Dėl karantino priemonių švelninimo esant Galimybių pasui
(Atsižvelgiant į 2021 m. gegužės 24 d. įsigaliosiantį Galimybių pasą pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1. Peržiūrėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 (su visais pakeitimais) „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir įvertinti papildomų karantino priemonių švelninimo taikymo galimybę asmenims, turintiems galiojantį Galimybių pasą žemiau išvardintose srityse, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas: 1.1. peržiūrėti aukšto meistriškumo sporto varžybas stebinčių asmenų skaičiaus apribojimą ir jį nustatyti - 75 % sėdimos vietos, atsižvelgiant į sporto arenos dydį; 1.2. teikiant sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugas; 1.3. teikiant baseinų, pirčių ir SPA paslaugas, 1.4. teikiant neformaliojo vaikų švietimo paslaugas; 1.5. teikiant neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugas (mokymus, verslo konferencijas, etc.). 1.6. teikiant kino teatrų ir kino klubų paslaugas; 1.7. teikiant sporto įrenginių eksploatavimo, sporto klubų, kūno rengybos centrų paslaugas; 1.8. teikiant muziejų, galerijų ir kitų ekspozicinių erdvių, zoologijos ir botanikos sodų lankymo paslaugas; 1.9. teikiant profesionaliojo scenos meno įstaigų lankymo paslaugas; 1.10. teikiant viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų paslaugas. 2. Pailginti viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių ir barų paslaugų teikimo laiką nuo 7 iki 23 valandų. 3. Viešojo maitinimo įmonėms, teikiančioms paslaugas apgyvendinimo įmonėse, sudaryti galimybę maitinimą teikti švediško stalo principu. 4. Atnaujinti naktinių klubų paslaugų teikimą asmenims, turintiems galiojantį Galimybių pasą. 5. Peržiūrėti testo galiojimo laiką atitinkamai: - arba ilginti SARS-CoV-2 (Koronaviruso) testo galiojimo laiką iki 48 val. - arba 48 val. testų galiojimą taikyti tik SARS-CoV-2 (Koronaviruso) PGR tyrimams, o greitiesiems testams (antigeno testams) taikyti 24 val. galiojimo laiką, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento. )

Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų panaudojimo ir strateginių tikslų (tame tarpe - elektroninės (atstuminės) kelių apmokestinimo sistemos) įgyvendinimo 2022 metais
(NUTARTA: 1. Konstatuoti ir atkreipti dėmesį, kad Ekonomikos komiteto 2022 m. birželio 29 d. posėdžio protokolo Nr. 108-P-33 išraše pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – LAKD) nėra įgyvendinti. 2. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pagal kompetenciją: 2.1. Pakartotinai maksimaliai ankstinti viešųjų pirkimų procedūras: ypatingai – pirkimų planavimą, taip pat projektavimą, pasiūlymų vertinimą, sutarčių sudarymą ir kt., bei tokiu būdu užtikrinant atliekamų darbų savalaikiškumą, kokybę, finansavimo įsisavinimo efektyvumą; 2.2. Efektyvinti, tobulinti pirkimų procesus ir pirkimų dokumentus, siekiant bendrų su rangovais tikslų – gerinti bendrą šalies kelių būklę, o taip pat mažinti darbų kainą bei gerinti jų atlikimo kokybę; 2.3. Aktyviai bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir valstybės institucijomis (Centrine projektų valdymo agentūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba), klausimus sprendžiant nuolatinėse konsultacinėse struktūrose - darbo grupėse, tarybose, komisijose ar pan.; 2.4. Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei didėjantį lėšų poreikį kelių statybai, remontui bei priežiūrai – rasti ir įdiegti naujus ir novatoriškus finansinius instrumentus, užtikrinančius didesnį Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą. Tame tarpe pakartotinai – spartinti specialaus fondo transporto ir kitai infrastruktūrai (Strateginio investicijų fondo - SIF) finansuoti ir išlaikyti įkūrimą; 2.5. Imtis lyderystės diegiant skaitmenines inovacijas, priimti novatoriškus sprendimus vykdant Lietuvos kelių apmokestinimo sistemos reformą ir tokiu būdu didinti valstybės pajamas iš kelių mokesčio surinkimo (įskaitant tarpvalstybines tarpininkavimo paslaugas); siekti lyderiaujančios pozicijos regione, diegiant technines inovacijas bei teikiant kelių mokesčio surinkimo paslaugas; 2.6. Atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, mokslinius tyrimus ir kitą pažangą – spartinti normatyvinių statybos techninių dokumentų, kuriais vadovaujantis atliekami kelių ir tiltų statybos ir remonto darbai, peržiūrą, atnaujinimą ir nuolatinį monitoringą; 2.7. Pakartotinai – spartinti sprendimų priėmimo procesus, pasirašytų rangos sutarčių indeksavimo procesą; 2.8. Užtikrinti savalaikį ir tinkamą atsiskaitymą su rangovais už jų atliktus kelių ir tiltų remonto, statybos darbus; 2.9. Sudaryti darbo grupę LAKD tipinei rangos sutarčiai tobulinti (parengti), į jos sudėtį įtraukiant Centrinės projektų valdymo agentūros, Viešųjų pirkimų tarnybos, asociacijos „Lietuvos keliai“, kitų suinteresuotų šalių atstovus; 3. Paprašyti LAKD pateikti svarbiausius spręstinus klausimus ir veiksmų planą su laiko grafikais ir aiškiomis atsakomybėmis 2023 metais. )

Dėl lėšų Lietuvai pagal Ateities ekonomikos DNR planą skirstymo kriterijų ir vertinimo
(Rekomenduoti naujai Vyriausybei peržiūrėti Ateities ekonomikos DNR planą, atsižvelgiant į šiuo metu Ateities ekonomikos DNR plane esančių projektų kaštų ir naudos analizę, projektų aktualumą.)

Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2022 metais įgyvendinamų projektų (įskaitant tęstinius projektus) ir 2022 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo būklės
(NUTARTA: Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pagal kompetenciją: 1. spartinti Susisiekimo ministerijos iniciatyvą įkurti specialų investicijų fondą transporto infrastruktūrai išlaikyti, į jį pritraukiant privačias ir tarptautinių organizacijų ir fondų lėšas; 2. planuojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų poreikį ir jų tikslinį panaudojimą siekti ambicingų tikslų; ne tik užtikrinti tinkamą esamų kelių ir jų statinių priežiūrą ir remontą, bet taip pat nusistatyti tokius kelių statybos, remonto ir priežiūros tikslus, kuriais būtų įgyvendinamas ženklus proveržis Lietuvos kelių sektoriuje, o Lietuvos keliai prilygtų ES valstybių narių kelių priežiūrai ir kokybei; 3. spartinti ir užtikrinti galiojančių sutarčių su rangovais indeksavimą; 4. maksimaliai ankstinti viešųjų pirkimų procedūras: planavimą, projektavimą, pasiūlymų vertinimą, sutarčių sudarymą ir kt.; 5. užtikrinti ir skubiau išnaudoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai atsirandančias galimybes, įmonės teisinei formai tapus akcine bendrove; 6. užtikrinti savalaikį kelių rinkliavos sistemos įdiegimą Lietuvos keliuose ir nuolat informuoti komitetą apie įgyvendinimo eigą. )

Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimų įgyvendinimo
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad, komiteto nuomone, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 81, 11, 16, 171, 18, 182 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 182 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1827 (toliau - įstatymas) įgyvendinimo tvarka, kai su vežėjais, atitinkančiais įstatymo 8 straipsnio 7 dalies reikalavimus, sudaromos terminuotos sutartys - neatitinka nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Kelių transporto kodekso pakeitimų, komiteto išvadose suformuluotos nuomonės ir įstatymų leidėjo siekio keleivių vežimo reformą įgyvendinti sklandžiai, užtikrinant nepertraukiamą keleivių vežimo paslaugos teikimą, bei maksimaliai apsaugant keleivių ir vežėjų interesus. 2. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai, Transporto kompetencijų agentūrai, kitoms Susisiekimo ministerijos įgaliotoms institucijoms, pagal kompetenciją: 2.1. patikslinti įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatant, kad vežėjams, norintiems tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, leidimai išduodami ir sutartys sudaromos neterminuotai, pagal nuo 2023 m. liepos 1 d. galiojantį Kelių transporto kodeksą (jeigu vežėjas Transporto saugos administracijai iki 2023 m. birželio 1 d. buvo pateikęs prašymą ir įsipareigojo ne trumpiau kaip 18 mėnesių laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, kuriais paslaugos buvo teikiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo). Po 18 mėnesių, paslaugų teikimą norintys tęsti vežėjai, turi atitikti Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies 5 punkto, 182 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų reikalavimus. 2.2. Aktyviau ir konstruktyviai bendradarbiauti ir komunikuoti su vežėjais, juos atstovaujančiomis asocijuotomis struktūromis rengiant ir įgyvendinant keleivių vežimo reformą, organizuojant maršrutus. 2.3. Pristatyti komitetui keleivių vežimo reformos gaires, pateikti komitetui informaciją apie numatomus priimti esminius reformą įgyvendinančius sprendimus. 2.4. Informuoti komitetą apie priimtus ir numatomus priimti sprendimus, susijusius su šiuo komiteto sprendimu. )

Dėl Lietuvos vežėjams aktualių klausimų ir jų sprendimų būdų
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. esanti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotų (toliau - kvotos) nustatymo tvarka yra neefektyvi, neatliepianti vežėjų automobilių keliais verslo sektoriaus poreikio, reikalaujanti daug laiko sąnaudų ir tobulintina; 1.2. kvotų panaudojimo apskaita yra tobulintina, kadangi kvotos panaudojimas neatspindi realaus įdarbintų užsieniečių skaičiaus. 1.3. darbuotojų, dirbančių vežėjų įmonėse, įskaitant ir dirbančius pagal kvotas, skaičius, tiesiogiai įtakoja įmonių veiklos rezultatus, sumokamus mokesčius ir Lietuvos įmonių konkurencingumą globalioje vežėjų rinkoje; 1.4. siekiant efektyvesnio Lietuvos vežėjų įmonių turimo automobilių parko išnaudojimo, būtina gerinti verslo sąlygas, tame tarpe – nustatant objektyviais kriterijais pagrįstą kvotų apskaičiavimo tvarką. 2. Pasiūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Užimtumo tarnybai (pagal kompetenciją): 2.1. tobulinti kvotų nustatymo tvarką, ją grindžiant objektyviais ir rinkos poreikius atitinkančiais kriterijais; 2.2. siekiant atliepti rinkos poreikius, įvertinti kvotų perskirstymo tarp atskirų verslo sektorių galimybę, nepanaudotus kvotos vienetus perduodant ją išnaudojusioms kitoms ūkio šakoms; 2.3. tobulinti kvotų panaudojimo apskaitos tvarką, įdarbinamų kvotuojamų asmenų skaičių nustatant ne pagal išduotų vizų ar pan. skaičių, o pagal įdarbinimą patvirtinančius objektyvius SODROS, jos padalinių duomenis. 2.4 nustatant kvotos paslaugų sektoriui skaičių 2023 metams, įvertinti ne tik 2022 metais įdarbintų asmenų skaičių, bet ir asmenis, kurių įdarbinimui buvo panaudota kvota, tačiau dėl karo veiksmų Ukrainoje į Lietuvą jie neatvyko, arba išvyko iš jos. 3. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai: 3.1. aktyviai bendradarbiauti su vežėjų automobilių keliais asocijuotomis struktūromis; 3.2. aktyviau atstovauti vežėjų automobilių keliais asocijuotų struktūrų bendrus interesus, sprendžiant joms aktualią kvotų nustatymo ir skyrimo tvarką. vienijančių įmonių interesus nustatant kvotų dydį. 4. Pasiūlyti Lietuvos vežėjų automobilių keliais įmones vienijančioms asocijuotoms struktūroms vykdyti konstruktyvų dialogą (derybas) su darbuotojus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis. )

Dėl naujos kelių rinkliavos informacinės sistemos (e-tolling) diegimo Lietuvoje įgyvendinimo
(NUTARTA: 1. Tęsti parlamentinę kontrolę siekiant, kad naujos kelių rinkliavos informacinės sistemos (e-tolling) diegimas Lietuvoje būtų įgyvendinamas laiku ir tinkamai; 2. Pritarti Susisiekimo ministerijos iniciatyvai kurti specialų fondą, transporto infrastruktūrai išlaikyti, į jį pritraukiant privačias ir tarptautinių organizacijų lėšas; 3. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pagal kompetenciją: 3.1. skubiai surengti konsultacijas su sektoriaus dalyviais ir, atsižvelgiant į šių konsultacijų rezultatus, iš naujo įvertinti pasirinkto techninio sprendimo dėl kelių rinkliavos informacinės sistemos (e-tolling) įdiegimo pagrįstumą. Esant poreikiui, inicijuoti atitinkamus su tuo susijusius sisteminius pakeitimus; 3.2. imtis visų priemonių, kad kelių rinkliavos informacinės sistema (e-tolling) Lietuvoje būtų pradėta eksploatuoti sklandžiai, nustatytu laiku ir tinkamai; 3.3. priimti ir teikti reikalingų teisės aktų projektus, kuriais būtų plečiami Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltiniai ir tokiu būdu būtų didinamos lėšos, skiriamos kelių infrastruktūrai išlaikyti; 3.4. sistemingai, ne rečiau kaip kas ketvirtį, informuoti komitetą apie sistemos įdiegimo Lietuvoje eigą.)

Dėl padėties atvykstamojo turizmo sektoriuje
(NUTARTA: 1. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, pasiūlyti apsvarstyti galimybes sukurti nuo karo Ukrainoje bėgančių asmenų apgyvendinimo Lietuvos viešbučiuose mechanizmą, kuris apimtų tiek apgyvenimo, tiek ir maitinimo viešbučiuose paslaugų įsigijimą bei atitinkamų paslaugų kompensavimo tvarką. Pažymėtina, kad asmenų, atvykstančių į Lietuvą dėl Ukrainoje vykstančio karo, skaičius nemažėja, todėl jų apgyvendinimo Lietuvoje klausimai turės būti sprendžiami sisteminiu būdu. 2. Lietuvos Respublikos finansų ministeriją prašyti įvertinti galimybes pratęsti šiuo metu taikomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučių ir restoranų paslaugoms 2023 metais. Ekonomikos komitetui išvadas prašome pateikti raštu iki 2021 m. balandžio 22 d. )

Dėl padėties keleivių vežimo kelių transportu tarpmiestiniais maršrutais srityje
(1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Susisiekimo ministerijai ir jos institucijoms pagal kompetenciją kartu su socialiniais partneriais (Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija LINAVA, Lietuvos keleivių vežimo asociacija ir kt.): 1.1. Organizuoti diskusiją, kurios tikslas – atsižvelgiant į žaliąjį kursą suformuoti valstybės politikos gaires tolimojo susisiekimo srityje ir įtvirtinti jas teisės aktuose; 1.2. Nustatyti galimus dabartinės tolimojo susisiekimo sistemos trūkumus ir suformuluoti galimos reformos tikslus; 1.3. Atlikti poveikio vertinimą vartotojams, konkurencijai, regionams, valstybės ir savivaldybių biudžetams; 1.4. Sudaryti ir patvirtinti Vyriausybėje galimos reformos įgyvendinimo planą su terminais ir atsakingomis už įgyvendinimą institucijomis; 1.5. Esant poreikiui, atlikti reikalingų teisės aktų pakeitimus. 2. Apie priimtus sprendimus informuoti Ekonomikos komitetą. )

Dėl padėties Lietuvos degalų rinkoje
(Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į Ekonomikos komiteto 2021 m. kovo 10 d. posėdžio metu Energetikos ministerijos atstovų ir suinteresuotų verslo įmonių asociacijų ir kitų asmenų pateiktą informaciją apie padėtį Lietuvos degalų rinkoje; įvertindamas situaciją, kad Lietuvos rinkoje į degalus maišoma apie 80 proc. importuojamų biodegalų ir tik 20 proc. vietinės gamybos biodegalų, akcentuodamas, kad į degalus įmaišomų importuotų biodegalų kaina yra 2–3 euro centais didesnė už vietinės gamybos biodegalus ir todėl už įsigyjamus degalus Lietuvoje vartotojai permoka, atkreipdamas dėmesį į tai, kad tuo pačiu Lietuvos ūkininkai kasmet netenka apie 30 mln. eurų pajamų, o vartotojai patiria apie 10 mln. eurų nuostolį, nusprendė: Pasiūlyti Energetikos ministerijai kartu su Žemės ūkio ministerija išnagrinėti ir numatyti vietinės kilmės biodegalų didesnio panaudojimo degalų gamyboje, skatinimo priemones ir būdus. )

Dėl Palangos oro uosto infrastruktūros atnaujinimo finansavimo
(NUTARTA: 1. Pritarti asociacijos „Klaipėdos regionas“ 2020-12-07 rašte Nr. SR20-66 išdėstytiems argumentams dėl Palangos oro uosto infrastruktūros atnaujinimo finansavimo poreikio. 2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Susisiekimo ministerijai: 2.1. įvertinti VĮ Lietuvos oro uostai pasirengimą įgyvendinti Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos, kitos oro uosto infrastruktūros atnaujinimo projektus; 2.2. atsižvelgiant į VĮ Lietuvos oro uostai pasirengimą įgyvendinti Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos, infrastruktūros atnaujinimo projektus, peržiūrėti ir papildyti numatytas Ateities ekonomikos DNR plano priemones, į jas 2021 metams įtraukiant tinkamus Palangos oro uosto rekonstrukcijos projektus. 3. Apie priimtus sprendimus informuoti Ekonomikos komitetą. )

Dėl paramos priemonių sporto klubams ir federacijoms II karantino laiku
(Atsižvelgiant į karantino laiku susikaupusius finansinius nuotolius sporto klubų sektoriuje, siūlyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai iš esmės ieškoti ir rasti finansavimo galimybes bei sukurti naujas tikslines paramos priemones, skirtas nuo koronaviruso nukentėjusiam sporto ir profesionalaus sporto sektoriui remti. Pavyzdžiui, numatant kompensavimo mechanizmus subjektams dėl neparduotų bilietų ir kitų negautų pajamų.)

Dėl paramos priemonių turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriui antrojo karantino metu
(Komiteto 2021 m. gegužės 12 d. posėdyje  pakartotinai  priimtas sprendimas LR Vyriausybei: NUTARTA: Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: 1. Pakartotinai įvertinti papildomas paramos priemones bei sprendimus, aktualius turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriams dėl: 1.1. priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ realaus vykdymo, taip pat atskiros subsidijų priemonės Turizmo sektoriui sukūrimo tikslingumo; 1.2. šiuo metu taikomos palūkanų kompensavimo tvarkos peržiūros numatant, kad palūkanų kompensavimo mechanizmas būtų taikomas ir paskoloms, paimtoms iki 2020 m. sausio 1 d.; 1.3. pridėtinės vertės mokesčio lengvatos apgyvendinimo paslaugoms pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, kad paramos priemonė – pridėtinės vertės mokesčio tarifo mažinimas - nepasieks visų turizmo rinkos dalyvių (ši priemonė negali būti taikoma kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų versle), apsvarstyti ir kitas specifines paramos priemones; 1.4. turizmo srities priemonių, skirtų šio sektoriaus konkurencingumui didinti, finansavimo įtraukimo į Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių planą kaip atskirai vykdomos reformos; 1.5. su Galimybių pasu siejamų atvėrimų, papildomai numatant priemones turizmo sektoriui. 2. Išvadas Ekonomikos komitetui pateikti raštu iki 2021 m. gegužės 21 d. Komiteto 2021 m. kovo 23 d. sprendimas NUTARTA: Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: 1. įvertinti papildomas paramos priemones bei sprendimus, aktualius turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriams dėl: 1) subsidijų lubų pakėlimo verslo subjektams būtinumo; 2) poreikio peržiūrėti taikomas subsidijų skyrimo tvarkas, siekiant spartinti paramos skyrimo tempus; 3) pridėtinės vertės mokesčio lengvatos laikino išplėtimo ir viešbučių sektoriui; 4) galimybių taikyti darbo užmokesčio subsidijas asmenims, netekusiems darbo antrojo karantino laiku, kurie grįžta į aktyvią darbo rinką; 5) kreipimosi į Lietuvos bankų asociaciją dėl paskolų moratoriumo atnaujinimo galimybių; 6) poreikio imtis veiksmų, numatant de minimis paramos lubų padidinimą; 7) galimybių numatyti papildomą reikiamą finansavimą aukščiau išdėstytoms priemonėms ir sprendimams įgyvendinti; 8) galimybių Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plane numatyti finansavimą turizmo sektoriui; 2. išvadas Ekonomikos komitetui pateikti raštu iki 2021 m. balandžio 13 d. bei jas pristatyti gyvai Ekonomikos komiteto artimiausiu metu organizuojamuose klausymuose.)

Dėl pasinaudojimo tinklais tarifo augimo gaminantiems vartotojams
(NUTARTA: 1. Pasiūlyti Energetikos ministerijai atlikti studiją dėl gaminančių vartotojų skaičiaus didinimo būdų bei pasinaudojimo elektros tinklais tarifo taikymo peržiūros galimybių ir apie rezultatus informuoti Seimo Ekonomikos komitetą. 2. Pasiūlyti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, atsižvelgiant į Energetikos ministerijos atliktos studijos rezultatus, peržiūrėti Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo reglamentavimą. 3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, esant poreikiui, parengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, reguliuojančius gaminančių vartotojų plėtros skatinimo ir paramos priemonių taikymo mechanizmą. )

Dėl planuojamo AB Lifosa veiklos sustabdymo ir kitų klausimų, susijusių su Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo taikymu
(NUTARTA: Svarstant Lifosa, AB veiklos problemas, susijusias su planuojamu įmonės gamybos sustabdymu, tolesniu veiklos vystymu bei tarptautinių sankcijų režimo įgyvendinimo priežiūra, buvo pažymėta, kad bendradarbiavimas tarp Lifosa, AB administracijos ir įmonės laikinojo administratoriaus – Finance Guru, UAB taip pat paminėtų subjektų bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) vyksta sklandžiau. Pažymėta, kad nors įmonės laikinasis administratorius savo veiklą vykdo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022-05-23 įsakymu Nr. 1K-183 „Dėl laikinojo administratoriaus skyrimo“ (numatančiu, kad laikinasis administratorius privalo užtikrinti, kad iš įmonės vykdomų sandorių tiesioginės ar netiesioginės naudos negautų subjektai, kuriems taikomos sankcijos, o pačiai įmonei būtų užtikrinta ekonomiškai pagrįsta nauda; visiems įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos ar vadovo sprendimams reikalingas išankstinis rašytinis laikinojo administratoriaus pritarimas. Šie sprendimai apima ir bet kokius AB „Lifosa“ atsiskaitymus, pinigines operacijas, sutarčių ir sandorių sudarymą ar nutraukimą), atskirų tvarkų, kaip laikinasis administratorius turėtų vykdyti sandorių patikrą, Finansų ministerija nėra patvirtinusi; pasiūlyti: 1. Finansų ministerijai įtvirtinti galimybes Lifosa, AB pirkimo – pardavimo sandorių patikrą laikinajam administratoriui vykdyti naudojantis FNTT pateikiamu sąrašu apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, arba Valstybės įmonės Registrų centro Duomenų teikimo apie naudos gavėjus (JANGIS) sistemos duomenimis; 2. FNTT, pasitelkiant užsienio šalių ambasadas, išanalizuoti kitų šalių praktiką, taip pat ir Belgijos, Antverpene, dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo karo Ukrainoje kontekste ir atitinkamas įžvalgas įvertinti, ar Lietuvoje taikomos priemonės nėra perteklinės, kartu su Finansų ministerija bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija dėl Lietuvoje sankcionuojamų subjektų; 3. Finansų ministerijai palengvinti Lifosa, AB produkcijos pardavimą Lietuvos ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms bei kooperatyvams, laikinajam administratoriui išankstinę patikrą atliekant vadovaujantis FNTT pateikiamu sąrašu apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, arba Valstybės įmonės Registrų centro Duomenų teikimo apie naudos gavėjus (JANGIS) sistemos duomenimis; 4. Finansų ministerijai kartu su FNTT įtvirtinti galimybes Lifosa, AB žaliavas, būtinas įmonės veiklai vykdyti, tokias kaip amoniakas ir pan., įsigyti laikinajam administratoriui taikant įmanomai trumpiausią laiką išankstinei sandorių patikrai atlikti. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti Seimo Ekonomikos komitetą ir, jei reikalinga, teikti pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo. )

Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos pratęsimo viešbučių paslaugoms.
(NUTARTA: Pakeisti Ekonomikos komiteto 2022 m. gegužės 25 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr. 108-P-25 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos pratęsimo viešbučių paslaugoms iki 2023 m gruodžio 31 d.“ ir jį išdėstyti taip: „8.4. Įvertinus galiojančios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos poveikį viešbučių paslaugoms, taip pat atsižvelgus į geopolitinius bei makroekonominius pokyčius, neigiamai veikiančius šio sektoriaus veiklą, Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomenduotina nuodugniai išanalizuoti esamą viešbučių sektoriaus situaciją bei esant galimybei pratęsti šiuo metu taikomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučių paslaugoms neterminuotai“. )