Lietuva ir globali darbotvarkė: Aukščiausio lygio susitikimo dėl ateities rezultatai.
(Išklausyta informacija, tęsti parlamentinę kontrolę svarstomu klausimu.)

Lietuva ir globali darbotvarkė: nacionaliniai interesai ir pozicija Ateities viršūnių susitikime
(Nuspręsta pasiūlyti Seimui priimti rezoliuciją dėl Lietuvos pozicijos Ateities viršūnių susitikime. Jos projektas bus svarstomas artimiausiuose komiteto posėdžiuose.)

„Lietuva 2050“: vizijos įgyvendinimas. Vizijos vaidmuo strateginio valdymo sistemoje, įgyvendinimo procesai, ištekliai, rodikliai, svertinės iniciatyvos
(Tęsti valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ projekto svarstymą tolesniuose komiteto posėdžiuose. Sprendimą dėl šio posėdžio metu projektui pateiktų pastabų priimti kito posėdžio metu. )

„Lietuva 2050“: vizijos įgyvendinimo tolesni žingsniai. Konceptualus aptarimas.
(NUTARTA: 1. Seimo Ateities komitetui iniciuoti teisės aktų pakeitimus, siekiant įgyvendinti valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ nuostatą dėl Vyriausybės įgaliotojo aukšto (ne žemesnio kaip Vyriausybės kanclerio pavaduotojo) lygio pareigūno pareigybės įsteigimo. 2. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl Valstybės pažangos tarybos (VPT) tolesnės veiklos organizavimo, įsteigiant nuolat veikiantį VPT sekretoriatą. 3. Prašyti Vyriausybės nuolat informuoti Seimo Ateities komitetą apie valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinimo eigą. )

Lietuvoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių užtikrinimas
(2021 m. rugsėjo 8 dienos posėdyje Žmogaus teisių komitetas aptarė Lietuvoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių užtikrinimo klausimus: apgręžimo praktikos taikymą (pažeidžiamų grupių padėties vertinimas, galimybė neteisėtai kirsti sieną dėl humanitarinių priežasčių, informacijos teikimas dėl galimybės pateikti prieglobsčio prašymą, sieną kirtusių asmenų laikinas apgyvendinimas pasienio užkardose, pasienio kontrolę vykdančių pareigūnų darbo sąlygos); bazinių humanitarinių poreikių užtikrinimą laikino apgyvendinimo vietose (gyvenimo sąlygos, perkėlimo eiga iš laikinųjų apgyvendinimo vietų, seksualinio smurto prevencija, „kastų sistemos“ susiformavimo užkardymas, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas, sveikatos priežiūra (įskaitant COVID-19 valdymą ir vakcinaciją); nepilnamečių švietimą; žiniasklaidos ir kitų subjektų galimybes stebėti ir vertinti situaciją; prieglobsčio prašymų nagrinėjimą (prieglobsčio prašymą pateikusių asmenų teisių užtikrinimas, iššūkiai, veiksmai priėmus sprendimą, savanoriškas išvykimas). Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius pažymėjo, kad šiuo metu prioritetiniu uždaviniu išlieka sienos apsauga užtikrinant žmogaus teises. Humanitarinis koridorius išlieka, neteisėtai sieną kertantys asmenys yra nukreipiami į sienos perėjimo kontrolės punktus ar diplomatines atstovybes. Per rugpjūčio mėnesį apie 80 neteisėtai sieną bandžiusių kirsti asmenų dėl humanitarinių priežasčių buvo įsileisti į Lietuvą. Tarp jų buvo – 13 Baltarusijos piliečių, nepilnamečių, moterų ir 25 pilnamečiai vyrai. Į Lietuvą nebuvo įleistas ir apgręžtas 2 241 neteisėtas migrantas. Raudonojo kryžiaus atstovė pažymėjo, kad dabar reikia kuo greičiau iškelti asmenis iš nepritaikytų gyventi šaltuoju sezonu patalpų. Nevyriausybinės organizacijos (NVO) padeda atrenkant ir identifikuojant prioritetinius atvejus ir teikia informaciją valstybės institucijoms apie pažeidžiamus asmenis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai informavo, kad darbui su pažeidžiamais asmenimis kuriamos mobiliosios komandos, kurios nuo spalio mėnesio periodiškai lankys visas migrantų apgyvendinimo vietas ir teiks būtinas socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas. Buvo atkreiptas dėmesys, kad trūksta teisinio reglamentavimo norint užtikrinti būtiniausių ligų gydymą sudėtingais atvejais, tad kiekvienu individualiu atveju yra bendradarbiaujama su Valstybine ligonių kasa. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius informavo, kad ministerija įsipareigoja suteikti ugdymą visiems mokyklinio amžiaus asmenims – buriamos mobilios mokytojų komandos, kurios pirmąjį pusmetį mokys vaikus lietuvių kalbos migrantų stovyklose. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė informavo, kad intensyvus darbas vykdomas siekiant išsiųsti tuos asmenis, kurie nesiprašė prieglobsčio. Šiuo metu yra priimtas 21 toks sprendimas, per 20 prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes asmenys sutiko savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, 53 asmenys jau yra išvykę savo noru, dėl 249 prašymų suteikti prieglobstį buvo priimtas neigiamas sprendimas. Šiuo metu teisme apeliacine tvarka yra nagrinėjamai 84 skundai. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius akcentavo, kad migracijos krizės klausimas turi būti sprendžiamas ne tik kaip nacionalinio saugumo klausimas. Būtina užtikrinti žmonių, kurie yra Lietuvos teritorijoje, žmogaus teises, todėl itin svarbus visų valstybės institucijų bendradarbiavimas šiam klausimui spręsti. Komitetas toliau stebės ir vertins esančią padėtį Lietuvoje.)

Lietuvos banko informacija dėl namų ūkių indėlių pasiskirstymo ir augimo pandemijos metais
(Išklausyta informacija)

Lietuvos banko investavimo apžvalga
(Išklausyta informacija, protokolinių sprendimų nepriimta)

Lietuvos banko investavimo apžvalga.
(Išklausyta informacija)

Lietuvos banko naujausios makroekonominės prognozės.
(Išklausyta informacija)

Lietuvos banko pristatymas „Darbo užmokestis, našumas ir konkurencingumas Lietuvoje“.
(Išklausyta informacija)

Lietuvos banko pristatymas „Darbo užmokestis, našumas ir konkurencingumas Lietuvoje“.
(Išklausyta informacija)

Lietuvos ekonominės raidos scenarijaus 2022–2025 m. ir Valstybės kontrolės išvados dėl jo pristatymas. Lietuvos banko makroekonominės prognozės.
(Išklausyta informacija)