Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. veiklos ataskaitos aptarimas.
(1. siūlyti Vyriausybei, tikslinant šių metų biudžetą bei sudarant kitų metų biudžetą, didinti VTEK skiriamą finansavimą. 2. prašyti Seimo valdybą atsižvelgti į esamą situaciją, vertinant VTEK papildomų pareigybių tvirtinimo tikslingumą.)

Visos dienos mokykla
(Išklausyta pateikta informacija.)

Žmogaus teisių komitetas lankėsi Naujininkuose: neadekvačios žinutės apie keliamą migrantų pavojų apsunkina padėtį
(Spalio 29 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas, tęsdamas parlamentinę kontrolę dėl neteisėtų migrantų, esančių Lietuvos teritorijoje, padėties, lankėsi Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų skyriuje. Šiuo metu Naujininkų centre gyvena apie pusantro šimto užsieniečių, maždaug pusė jų – vaikai. Planuojama čia apgyvendinti dar iki 400 asmenų. Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, užsieniečiai apgyvendinti įvertinus jų kilmę, tautybę ir išpažįstamą religiją. Tai daroma vengiant konfliktinių situacijų. Pamokų pertraukėlės metu sutikti jaunuoliai, atvykę iš skirtingų šalių, buvo puikiai nusiteikę, demonstravo įgytas lietuvių kalbos žinias. Jie sakė, kad sutaria labai draugiškai, sąlygomis Lietuvoje yra patenkinti, nekantriai ir smalsiai laukia žiemos šalčių. Mažesni vaikai dalijosi kieme esančiomis sūpuoklėmis, žarstėsi nukritusiais medžių lapais.Lankymosi Naujininkų centre metu pagimdžiusioms mamytėms buvo vykdomi motinystės įgūdžių mokymai. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems yra organizuojamos užklasinės veiklos, be to, užsieniečiai imasi veiklų ir patys. Naujininkų centro aplinka pačių gyventojų pastangomis ir noru yra tvarkinga. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sakė, kad Seimo narių apsilankymo tikslas – sužinoti kylančius sunkumus užtikrinant užsieniečių žmogaus teises ir suteikti tam reikiamą pagalbą. Kaip vieną svarbiausių problemų Naujininkų centro vadovas G. Pocius įvardijo neadekvačias viešąsias žinutes apie neva keliamus migrantų pavojus. Pasak vadovo, po tokių žinučių norėję įsidarbinti centre socialiniai darbuotojai ar kiti specialistai dažnai darbo atsisako net nepradėję dirbti. Tuo metu čia jau dirbantys žmonės savo pareigas atlieka su dideliu užsidegimu, mėgsta savo darbą, daro daugiau nei privaloma. G. Pociaus žodžiais, Naujininkų bendruomenė į Naujininkų centro gyventojus reaguoja skirtingai. Dauguma gyventojų siūlo pagalbą ir yra geranoriškai nusiteikę, tačiau garsiau girdima priešiškai nusiteikusi visuomenės grupė, nors tokių žmonių nėra daug.)

Žmogaus teisių komitetas svarstė darbuotojų teisių apaugos klausimus
(Buvo aptartos įstatymų spragos, kalbėta apie mobingą darbe, apsvarstyti galimi sprendimai – Darbo kodekso tobulinimas ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 190 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo“ ratifikavimas. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės teigimu, dėl netobulų įstatymų įrodyti psichologinį smurtą yra sunku. Nėra darbuotojui ar profsąjungos atstovui saugių mechanizmų, leidžiančių prieštarauti neadekvačiai mažam atlygiui už darbą ar per ilgoms darbo valandoms. Profsąjungos lyderė pažymėjo, kad esamas teisinis neapibrėžtumas suteikia galimybę darbdaviui piktnaudžiauti galia, o profesinės sąjungos lyderiai yra ypač pažeidžiami, jų įstatymas negina. K. Krupavičienė prilygino profesinės sąjungos lyderio padėtį žmogui, kuris yra padėjęs galvą ant bėgių ir laukia, kol pravažiuos traukinys. Pasak jos, dažnas darbdavys nenori atsakingai dalintis pelnu su darbuotojais, o tai yra viena pagrindinių didelio skurdo rodiklio Lietuvoje priežasčių. Lietuvos profesinė sąjunga siūlo registruoti Darbo kodekso pakeitimus, kuriais siekiama stiprinti profsąjungų galimybę ginti darbuotojų teises, apsaugoti profsąjungos lyderius nuo darbdavio mobingo, užtikrinti neteisėtai atleisto darbuotojo teisę grįžti į darbą ir sąžiningą socialinį dialogą tarp darbdavio ir profsąjungos. Atsižvelgdamas į Lietuvos profesinės sąjungos atstovų argumentus, komitetas nusprendė kreiptis ekspertinės nuomonės į Lietuvos teisės institutą dėl galimai reikalingų Darbo kodekso pataisų ir, įvertinęs ekspertinę nuomonę, spręs įstatymo projekto registravimo klausimą. Lietuvos profesinė sąjunga taip pat siūlo imtis veiksmų siekiant ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2019 m. priimtą konvenciją Nr. 190 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo“. Ši konvencija numato, kad šalys narės gerbia, remia ir įgyvendina kiekvieno asmens teisę į darbo pasaulį, kuriame nėra smurto ir priekabiavimo, konvencijoje numatyti darbuotojui draugiški darbo ginčų sprendimo mechanizmai, mobingo prevencijos priemonės. Pasak profsąjungos lyderės, šios nuostatos ir yra reikalingos Lietuvai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Neringa Dulkinaitė pažymėjo, kad jau yra intensyviai rengiamasi konvencijos ratifikavimui.)

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) atlikta Žmonių su negalia socialinės integracijos veiklos rezultatų bei Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ( Konvencija) įgyvendinimo 2020 m. stebėsenos ataskaita
(2021-12-15 Žmogaus teisių komitetui buvo pristatyta Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) atlikta Žmonių su negalia socialinės integracijos veiklos rezultatų bei Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ( Konvencija) įgyvendinimo 2020 m. stebėsenos ataskaita. Ataskaitos tikslas – pateikti išsamią informaciją, nurodant esmines šiai Konvencijai prieštaraujančias sritis, spragas ar neatitikimus, siekiant, kad šie trūkumai būtų pašalinti, bei identifikuoti, kiek žmonių, turinčių negalią, socialinės integracijos veiklos rezultatai yra susiję su Konvencijos nuostatomis ir jų įgyvendinimu. 2018 m. prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos buvo įsteigta nepriklausoma žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija (Komisija prie LGKT), kuri vykdo JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną Lietuvoje. Komisija ŽTK nariams pristatė 2020 m. pabaigoje atlikto tyrimo ,,Žmonių su negalia ir jų šeimų patirtys pandemijos metu“ rezultatus. Komitetas, susipažinęs su ŽTSI pateikta ataskaita ir Komisijos prie LGKT rekomendacijomis, nusprendė kreiptis į atsakingas valstybės institucijas su prašymu įvertinti pateiktas rekomendacijas ir pateikti Komitetui informaciją, kokių veiksmų planuojama imtis, siekiant užtikrinti asmenų su negalia žmogaus teises ir pagrindines laisves bei tinkamą Konvencijos nuostatų įgyvendinimą. )