Dėl profesinio ugdymo prestižo, mokymo kokybės kėlimo, taip pat dėl tinklo pertvarkos rezultatų
(Išklausyta informacija.)

Dėl profesinio orientavimo sąvokos keitimo
(Išklausyta informacija, išsakytos pastabos ir pasiūlymai dėl profesinio orientavimo sąvokos keitimo. Laukiama ŠMSM rengiamų teisės aktų projektų (planuojama pateikti 2024 m. III ketvirtyje).)

Dėl profesinio mokymo programų pritaikymo asmenims, turintiems specialiųjų poreikių
(Išklausyta informacija.)

Dėl Profesinio mokymo įstatymo nuostatų peržiūrėjimo veiksmų plano
(Švietimo ir mokslo komitetas išklausė informacijos apie Švietimo, mokslo ir sporto minsiterijoje suburtą darbo grupę, skirtą Profesinio mokymo reglamentavimui peržiūrėti. Darbo grupė pateiks pasiūlymus dėl Profesinio mokymo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų, kitų įstatymų pataisų, reikalingų 18-osios Vyriausybės programos įgyvendinimui, tobulinimo. Taip pat bus pateikti siūlymai dėl sisteminių pataisų, į kurių svarstymą būtinai bus įtraukti ir socialiniai partneriai, įvertinti ir aptarti kiti pasiūlymai. Planuojama, kad darbo grupė dirbs iki 2021 m. pabaigos, tačiau pasiūlymai dėl skubių pataisų bus pateikti jau Seimo rudens sesijoje.)

Dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų
(Vasario 17 d. posėdyje Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys apžvelgė Lošimų priežiūros tarnybos veiklos aktualijas, pateikė statistinius duomenis ir įvardino pagrindines veiklos sritis. Likusi posėdžio dalis buvo skirta azartinių lošimų prevencinės veiklos aktualijoms, leidinio „Loterijos Lietuvoje: ekonominė, socialinė ir kultūrinė analizė“ pristatymui, diskusijoms ir Komisijos narių klausimams pranešėjams. Komisijos posėdyje, taip pat, dalyvavo azartinių lošimų ir loterijų organizatorių atstovai. Lošimų priežiūros tarnybos konsultantas Oleg Mackevič, Komisijai pristatė pagrindinius LPT vykdomos prevencinės veiklos aspektus. Pasidžiaugė, 2019 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo sprendimu patvirtintu Probleminio lošimo prevencijos priemonių įgyvendinimo planu ir jame numatytomis plano įgyvendinimo priemonėmis. Išvardijo pagalbos galimybes probleminiams lošėjams, apžvelgė esamą situacija, apimančią 2004–2020 metus ir LPT vykdomą prevencinę veiklą: • Savanoriškų prašymų dėl savęs apribojimo nuo lošimų priėmimą. Vidutiniškai gaunama: 13 prašymų per parą, 89 prašymai per savaitę, 381 prašymai per mėnesį. Per 2020 m. gauti 5 816 tokie prašymai (2019 – 5 079). Didžiąją dalį (30 proc.) prašymų teikėjų sudaro 31-40 m. amžiaus vyrai. Naujausiais duomenimis, tokių prašymų iki 2020 m. vasario 11 d. pateikta 18 076. • Psichologinę pagalbą ir konsultacijas (telefonu, raštu, internetu, gyvai, Artimųjų savitarpio paramos grupėse). 2020 m. tokių konsultacijų atlikta 1 959, apie 658 val. (2019 – 1 778 konsultacijų, apie 429 val.). 15 asmenų vykdomos tęstinės psichologų konsultacijos. • Socialinę reklamą (vaizdo klipai, garso klipai, prevenciniai plakatai). • Paskaitų ir pranešimų skaitymą (kariuomenės daliniuose, universitetuose, kolegijose, gimnazijose, Jaunimo linijoje, Minesotos programoje, konferencijose). Posėdyje prof. dr. Gediminas Navaitis pristatė naują, 2021 m. pasirodžiusį leidinį „Loterijos Lietuvoje: ekonominė, socialinė ir kultūrinė analizė“. Komisijai pateikta informacija, kad dėl COVID-19 pandemijos dalis žmonių nebesirinko žaisti loterijų, nes rečiau lankėsi prekybos centruose, ir tik 1,1 proc. dažniau žaidė loterijose. G. Navaitis pažymėjo, kad nei Lietuvoje, nei užsienyje atlikti tyrimai nerodo, kad dalyvavimas loterijose yra priklausomybė nuo loterijų, tai daugiau yra masinis laisvalaikio leidimo būdas. Lietuvoje per 2019 m. buvo parduota 116 160 592 loterijų bilietai už 113 890 906 eurų sumą. Tais metais laimėtojams išmokėta 64 031 429 eurų. Per 2019 m. į valstybės biudžetą didžiųjų loterijų organizatoriai sumokėjo 5 631 916 eurų mokesčių ir skyrė labdarai arba paramai 9 111 280 eurų. 2018 m. atlikto reprezentuojančio Lietuvos gyventojus tyrimo duomenimis, tik labai maža dalis (0, 2 proc.) lošusių azartinius lošimus kartais lošimams išleido daugiau pinigų nei galėjo sau leisti. 2020 m. atlikto tyrimo duomenys rodo, kad vidutiniškai žaidžiantys loterijose, kurių tiražo reikia laukti, per mėnesį joms išleidžia 6, 2 euro. Momentinėms loterijoms per mėnesį išleidžiama 6,1 euro. Pranešėjo manymu, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys geriausiai atskleidžia priklausomybės nuo azartinių lošimų gydymą: nuo 2015 m. tik 60–70 žmonių buvo išleisti pinigai gydymui nuo priklausomybės, t. y. 40–50 tūkst. eurų per metus. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ligų klasifikaciją, priklausomybė nuo azartinių lošimų yra apibrėžiama kaip itin reta liga. Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose per 2020 m. dėl priklausomybės nuo lošimų gydėsi 49 asmenys. Komisijos posėdyje pranešimus skaitę institucijų, akademinės visuomenės, reabilitacijos įstaigos atstovai paskatino jų ir Komisijos narių aktyvias diskusijas dėl esamos padėties: trūksta mokslinių tyrimų, kurie galėtų leisti sužinoti, ar lošimų grėsmė yra tikrai auganti, ar kinta tik jų formos, ar vaikai iš tiesų vis labiau linkę lošti, ar tai tik nepagrįstas nerimas matant vis didesnę kompiuterių ir technologijų, interneto vaidmenį mūsų gyvenime. Rūpestį kelia ir spragos teikiant konsultacijas su lošimų keliamais sunkumais susiduriantiems žmonėms, trūksta prieinamų psichologų paslaugų, informacijos apie nemokamas psichologo konsultacijas psichikos sveikatos centruose, reikia tobulinti psichologų pasirengimą konsultuoti priklausomus žmones. Vis dar neveikia efektyvi prevencija, susitelkta į paskaitas, nors informacijos teikimas yra pripažinta neveiksminga prevencijos priemone, turi būti skubiai persiorientuojama į mokslu pagrįstą prevenciją, nukreiptą į vaiko asmenybės ugdymą. Komisija planuoja atskiro posėdžio metu svarstyti klausimą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose bei kitose visuomenės informacijos sklaidos priemonėse skleidžiamos socialinės ir šviečiamosios informacijos. 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Azartinių lošimų įstatymo pataisai, savanoriška prašymų dėl savęs apribojimo nuo lošimų programa įgijo teisinį pagrindą, įsigaliojo Apribojusių savo teisę lošti asmenų registras. Minėto įstatymo pataisa įpareigoja visus be išimties Lietuvoje registruotus ir savo veiklą vykdančius lošimų organizatorius neleisti lošti asmenims, įtrauktiems į minėtą registrą. Už minėto įstatymo nesilaikymą lošimų organizatoriams yra numatyta administracinė atsakomybė. )

Dėl priklausomybės ligų pasekmių šalinimui ir priklausomybių prevencijai skiriamo finansavimo ir įgyvendinimo
(Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašyti atsiųsti posėdžio metu pateiktą informaciją bei papildomą informaciją raštu. Informaciją pateikti ne vėliau kaip iki š. m. balandžio 21 d.)

Dėl priklausomybės ligų gydymo paslaugų finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų
(Komisijos posėdžio metu vyko diskusija dėl PSDF išlaidų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Valstybinių ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas Viačeslavas Zaksas išvardijo PSDF biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas, teikiamas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Komisijos nariai susipažino su šių paslaugų teikimo dinamika pagal paslaugų grupes 2018– 2020 m. Yra numatyta priklausomybės ligų gydymo paslaugų plėtra: Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Stacionarinių priklausomybės ligų gydymo pagal Minesotos programą paslaugų teikimo asmenims, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir (ar) patologinio potraukio azartiniams lošimams tvarkos aprašas. Nustatyta šios paslaugos kaina, mokama už kiekvieną lovadienį – 58, 81 eurų (gydymo kursas apima 28 dienas); per metus numatoma gydyti 1000 asmenų, šių paslaugų apmokėjimui prireiks 1,6 mln. eurų. )

Dėl priklausomybės ligų gydymo apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dinamikos (paslaugų apmokėjimo dinamika priklausomybių ligų centruose)
(Komisija Balandžio 14 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdžio metu domėjosi priklausomybės ligų gydymo apmokėjimu iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, paslaugų apmokėjimo dinamika priklausomybių ligų centruose. Planuojama išklausyti Sveikatos apsaugos ministerijoje šiuo metu darbo grupės rengiamo Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos paslaugų ir prieinamumo gerinimo plano pristatymo. Posėdyje pranešimus pristatė ir į klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas Viačeslavas Zaksas, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. )

Dėl priklausomybės ligoms ir su jomis susijusioms sritims numatytų programų ir priemonių Lietuvos kalėjimuose
(Išklausyta informacija)

Dėl priklausomybės ligoms ir su jomis susijusioms sritims numatytų programų ir priemonių laisvės atėmimo vietų įstaigose 2022 metais
(Balandžio 6 d. posėdyje Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK), dalyvaujant Kalėjimų departamento vadovybei, ne pirmą kartą bandė išsiaiškinti ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus dėl priklausomybių ligų, jų gydymo ir reabilitacijos programų įgyvendinimo laisvės atėmimo vietų įstaigose. Kalėjimų departamento atstovai komisijos posėdyje informavo, kad priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programa taikoma 4 laisvės atėmimo vietų įstaigose, t. y. Vilniuje, Marijampolėje, Pravieniškėse ir Panevėžyje. 2021 m. reabilitacijos centruose buvo 76 asmenys (719 asmenų diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas). Visiems į laisvės atėmimo įstaigas patekusiems asmenims yra užtikrinamas pakaitinės terapijos tęstinumas, o esant medicininėms indikacijoms, inicijuojamas šios terapijos skyrimas. Per 2021 m. įvairiais periodais iš viso pakaitinė terapija metadonu buvo skirta 128 įkalintiems asmenims. Jau yra sudaryta galimybė gauti naloksono rinkinį paleidžiamiems į laisvę asmenims. Komisijos pirmininkė pozityviai vertino naloksono rinkinių ir pakaitinės terapijos metodonu taikymą, kurie jau yra prieinami laisvės atėmimo vietų įstaigose, tačiau dar liko daug neatsakytų klausimų ir neatliktų namų darbų, apie kuriuos jau buvo kalbėta praėjusių metų gegužės mėnesį, komisijoje svarstant klausimus dėl žalos mažinimo ir gydymo plano įgyvendinimo laisvės atėmimo vietose. Be kita ko, pažymėta, kad trūksta informacijos apie tai, kiek naloksono rinkinių buvo išduota, kiek personalo yra apmokyta dirbti su nuteistaisiais, koks yra numatytas mokymų planas, kokia tam parengta medžiaga, kokia yra numatyta reabilitacijos ir kitų paslaugų plėtra, kaip yra planuojami ruošti priklausomybės konsultantai, kaip žmonės vertina teikiamas paslaugas ir kt. Posėdyje dalyvavę Kalėjimų departamento atstovai pripažino, kad dar daug darbų reikia atlikti norint, kad padėtis pagerėtų: stiprinti reabilitacijos centrų veiklą laisvės atėmimo vietose; sukurti priklausomybių gydymo algoritmą; suburti specialistų komandas reabilitacijos centruose, užtikrinant tęstinę pagalbą po reabilitacijos; stiprinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, įtraukiant jas į priklausomų asmenų gydymo procesą. Be to, susiduriama su kvalifikuotų specialistų stoka, patalpų (reabilitacijos centro plėtimui ir poreabilitacinio būrio plėtimui) trūkumu. Kalėjimų departamento atstovai patikino, kad įstaigoje yra įdarbinti atsakingi šią sritį kuruojantys specialistai, kurie parengs planą ir priemones, sukurs priklausomybių gydymo algoritmą, paspartins ir patobulins šiuo metu neįgyvendintus darbus. PPK sutarė, kad pratęs aptariamo parlamentinės kontrolės klausimo svarstymą. )