenės „Romuva“ byloje įgyvendinimo. 2019 metais Seimas atsisakė suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą, nors Teisingumo ministerija buvo išaiškinus, kad bendruomenė atitinka pripažinimo suteikimui įstatymo keliamus reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad valstybės institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo, kodėl besikreipusi bendrija buvo traktuojama kitaip nei kitos religinės bendrijos, buvusios panašioje situacijoje. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pažymėjo, kad kalbant apie šio sprendimo įgyvendinimą ir situacijos ištaisymą, reikia atskirti sprendimą dėl individualaus atvejo ir sprendimą dėl bendros situacijos, įstatyminio reglamentavimo peržiūrėjimo. Pirmininkas pažymėjo, kad „Romuva“ neturi likti bendros situacijos įkaitais – šios bendrijos situacija turėtų būti nagrinėjama nelaukiant reglamentavimo peržiūrėjimo. Svarbiausi teisinio reglamentavimo peržiūros aspektai – Valstybės pripažinimo suteikimas religinei bendruomenei neturi priklausyti nuo politinių nuotaikų, kai bendruomenė ar bendrija atitinka valstybės pripažinimo suteikimui įstatymo keliamus reikalavimus bei įstatymu nustatytas per ilgas laiko tarpas (10 metų), suteikiantis teisę religinei bendruomenei ar bendrijai pakartotinai kreiptis dėl valstybės pripažinimo suteikimo.)

dėl Lietuvos Respublikoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo
(2021 m. gruodžio 8 d. Komiteto posėdyje buvo svarstomas parlamentinės kontrolės klausimas dėl Lietuvos Respublikoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo (nepilnamečių teisių užtikrinimas apgręžimo praktikos kontekste). Posėdyje buvo aptariama situacija, kai lapkričio 30 d. grupė migrantų, tarp kurių buvo 6 mažamečiai vaikai, nebuvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir buvo privesti šaltą naktį grįžti į Baltarusiją. Komitetas domėjosi, kokia yra numatyta tvarka, kas priima sprendimą dėl nepilnamečių asmenų išstūmimo iš Lietuvos Respublikos, ar tame procese dalyvauja vaiko teisių specialistai, kaip teikiama humanitarinė pagalba, kaip yra bendradarbiaujama su NVO, kaip užtikrinamas žurnalistų darbas pasienyje. Vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijevas informavo, kad remiantis Operacijų vadovo sprendimu, kiekvienam pasieniečiui yra suteikta teisė spręsti dėl asmenų apgręžimo vykdymo. Esant poreikiui, pasieniečiai gali konsultuotis su aukštesniu valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnu. Viceministras pabrėžė, kad nepilnamečio buvimas grupėje automatiškai nereiškia, kad jie turi būti įleisti į LR dėl humanitarinių priežasčių. Nepilnamečiai gali būti įleisti į šalį tik tuomet, jeigu jie būtų nelydimi nepilnamečiai arba atvykę su vienu iš tėvų, kuriems būtų reikalinga pagalba. Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad situacija pasienyje kelia susirūpinimą. Lietuva iki šiol atstumia mažamečius, kurie yra lydimi tėvų. VSAT vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas teigė, kad bandymų su vaikais patekti į šalį per kelis mėnesius fiksuoti vienetai. Komitetas nuolat pabrėžia, kad trūksta aiškių kriterijų ir algoritmų, kaip elgtis tokiose situacijose, kad jos nebūtų skirtingai interpretuojamos ir nekiltų abejonių pareigūnų veiksmais. Praėjo 6 mėnesiai, o algoritmo, kaip spręsti humanitarinius klausimus iki šiol nėra. Komitetas nusprendė kreiptis į VSAT ir VRM su prašymu pateikti jų turimą statistiką dėl atstumtų asmenų demografinių charakteristikų, ypatingai akcentuojant informaciją apie apgręžtus nepilnamečius vaikus. )

Dėl Lietuvos Respublikoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo (Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažymos dėl nelydimų nepilnamečių, dėl užsieniečių migrantų vaikų padėties apgyvendinimo centruose, dėl galimo vaikų, neįleistų
(2022-01-19 Seimo Žmogaus teisių komitetui buvo pristatyti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos atlikti tyrimai dėl nelydimų nepilnamečių, dėl užsieniečių migrantų vaikų padėties apgyvendinimo centruose ir dėl galimo vaikų, neįleistų į Lietuvos teritoriją, teisių ir interesų pažeidimo.Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pažymėjo, kad tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai numato, jog amžiaus nustatymo tyrimas turi būti atliekamas tik gavus nepilnamečio užsieniečio ir jo teisėto atstovo sutikimą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad identifikuojant nelydimus nepilnamečius, nebuvo laikomasi procedūrinių garantijų, ir amžiaus nustatymo tyrimai buvo atliekami nesant paskirto atstovo. Tyrime taip pat teigiama, kad sutikimo tyrimui forma nėra reglamentuota teisės aktuose, kaip ir nėra numatyta tyrimo apskundimo procedūra. Pristatydama kitą tyrimą – dėl užsieniečių migrantų vaikų padėties apgyvendinimo centruose, kontrolierė pažymėjo, kad ne visiems Lietuvoje apgyvendintiems migrantų vaikams užtikrinta teisės aktuose numatyta ugdymo pradžia. Pasak E. Žiobienės, vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimas, švietimo paslaugų teikimas yra pagrindinės vaiko gerovės sąlygos. Tyrime akcentuojama, kad teikiant nepilnamečiams migrantams ir jų šeimoms paslaugas, susiduriama su socialinių darbuotojų trūkumu, ypač Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose įstaigose. Įvertinus traumuojantį laisvės apribojimo poveikį vaikų sveikatai, migrantų vaikams apgyvendinimo vietose taip pat nuolat kyla didelis psichologinės pagalbos poreikis. Kaip ir socialinių paslaugų, psichologinės pagalbos trūkumas – viena opiausių problemų, kurios sprendimui turėtų būti imamasi neatidėliotinų veiksmų. Tyrime pabrėžiama, kad nepakankamas paslaugų prieinamumas nepatenkina individualių vaikų poreikių. Kontrolierė pažymoje iškėlė dar vieną problemą – gimę Lietuvoje vaikai nėra registruojami civilinės metrikacijos įstaigoje. Nesant vieningos atsakingų institucijų nuomonės dėl gimusių vaikų registracijos, Komitetas siūlo Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijoms išanalizuoti esančią praktiką bei ieškoti sprendimų, siekiant įgyvendinti vaiko teisę į gimimo registravimą, ir esant poreikiui, tobulinti teisės aktus. Pristatydama atliktą tyrimą dėl galimo vaikų, neįleistų į Lietuvos teritoriją 2021 m. lapkričio 6 d. ir 2021 gruodžio 1 d., teisių ir interesų pažeidimo, E. Žiobienė pažymėjo, kad vertinant oro sąlygas ir kelionės maršrutą, manytina, jog pareigūnų sprendimas neįleisti šeimų su nepilnamečiais vaikais į Lietuvos teritoriją neatitiko Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl pareigos atsižvelgti į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus bei to paties įstatymo 2 straipsnio 71 ir 182 dalyse įtvirtintos nuostatos dėl humanitarinių priežasčių bei pažeidžiamų asmenų. Komitetas siūlo atsakingoms ministerijoms išnagrinėti bei įvertinti pažymose pateiktus pasiūlymus ir pateikti Komitetui informaciją apie priemones, kurių numatoma imtis įgyvendinant vaiko teisių apsaugos kontrolierės pateiktus siūlymus.)

Dėl Lietuvos Respublikos teikiamos humanitarinės pagalbos ir paramos žmonėms, bėgantiems nuo karo Ukrainoje
(Komitetas išklausė atsakingų Lietuvos institucijų informaciją apie Lietuvos Respublikos teikiamą humanitarinę pagalbą ir paramą žmonėms, bėgantiems nuo karo Ukrainoje.)

Dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje
(Rugsėjo 22 d. Žmogaus teisių komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Šio centro vaidmuo – teikti būtinas socialines paslaugas, apgyvendinimą ir valstybės paramą neteisėtai valstybės sieną kirtusiems užsieniečiams, priskiriamiems pažeidžiamų asmenų grupėms, esant dabartinei neteisėtos migracijos situacijai, yra plečiamas. Nuo rugsėjo 14 d. pagal grafiką pradėti perkėlinėti žmonės iš pasienių užkardų. Planuojama iki rugsėjo pabaigos į Ruklos Pabėgėlių centrą perkelti 400 asmenų. Pabėgėlių priėmimo centras apgyvendina migrantus mobiliuosiuose nameliuose ir stacionariose patalpose. Stacionariose patalpose sąlygos tikrai neblogos, patalpos jaukiai įrengtos, tvarkingos, yra vaikų žaidimų kambarys, veikia medicinos ir psichologo kabinetai, gyventojai gali naudotis skalbykla ir virtuve. Patalpose sutikti migrantai buvo draugiškai nusiteikę, pasakojo savo jautrias priverstinio bėgimo iš tėvynės istorijas, esamomis gyvenimo sąlygomis nesiskundė. Tačiau šiuos žmones labai baugina ateities nežinomybė. Prastesnė mobiliųjų namelių gyventojų situacija. Iš namelio į sanitarines ir valgymui skirtas patalpas jie turi keliauti per šaltą lauką, aplinka nėra jauki, nors palaipsniui tvarkoma. Mobiliuosiuose nameliuose gyvena ir kai kurios šeimos su vaikais. Šalia namelių esančiame viename mobiliajame kupole yra įrengta treniruoklių erdvė, kitame įrenginėjamas vaikų žaidimų kambarys. Šalia mobiliųjų kupolų pakalbintas migrantas vaikinas sakė, kad jį visai tenkina gyvenimo sąlygos mobiliajame namelyje, čia jis jaučiasi saugus. Pabėgėlių priėmimo centro vadovė papasakojo apie organizuojamą migrantų vaikų švietimą, socialinių darbuotojų, vertėjų, teisininkų, savanorių teikiamą pagalbą migrantams ir prieglobsčio prašytojams. Taip pat džiaugėsi organizuojamomis vietos bendruomenės ir migrantų bendromis kultūrinėmis ir sporto veiklomis, kurios didina tarpusavio ryšį ir supratimą. Buvo papasakotas ir ateities planas organizuoti migrantų ir prieglobsčio prašytojų savarankiško darbo veiklas centro teritorijoje – „jie gali ir sniegą kasti, ir maistą gaminti“. Tačiau vadovė įgarsino opią problemą – sveikatos priežiūrą. Migrantai ir prieglobsčio prašytojai neturi sveikatos draudimo, todėl jiems teikiama tik būtinoji pagalba. Pažymėtina, kad kai kurie pastaruoju metu Pabėgėlių priėmimo centre apgyvendinti pažeidžiami asmenys, tarp jų ir vaikai, turi sunkių sveikatos sutrikimų, kurių negydymas kelia grėsmę jų gyvybei. Išvažiuojamajame posėdyje dalyvavusi Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė informavo komiteto narius, kad yra rengiamas pasiūlymas Užsieniečių teisinės padėties įstatymui, kuriuo esama sveikatos priežiūros problema būtų sprendžiama. Komitetas tęs parlamentinę kontrolę dėl neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų padėties, siekdamas bent minimalių žmogaus teisių standartų užtikrinimo kiekvienam Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam žmogui.)

Dėl Nacionalinės šeimos tarybos 2020 m. veiklos ataskaitos
(Balandžio 7 d. posėdyje komitetas svarstė Nacionalinės šeimos tarybos ataskaitos parlamentinės kontrolės klausimą. Ataskaitą pristatė Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė dr. Ramunė Jurkuvienė. Nacionalinėje plėtros programoje yra numatytas vienas uždavinių gerinti aplinką šeimai – padėti derinti darbą ir šeimos gyvenimą, puoselėti šeimos vertybes ir kt. Pirmininkės teigimu, tarnybos veikloje bus stengiamasi įsiklausyti į šeimų balsą, dirbti su šeima ne ją kontroliuojant, o su ja bendradarbiaujant, įsiklausant į šeimos praktinius poreikius. Tam bus siekiama suformuoti atitinkamus mechanizmus. Dėmesį planuojama skirti dar destrukcijos nepatiriančioms šeimoms, tam, kad didelės problemos nekiltų. Planuojama aktyviai bendradarbiauti su savivaldybių šeimos tarybomis ar komisijomis. Taigi Nacionalinė šeimos taryba sieks stiprinti šeimos institutą, gerinti demografinę situaciją, sieks mažinti su pandemija susijusias įtampas. Komiteto nariai ragino Nacionalinę šeimos tarybą bendradarbiauti su kitomis institucijomis, kurios dirba smurto artimoje aplinkoje, vaiko teisių apsaugos bei kitose srityse -jos yra svarbios detalizuojant ir konkretizuojant šeimos problemas.)

Dėl nevyriausybinių organizacijų kreipimosi „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“
(Š. m. birželio 23 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas (toliau - Komitetas) svarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“. Šis klausimas buvo įtrauktas į komiteto darbotvarkę atsižvelgus į gautus kreipimusis „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“, „Dėl galimybės gimdyme dalyvauti moters pasirinktam lydinčiam asmeniui“, „Dėl parlamentinės kontrolės“. Komiteto posėdyje nagrinėti klausimai: 1) Psichologinis smurtas prieš gimdyves ir jo prevencija; 2) Teisė pasirinkti cezario pjūvio planinę operaciją; 3) Teisė kiekvienai gimdyvei gimdyti su jos pasirinktu lydinčiu asmeniu. Šias temas iniciavo moterų iniciatyvinės grupės, žmogaus teisių srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos (toliau – iniciatoriai). Iniciatoriai atkreipė Komiteto dėmesį ir į Sveikatos apsaugos ministerijos formalius atsakymus į jų keliamus klausimus dėl akušerinio smurto reglamentavimo teisės aktuose bei kitus moterų teisių gimdymo metu klausimus. Posėdyje buvo išklausyti klausimų iniciatoriai, galimai akušerinį smurtą patyrusi moteris, medikų bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Įvertinus iškeltas problemas ir išsakytas nuomones, darytinos išvados, kad nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys gimdymo procesą iš esmės yra pažangūs, tačiau: - pasitaiko situacijų, kai personalas gimdymo metu galimai vartoja žeminančią retoriką, gimdyvės patiria emocinę traumą gimdymo metu ir galimai dėl to kylančius potrauminį sindromą ar pogimdyvinę depresiją; - nėra pakankamai aiškus cezario pjūvio operacijos pasirinkimo galimybių reglamentavimas, tai galimai pažeidžia moters teisę į savo kūną, sukuria nelygias galimybes rinktis tokią operaciją priklausomai nuo gimdyvės materialinės padėties bei kuria prielaidas korupcijai; - ne visuomet leidžiama rinktis lydintį asmenį (pvz. dulą), o vaiko tėvas ne visais atvejais yra tinkamas palydovas gimdyvei. Gimdyvėms trūksta išankstinės informacijos apie lydinčio asmens pasirinkimo galimybes; - gimdyvės yra pažeidžiamoje situacijoje, teikiant skundą įstaigos vadovui, emocinio smurto įrodyti neįmanoma, todėl sprendimai būna palankūs medicinos personalui; - medikai taip pat patiria psichologinį smurtą dėl gimdyvių ir jų aplinkos elgesio. Vertindami pažangią situaciją Lietuvoje užtikrinant fizinę gimdyvės ir vaiko sveikatą bei tai, kad didžioji dalis moterų nepatiria neigiamų emocinių patirčių gimdymo procese, Komiotetas išreiškė susirūpinimą dėl pasitaikančių nepagarbaus elgesio su gimdyve atvejų ar jos interesų nepaisymo. Komitetas prašo atsižvelgti į gimdymo proceso svarbą moteriai, vaikui, šeimai ne tik fizinės sveikatos aspektu, bet ir jų reikšmę psichinei, emocinei sveikatai bei savivertei. Buvo prašoma užtikrinti, kad Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiautų su pilietinių moterų iniciatyvų atstovėmis (-ais) ir būtų siekiama, kad pagalbos gimdymo proceso metu reglamentavimas bei jo įgyvendinimas atitiktų geriausius motinos ir vaiko interesus tiek fizinės sveikatos, tiek psichinės ir emocinės sveikatos aspektais. Atsižvelgdami į geriausius gimdyvės ir vaiko interesus, prašoma leisti gimdyvei pasirinkti ją lydintį asmenį, jei jis atitinka keliamus reikalavimus dėl sveikatos (pvz. turi neigiamą Covid -19 testo ar kitų reikalaujamų testų rezultatus). Apie galimybę rinktis lydintį asmenį prašoma užtikrinti išankstinę informaciją gimdyvei. Siūloma atsižvelgti ir į medikų patiriamą įtampą bei pasitaikantį orumą žeidžiantį pacientų ir (ar) jų artimųjų elgesį, todėl studijų procese prašoma skirti didesnį dėmesį medikų psichologiniam atsparumui ugdyti.)