Demografijos politikos valdymas: Seimo rezoliucijos ir LT 2050 nuostatų įgyvendinimo parlamentinė kontrolė
(SVARSTYTA. Demografijos politikos valdymas: Seimo rezoliucijos ir „Lietuva 2050“ nuostatų įgyvendinimo parlamentinė kontrolė. NUTARTA. Raginti Lietuvos Respublikos Vyriausybę: 1. formuojant ir įgyvendinant demografijos politiką Lietuvoje vadovautis 2023 m. birželio 15 d. Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ Nr. XIV-2075, 2022 m. vasario 22 d. Seimo Ateities komiteto rezoliucija „Dėl šalies demografinės politikos ir visuomenės raidos ateities“ Nr. V-2022-1785 (toliau – Rezoliucijos), 2022 m. gruodžio 9 d. Seimo Ateities komiteto protokoliniu sprendimu „Dėl talentų politikos ateities Lietuvoje“ Nr. 122-P-39 (toliau – Sprendimas) bei valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (toliau – Vizija „Lietuva 2050”) nuostatomis; 2. Rezoliucijų, Sprendimo ir Vizijos „Lietuva 2050“ nuostatas integruoti į peržiūrėtą ir atnaujintą Nacionalinį pažangos planą ir susijusias plėtros programas. )

Dirbtinis intelektas: galimybės ir grėsmės
(1. Pripažinti, kad dirbtinis intelektas (toliau – DI) yra įrankis, svarbus dėl savo potencialo ir gebantis pakeisti visuomenės socialinį gyvenimą, darbo būdą ir skatinantis inovacijų plėtrą. 2. Įvertinti, kad DI vystymosi tempai gerokai viršija bet kurios tradicinės reguliavimo sistemos galimybes neatsilikti, todėl reguliuoti nacionalinius visuomeninius santykius DI kontekste, nėra tikslinga. Galiojanti Europos Sąjungos juridikcija, tarptautinių normų ir standartų formos bei DI savireguliacija šiuo metu išlieka geriausia alternatyva tam tikriems šios technologijos suvaržymams. 3. Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) dėmesį, kad vienas iš svarbiausių DI iššūkių bus rasti tinkamą reguliavimo ir privalomos teisės normų pusiausvyrą, todėl rengiant pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais DI klausimais, siūloma naudotis teisinio reguliavimo išimtimis, kurios būtų naudingos Lietuvai. 4. Rekomenduoti Vyriausybei, tam tikrose DI naudojimo srityse, kaip pvz., autonominėse transporto priemonėse ir pan., kur tikėtina žala gali būti ypač didelė, apsvarstyti ,,kietojo“ reguliavimo galimybę. 5. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: 5.1. atsižvelgti į Europos Komisijos rekomendacijas dėl Lietuvos 2023 m. nacionalinės reformų darbotvarkės su Tarybos nuomone dėl 2023 m. Lietuvos stabilumo programos Nr. COM(2023) 615, sutelkiant Lietuvos pastangas į darbo jėgos perėjimo rėmimą – perkvalifikavimą ir įgūdžių tobulinimą, tuo užpildant talentų spragas bei išliekant konkurencingiems. Tuo pačiu, nukreipti valstybės pastangas į darbo jėgos paruošimą ateities darbui, su kuriuo artimiausiu metu susidurs dirbtinio intelekto bei kitų naujų technologijų slenksčio darbuotojai. 5.2. įvertinti Singapūro Respublikos Vyriausybės iniciatyvą „MySkillsFuture“, skirtą gyventojams tobulinti savo mokymosi visą gyvenimą įgūdžius, suteikiančius jiems pranašumą darbo rinkoje įvaldant DI priemones, su galimybe kurti Lietuvoje panašaus profilio vieno langelio portalą. 6. Prašyti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. informuoti Seimo Ateities komitetą apie numatomus atlikti veiksmus, priemones ir konkrečius jų įgyvendinimo terminus, atliepiant Ateities komiteto pateiktas rekomendacijas. 7. Tęsti šį parlamentinės kontrolės klausimą ir Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos metu, kadangi skaitmeninė Lietuva yra vienas iš prioritetinių Ateities komiteto darbotvarkės klausimų. )

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (Recovery and Resilience Facility, RRF) priemonės ir jų įtaka Lietuvos ateities raidai
(Komiteto nariams pristatytos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir jų įtaka Lietuvos ateities raidai)

Europos Žaliasis kursas: naujojoje geopolitinėje realybėje ir energetinės nepriklausomybės kryžkelėje
(Ateities komitetas, suprasdamas, kad Žaliojo kurso kryptis, nors ir prieštaringa ir kupina praktinio įgyvendinimo problemų, negali būti siaurinama ir suprantama kaip vien nulinės emisijos suvaldymo iki 2050 m. klausimas. Todėl įvertinęs, kad reikia ieškoti skubių sprendimų, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį Žaliojo kurso įgyvendinimui, ypač kai kalbama apie valstybės energetikos politiką, tęs šio klausimo parlamentinę kontrolę)

Globali kova dėl talentų. Galimybė Lietuvos proveržiui.
(Pristatyta VĮ Investuok Lietuvoje parengta studija "Globali kova dėl talentų. Galimybė Lietuvos proveržiui".)

Jungtinių Tautų ateities darbotvarkė
(Paruošti Seimo Ateities komiteto sprendimą dėl Lietuvos pozicijos formavimo Jungtinių Tautų ateities darbotvarkės klausimu.)

Lietuva ir globali darbotvarkė: Aukščiausio lygio susitikimo dėl ateities rezultatai.
(Išklausyta informacija, tęsti parlamentinę kontrolę svarstomu klausimu.)