AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos strateginių tikslų ir projektų, pirmaeilių darbų ir naujų technologijų pristatymas
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad Ekonomikos komitetas: 1.1. Palaiko iniciatyvas, kuriomis plečiama ir modernizuojama Lietuvos transporto infrastruktūra, gerinama automobilių kelių būklė; 1.2. Siekiant minėtų tikslų, komitetas atviras bendradarbiauti su kompetentingomis valstybės institucijomis, verslo subjektais, mokslo ir akademine bendruomene. 2. Pritarti AB Lietuvos automobilių kelių direkcija Ekonomikos komitetui pateiktame pristatyme „Strateginiai tikslai ir projektai, pirmaeiliai ir neatidėliotini darbai“ įvardintiems strateginiams projektams ir darbams, siekiamiems kokybiniams rodikliams. 3. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – LAKD), pagal kompetenciją: 3.1. LAKD siekiant užsibrėžtų tikslų, įgyvendinant projektus glaudžiai bendradarbiauti su mokslo įstaigomis, akademine bendruomene, diegti moderniausius ir pažangiausius mokslo bei technologijų pasiekimus; 3.2. Atsiradus didesnėms karinio mobilumo projektų finansavimo galimybėms, būti pasirengus tikslingam ir efektyviam papildomų lėšų panaudojimui; 3.3. Aktyviai ieškoti būdų privataus kapitalo (investicijų) pritraukimui į įgyvendinamus projektus, o taip pat ir alternatyvių Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltinių, įskaitant apmokestinamų kelių tinklo ir ilgio plėtrą; 3.4. Esant poreikiui, teikti pasiūlymus teisės aktų tobulinimui, iniciatyviai ir operatyviai spręsti iškylančius klausimus ir uždavinius; 3.5. Glaudžiai bendradarbiauti su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis, operatyviai spręsti vietinės reikšmės kelių savininkams aktualius klausimus. )

Ar Lietuvoje užtikrinama veiksminga konkurencija fiksuoto interneto paslaugų rinkoje?
(Komiteto nariai išklausė institucijų pateiktą informaciją.)

Dėl AB Lifosa susidariusios situacijos ryšium su įmonės veiklai pritaikytomis sankcijomis
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. AB „Lifosa“ dirba daugiau kaip tūkstantis darbuotojų ir net tokiam regionui kaip Kėdainiai tai sudaro ženklų dirbančiųjų skaičių; 1.2. Bendrovė Kėdainių miestą aprūpina pigia šilumos energija. Nutraukus AB Lifosa veiklą, šilumą miestui tiektų Panevėžio energija, užkurdama dujinius katilus. Dėl to gyventojams ženkliai padidėtų šildymo kaina. O tai, be prarastų darbo vietų, gyventojams būtų papildomas ekonominis smūgis; 1.3. AB Lifosos produkcija skirta žemės ūkio naudmenoms gerinti (iš esmės - tai maisto produktų gamybai) ir yra svarbi Lietuvoje ir pasaulyje mineralinių trąšų bei pašarų priedų gamintoja; 1.4. Bendrovės produkcijos eksporto logistikos grandinėje sukuriama ženkli pridėtinė vertė ir darbuotojų užimtumas; 1.5. AB Lifosa galėtų gaminti trąšas be žaliavų iš Rusijos ir Baltarusijos; 1.6. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra įtraukęs AB Lifosa į sąrašą pavojingųjų objektų, kuriuose pavojingųjų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytiesiems kvalifikaciniams kiekiams taikant aukštesniojo lygio reikalavimus ar juos viršija; 2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 2.1. Esant poreikiui – teikti Seimui ypatingos skubos tvarka svarstyti reikalingus įstatymų pakeitimus; 2.2. Atsižvelgiant į AB Lifosa galimybę paklausią ir strategiškai svarbią produkciją gaminti be įvežtinės žaliavos iš sankcionuotų valstybių – ateityje spręsti klausimą dėl bendrovės galimo akcininkų struktūros keitimo. 3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai: 3.1. Įvertinti galimybę sudaryti sąlygas AB Lifosa veiklai, įvertinus bendrovės pateiktą informaciją apie jai būtinus atlikti mokėjimus (darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui, komunalinėms paslaugoms ir pan.) ir mokėjimus, kurie nėra susiję su lėšų pervedimu sankcionuotiems asmenimis (bendrovės kontrolinio akcijų paketo savininkui (-ams). Šį laikotarpį taip pat būtų galima tikslingai išnaudoti maksimaliai sprendžiant aplinkosauginius, ekologijos klausimus; 3.2. Įvertinti ES praktiką ir patirtį, sprendžiant sankcijų taikymo įmonėms klausimus ir, esant poreikiui, teikti teisės aktų pakeitimų pasiūlymus, nustatančius įmonių, kurioms taikomos sankcijos, veiklą. 3.3. Esant poreikiui – nedelsiant inicijuoti tarpinstitucinį (Vyriausybės lygio) susitikimą AB Lifosa klausimams spręsti. )

Dėl aktualios statistinės informacijos pristatymo apie šalies ekonominę, finansinę bei socialinę situaciją ir taikomų bei suplanuotų taikyti COVID-19 pandemijos paramos priemonių verslui eigą.
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas: atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat Lietuvos statistikos departamento atstovų ir kitų asmenų Ekonomikos komiteto 2021 m. kovo 24 d. posėdyje pateiktą informaciją apie viešai jau teikiamą ir dar planuojamą reguliariai teikti statistinę informaciją apie šalies ekonominę, socialinę ir finansinę būklę bei taikomų ir numatytų taikyti COVI-19 pandemijos paramos verslui priemonių eigą; atkreipdamas dėmesį į tai, kad šiuo metu statistinė informacija apie šalies ekonominę, socialinę ir finansinę būklę yra teikiama įvairiose skirtingose informacinėse platformose skirtingu reguliarumu, dažniausiai mėnesio tikslumu, o toks dažnumas yra nepakankamas atsižvelgiant į dėl pandemijos greitai kintančią padėtį šalyje; įvertindamas svetainėje www.koronastop.lrv.lt iki šių metų sausio vidurio savaitės reguliarumu skelbtą statistinę informaciją, remiantis 2020 m. balandžio 22 d. Ekonomikos komiteto sprendimu prašyti Vyriausybės „aktualią statistinę informaciją <...> nuolat ją kas savaitę atnaujinant teikti Komitetui“; nusprendė: 1. pritarti Ekonomikos komiteto posėdyje atsakingų institucijų atstovų išdėstytiems planams - artimiausiu laiku užtikrinti statistinės informacijos reguliarų skelbimą vienoje informacinėje platformoje; ir 2. pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei apsvarstyti tokius su statistinių rodiklių viešinimu susijusius pakeitimus: 2.1. užtikrinti, kad reguliariai teikiama statistinė informacija apie šalies ekonominę, socialinę ir finansinę būklę pilnai apimtų 2020 m. balandžio 22 d. Ekonomikos komiteto sprendimu patvirtintą statistinių duomenų lentelę (išsiųstą Vyriausybei 2020 m. balandžio 23 d.) ir svetainėje www.koronastop.lrv.lt iki šių metų sausio vidurio savaitės reguliarumu skelbtą statistinę informaciją; 2.2. užtikrinti, kad teikiama statistinė informacija apie taikomų ir suplanuotų taikyti COVID-19 pandemijos paramos priemonių verslui eigą apimtų visas taikomas ir suplanuotas priemones; 2.3. užtikrinti, kad visa aukščiau minima statistinė informacija būtų skelbiama vienoje informacinėje platformoje ir kas savaitę teikiama raštu Ekonomikos komitetui. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti Ekonomikos komitetą. )

Dėl civilinės aviacijos perspektyvų Lietuvoje
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. Lietuvoje yra gerai išvystytas visų pagrindinių aviacijos sričių įmonių tinklas, o Lietuvos aviacijos įmonės turi puikią reputaciją pasaulinėje oro transporto rinkoje; 1.2. Lietuvoje yra gera infrastruktūra (4 oro uostai, Kauno oro uosto LEZ, 28 aerodromai), aviacijos sektoriuje dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai ir yra stipri aviacijos specialistų rengimo ir mokymosi bazė; 1.3. Reorganizuota valstybinė aviacijos sektoriaus priežiūros sistema, aukštas valstybės skaitmenizavimo lygis; 1.4. Nėra patvirtintos valstybinės ilgalaikės aviacijos raidos strategijos, neaiškios oro uostų vystymo kryptys, nepakankami valstybės dėmesys ir pagalba aviacijos įmonėms, ypač COVID pandemijos metu; 1.5. Reguliacinė aplinka nelanksti ir vis dar inertiška. 2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant pilnai išnaudoti visą turimą Lietuvos aviacijos potencialą siūlyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją: 2.1. Sudaryti nuolat veikiančią Nacionalinę patariamąją aviacijos tarybą prie Susisiekimo ministerijos, kurios veikloje dalyvautų ir asocijuotų aviacijos įmonių atstovai; 2.2. Kartu su Nacionaline patariamąja aviacijos taryba imtis priemonių (gerinti teisinį reguliavimą) siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – kad Lietuva taptų pasauliniu aviacijos paslaugų klasteriu; 2.3. Parengti ilgalaikę valstybinę aviacijos (transporto) plėtros strategiją ir priemonių planą, siekiant įgyvendinti 2.2. punkte nustatyto tikslo ir šalinant esamus trūkumus; 2.4. Atsisakyti žalingos praktikos taikant išplėstinę ir perteklinę teisės aktų interpretaciją, kuri ne tik mažina Lietuvos įmonių konkurencingumą kitų ES teisinėje sistemoje veikiančių įmonių atžvilgiu, bet ir žlugdo dešimtmečiais kurtą verslą, veda aukščiausius reitingus ir autoritetą pasaulinėje rinkoje turinčias Lietuvos aviacijos įmones link bankroto arba veiklos persikėlimo į užsienį. 2.5. Informuoti Ekonomikos komitetą apie priimtus sprendimus. )

Dėl dalinio nekilnojamojo turto nuomos mokesčio kompensavimo: I karantino patirtis ir II karantino faktinės situacijos pristatymas
(Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei peržiūrėti kriterijus, I karantino laiku numatytus dėl priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“, ir grįžti prie dalinio nekilnojamojo turto nuomos mokesčio kompensavimo mechanizmo taikymo.)

Dėl didžiausio leistino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus nustatymo
(2 SVARSTYTA. Dėl didžiausio leistino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus nustatymo. NUTARTA: Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimo valdybai nustatyti didžiausią Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių – 260. Balsavimo rezultatai: „už“ – 8, „susilaikė“- 4. )

Dėl elektromobilumo programų, finansuojamų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondų (RRF), įgyvendinimo
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 4 d. posėdyje Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pateiktus duomenis apie tai, kad valstybėje nebus pasiekti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 22 straipsnyje įvardinti tikslai, t. y.: 1) iki 2025 metų M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų, o N1 klasės elektromobilių skaičius – ne mažiau kaip 30 procentų metinių pirkimų sandorių; 2) iki 2030 metų M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinių pirkimų sandorių, N1 klasės elektromobilių skaičius – 100 procentų); pritaria įvairioms elektromobilių įsigijimo skatinimo priemonėms ir siūlo Susisiekimo ministerijai pakartotinai apsvarstyti galimybes grįžti prie pirminiame plane „Naujos kartos Lietuva“ įtvirtintos priemonės „Skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje“ 1.3. veiklos „1.3. Elektra arba vandeniliu varomų lengvųjų transporto priemonių įsigijimo juridiniams asmenims skatinimas“ įgyvendinimo, tam numatant bei suderinant lėšas, kad tokia veikla galėtų būti įgyvendinama. Pažymėtina, kad 2023 m. vasario mėn. viešuose pristatymuose buvo teigiama, kad šiai priemonei bus skiriama 50 mln. Eur. Po to ši suma mažėjo iki 41 mln. Eur. Tačiau šiuo metu lėšos šios veiklos įgyvendinimui yra išvis nebeplanuojamos. Apie priimtus sprendimus elektromobilumui skatinti Susisiekimo ministerijos prašome nuolat informuoti Ekonomikos komitetą. )

Dėl elektromobilumo programų finansuojamų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondų (RRF) įgyvendinimo
(NUTARTA. Periodiškai tęsti šio parlamentinės kontrolės klausimo nagrinėjimą komitete. )

Dėl Elektros energetikos įstatymo nuostatų, pasirenkant nepriklausomą elektros energijos tiekėją, įgyvendinimo
(Ekonomikos komitetas, įvertindamas elektros energijos rinkos liberalizacijos proceso svarbą Lietuvos vartotojams, nusprendė: 1. Pasiūlyti Energetikos ministerijai: 1.1. Įvertinti poreikį patikslinti teisinį reglamentavimą, nustatantį ilgesnį garantinio tiekimo paslaugos laikotarpį vartotojams, savalaikiai nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo. 1.2. Patikslinti Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašą, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles ir (ar) kitus teisės aktus pagal kompetenciją, nustatant sąskaitų turinio detalizavimą. 1.3. Patikslinti teisės aktų nuostatas dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių sudarymo nuotoliniu būdu ryšio priemonėmis nustatant papildomus saugiklius. 2. Pasiūlyti Energetikos ministerijai ir Aplinkos ministerijai pagal kompetenciją patikslinti teisės aktų nuostatas dėl atsiskaitymo už daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją. 3. Pasiūlyti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai sukurti ir įdiegti patikimą nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymų (planų) palyginimo priemonę, kuri sudarytų sąlygas vartotojams nemokamai ir objektyviai palyginti tiekėjų pasiūlymus, skatintų tiekėjų konkurenciją ir pasiūlymų įvairovę. )

Dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ir padarinių likvidavimo problemų
(Ekonomikos komitetas, įvertindamas nepertraukiamo elektros energijos tiekimo svarbą Lietuvos ūkiui ir gyventojams ir siekdamas užtikrinti elektros energijos tinklo darbo stabilumą, nusprendė: 1. Pasiūlyti Vyriausybei išnagrinėti galimybę elektros oro linijų pakeitimo elektros kabelių požeminėmis linijomis projektus finansuoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. 2. Pasiūlyti Energetikos ministerijai: 2.1. Patikslinti teisinį reglamentavimą ir nustatyti elektros skirstomiesiems tinklams pavojų keliančių medžių sampratą ir numatyti jų šalinimo tvarką elektros skirstomųjų tinklų apsaugos zonose. 2.2. Bendradarbiaujant su AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir su už civilinę saugą atsakingomis institucijomis, išnagrinėti esamas avarijų likvidavimo procedūras, šalinant elektros linijų gedimus stichinių reiškinių metu, ir parengti tarpinstitucinius sprendimus, įgalinančius greičiau atkurti elektros energijos tiekimą. 3. Pasiūlyti Aplinkos ministerijai patikslinti teisinį reglamentavimą numatant, kad elektros tinklams pavojų keliantys medžiai, kurie auga miške, elektros oro linijų ar elektros kabelių oro linijų apsaugos zonoje ar už jos ribų ir virsdami gali kliudyti ir pažeisti elektros tinklus, būtų kertami be leidimo kirsti mišką, apie tai prieš medžių kirtimą informavus Valstybinę miškų tarnybą. 4. Pasiūlyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plane numatyti veiksmingas kompleksines priemones, skirtas elektros persiuntimo patikimumui užtikrinti, vykdant elektros oro linijų pakeitimą elektros kabelių požeminėmis linijomis, elektros tinklams pavojų keliančių medžių kirtimą (šalinimą) elektros tinklų apsaugos zonoje ar už jos ribų bei kitas priemones, teikiant prioritetą dažniausiai atsijungiančioms ir (ar) daugiausia klientų turinčioms elektros skirstymo linijoms. )

Dėl europinių lėšų, numatytų pritraukti užsienio investuotojus į Lietuvoje vykdomas mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklas
(Rekomenduoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Všį Lietuvos verslo paramos agentūrai: 1) nepriimti sprendimų dėl kvietimų pagal priemonę „Smart FDI“ Nr. 3 paraiškų finansavimo, taip pat neskelbti naujų kvietimų teikti paraiškas pagal tęstinę projektų atrankos tvarką kol nebus panaikintos abejonės dėl šio kvietimo teikti paraiškas organizavimo; 2) paruošti ir pateikti Komitetui susipažinti naujas taisykles, kuriose būtų įtvirtinamas terminas, numatantis prieš kiek laiko turėtų būti pranešama apie skelbiamų priemonių galutines atrankos taisykles, numatomą atrankos būdą, paraiškų pateikimo datą bei valandą. )

Dėl greičio matuoklių diegimo politikos: tikslai, uždaviniai, esama padėtis ir planai
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. Greičio matuokliai yra efektyvi, bet ne vienintelė priemonė ir geriausiai veikia visumoje (sąveikoje) su kitomis priemonėmis, užtikrinant saugų eismą keliuose; 1.2. Siekiant didinti vairuotojų sąmoningumą, formuoti jų įprotį laikytis leistino greičio, bei siekiant administracinių nuobaudų skyrimo tikslų yra prasminga, kad paskirtos nuobaudos pasiektų atsakingus asmenis kuo greičiau; 1.3. Jau šiuo metu Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai nespėja apdoroti matuoklių perduodamų duomenų, todėl baudų skyrimas vėluoja. 2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o taip pat į tai, kad greičio matuoklių plėtra turi būti proporcinga ir suderinta su galimybėms apdoroti iš jų gaunamus duomenis - pasiūlyti AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai planuojant greičio matuoklių plėtrą konsultuotis, bendradarbiauti su Lietuvos kelių policijos tarnyba, vertinant šios tarnybos pajėgumus ir galimybes laiku ir tinkamai apdoroti didėjančių duomenų kiekį ir skirti administracines nuobaudas. 3. AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai vertinant naujų greičio matuoklių įrengimo perspektyvas ir efektyvumą, išnagrinėti galimybes tam skirtas lėšas panaudoti kelių priežiūros tikslams. )

Dėl Imuniteto paso ir jo įtakos ekonomikai
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į Ekonomikos komiteto 2021 m. vasario 10 d. posėdžio sprendimą dėl svarstyto parlamentinės kontrolės klausimo “Turizmo sektoriaus problemos ir paramos priemonės” ; įvertindamas siekį greičiau saugiai atlaisvinti įvairias veiklas Lietuvoje nuo COVID-19 pandemijos suvaržymų ir siekdamas mažinti neigiamas jų pasekmes valstybės ekonomikai ir finansams, taip pat didinti saugaus asmenų judėjimo galimybes šalies viduje ir keliavimo į/iš Lietuvos Respubliką saugumą; sveikindamas Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen iniciatyvą dėl rengiamo teisėkūros pasiūlymo dėl „skaitmeninio žaliojo paso“, nusprendė: Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1.1. Į rengiamą Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plano projektą Recovery and Resilience Facility (toliau – RRF planas) įtraukti Turizmo sektoriaus priemones, sudarančias esminių turizmo sektoriaus pokyčių ir transformacijos į žaliąjį kursą prielaidas, taip pat investicijų į turizmo infrastruktūrą efektyvumo didinimą ir inovacijoms palankią verslo aplinką regionuose, šioms priemonėms ir veiksmams įgyvendinti numatant 15 mln. eurų biudžetą. 1.2. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių RRF plano komponentų yra skaitmeninė transformacija, apimanti skaitmeninių technologijų ir procesų reformas, išnagrinėti startuolio E-imuniteto/skiepų pasas sukūrimo rėmimo galimybę. 1.3. Neatidėliotinai imtis konkrečių veiksmų, kad būtų paspartinti Registrų centro pagal Europos Komisijos rekomendacijas kuriamo „Imuniteto paso“ (lietuviško COVID-19 skiepų sertifikato) kūrimo ir testavimo užbaigimo darbai ir iki balandžio pradžios būtų sukurta bandomoji versija. Svarbu, jog šio paso informacija būtų teikiama lietuvių/anglų kalbomis, jo išdavimas ir naudojimas būtų paprastas ir paremtas skaitmeniniais sprendimais. 2. Pasiūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, nustatyti asmenų, paskiepytų nuo COVID-19, jau persirgusių ir įgijusių imunitetą, laisvesnio keliavimo Lietuvos Respublikoje režimo ir naudojimosi paslaugomis tvarką. 3. Pasiūlyti Užsienio reikalų ministerijai įvertinti tarpvalstybinių susitarimų su Europos Sąjungos valstybėmis ir trečiosiomis šalimis, pvz., Izraelio Valstybe, dėl asmenų, paskiepytų nuo COVID-19, jau persirgusių ir įgijusių imunitetą, judėjimo atlaisvinimo pasirašymo galimybes, taip pat dėl pripažįstamo imuniteto/skiepų paso formato, kad nekiltų painiavos kiekvienai šaliai išduodant skirtingas nacionalines pažymas ar kuriant mobiliąsias programėles. )