1. Dėl korupcijos rizikos veiksnių valstybinės veterinarinės priežiūros srityje.
(ęsti klausimo parlamentinę kontrolę ir stebėti korupcijos rizikas eliminuojančių priemonių Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje įgyvendinimą.)

01Valstybės kontrolės 2022 m. veiklos planas
(​Susipažinti su pateiktu Valstybės kontrolės 2022 m. veiklos planu ir įvertinus būsimų valstybės auditų aktualumą kuruojamoms Komiteto veiklos sritims, įtraukti auditų rekomendacijų svarstymą į Komiteto šių metų darbo planus.​)

Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. veiklos ataskaitos klausymai
(Balandžio 28 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas išklausė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 metų veiklos ataskaitos pristatymą. Ataskaitą pateikė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė. Žurnalistų etikos inspektorė pažymėjo, kad tradicinėje žiniasklaidoje rimtų profesinių pažeidimų mažėja. Nustatytų pažeidimų skaičius – didžiausias socialiniuose tinkluose, nors socialiniuose tinkluose skelbiamai informacijai galioja Visuomenės informavimo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, Asmens duomenų teisinės apsaugos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pažeidimai socialiniuose tinkluose dominavo ir kalbant apie neigiamą viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams. Neapykantos kalba taip pat persikelia į socialinius tinklus. Tačiau G. Ramanauskaitė pastebėjo, kad socialinių tinklų administratoriai greitai reaguoja į neapykantos kalbą ir šalina tokią informaciją. Teisė į asmens duomenų apsaugą 2020 metais aktyviausiai siekta teisės į asmens duomenų apsaugos gynybą – gauti 142 skundai. Teisę į savo privataus gyvenimo apsaugą, pateikdami skundus žurnalistų etikos inspektoriui, gynė 74 žmonės. Per ataskaitinį laikotarpį gautas 41 skundas siekiant apginti juridinio asmens dalykinę reputaciją, nors tai ne Tarnybos kompetencija. 114 atvejų asmenys kreipėsi į Tarnybą dėl žiniasklaidoje pažeistų pagrindinių visuomenės informavimo principų (teisingos, tikslios ir nešališkos informacijos, nuomonių įvairovės, atsakymo teisės, pagarbos žmogui, etiško ir sąžiningas nuomonių reiškimo). Nepilnamečių teisės, skundai dėl dezinformacijos, sveikatos duomenų skelbimo Palyginti su praėjusiu laikotarpiu, 2020 metais Tarnyba gavo žymiai mažiau skundų dėl galimai pažeistų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų – gauti 39 skundai; skundų dėl nesantaikos, diskriminacijos ar neapykantos kurstymo lyties, socialinės padėties, rasės ir kitais pagrindais – gauta 18 skundų. Pandemija lėmė aktyvesnį žmonių kreipimąsi dėl dezinformacijos – gauti net 43 skundai. 2020 metais pagausėjo gautų skundų dėl sveikatos duomenų skelbimo ir rinkimo – tai lėmė koronaviruso sukelta pandemija. Skųstasi dėl viešintos informacijos apie galimą asmenų užsikrėtimą COVID-19. 2020 metais Tarnyboje taip pat buvo gauta skundų dėl itin senose publikacijose skelbiamų asmens duomenų siekiant įgyvendinti teisę būti pamirštam. 2020 metais išliko nepakitusi kryptis, kad daugiausia skundų gauta dėl internete paskleistos informacijos – 336; iš jų – 148 dėl socialiniuose tinkluose paskelbtos informacijos, iš jų 105 skundai pateikti dėl socialinio tinklo Facebook paskyrų. Nors panašus skaičius skundų gautas ir dėl tradicinėse visuomenės informavimo priemonėse tvarkomų asmens duomenų, tačiau stebima skundų dėl įvairiuose socialiniuose tinkluose galimai padarytų pažeidimų didėjimo tendencija. Gautuose skunduose dėl socialiniuose tinkluose skelbiamų asmens duomenų vis dar pastebima, kad vartotojai skelbdami asmens duomenis siekia „bausti viešumu“ ar atgauti skolas. 2020 metais sumažėjo skundų dėl televizijos programose paskelbtos informacijos – gauti 34 skundai, dauguma jų buvo dėl komercinių transliuotojų programų turinio. Konsultavimas ir informavimas Per 2020 metus Tarnyba iš viso suteikė 1179 konsultacijas. Daugėjo klausimų dėl situacijų, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Be kita ko, koronaviruso sukelta pandemija turėjo įtakos Tarnybos teiktų konsultacijų specifikai. Asmenys labai dažnai konsultavosi su Tarnybos specialistais dėl padažnėjusių COVID-19 pacientų asmens duomenų skelbimo žiniasklaidoje. (Informacija apie asmens diagnozę, sveikatos būklę, prognozes, gydymą yra laikoma žmogaus privataus gyvenimo dalimi, kurią viešai skelbti galima tik paties asmens sutikimu. Išimtis gali būti daroma tik aukščiausio lygio viešųjų asmenų atžvilgiu). Pagrindinė žurnalistų etikos inspektoriaus funkcija yra nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, taip pat duomenų subjektų pateiktus skundus dėl asmens duomenų tvarkymo žurnalistikos, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą užtikrina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Tarnybai tenka ir atsakomybė būti vienintele institucija Lietuvoje, paskyrusia savo atstovą nacionaliniu kontaktiniu asmeniu, tiesiogiai bendradarbiaujančiu su didžiosiomis informacinių technologijų kompanijomis (Facebook, Microsoft, Twitter ir Youtube) kovojant su neapykantą kurstančia kalba (angliškai – hate speech) internete. Parlamentinę Tarnybos veiklos kontrolę vykdo Seimas. Žurnalistų etikos inspektorius privalo kartą per metus atsiskaityti Seimui pateikdamas metinę savo ir Tarnybos veiklos ataskaitą.)

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2023 metų veiklos ataskaita
(Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 49 straipsnio 1 dalies 5 punktu išklausyta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2023 metų veiklos ataskaita.)

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2022 metų veiklos ataskaita
(Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 49 straipsnio 1 dalies 5 punktu išklausyta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2022 metų veiklos ataskaita.)

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2021 metų veiklos ataskaita
(Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 49 straipsnio 1 dalies 5 punktu išklausyta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2021 m. veiklos ataskaita.)

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) atlikta Žmonių su negalia socialinės integracijos veiklos rezultatų bei Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ( Konvencija) įgyvendinimo 2020 m. stebėsenos ataskaita
(2021-12-15 Žmogaus teisių komitetui buvo pristatyta Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) atlikta Žmonių su negalia socialinės integracijos veiklos rezultatų bei Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ( Konvencija) įgyvendinimo 2020 m. stebėsenos ataskaita. Ataskaitos tikslas – pateikti išsamią informaciją, nurodant esmines šiai Konvencijai prieštaraujančias sritis, spragas ar neatitikimus, siekiant, kad šie trūkumai būtų pašalinti, bei identifikuoti, kiek žmonių, turinčių negalią, socialinės integracijos veiklos rezultatai yra susiję su Konvencijos nuostatomis ir jų įgyvendinimu. 2018 m. prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos buvo įsteigta nepriklausoma žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija (Komisija prie LGKT), kuri vykdo JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną Lietuvoje. Komisija ŽTK nariams pristatė 2020 m. pabaigoje atlikto tyrimo ,,Žmonių su negalia ir jų šeimų patirtys pandemijos metu“ rezultatus. Komitetas, susipažinęs su ŽTSI pateikta ataskaita ir Komisijos prie LGKT rekomendacijomis, nusprendė kreiptis į atsakingas valstybės institucijas su prašymu įvertinti pateiktas rekomendacijas ir pateikti Komitetui informaciją, kokių veiksmų planuojama imtis, siekiant užtikrinti asmenų su negalia žmogaus teises ir pagrindines laisves bei tinkamą Konvencijos nuostatų įgyvendinimą. )

Žmogaus teisių komitetas svarstė darbuotojų teisių apaugos klausimus
(Buvo aptartos įstatymų spragos, kalbėta apie mobingą darbe, apsvarstyti galimi sprendimai – Darbo kodekso tobulinimas ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 190 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo“ ratifikavimas. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės teigimu, dėl netobulų įstatymų įrodyti psichologinį smurtą yra sunku. Nėra darbuotojui ar profsąjungos atstovui saugių mechanizmų, leidžiančių prieštarauti neadekvačiai mažam atlygiui už darbą ar per ilgoms darbo valandoms. Profsąjungos lyderė pažymėjo, kad esamas teisinis neapibrėžtumas suteikia galimybę darbdaviui piktnaudžiauti galia, o profesinės sąjungos lyderiai yra ypač pažeidžiami, jų įstatymas negina. K. Krupavičienė prilygino profesinės sąjungos lyderio padėtį žmogui, kuris yra padėjęs galvą ant bėgių ir laukia, kol pravažiuos traukinys. Pasak jos, dažnas darbdavys nenori atsakingai dalintis pelnu su darbuotojais, o tai yra viena pagrindinių didelio skurdo rodiklio Lietuvoje priežasčių. Lietuvos profesinė sąjunga siūlo registruoti Darbo kodekso pakeitimus, kuriais siekiama stiprinti profsąjungų galimybę ginti darbuotojų teises, apsaugoti profsąjungos lyderius nuo darbdavio mobingo, užtikrinti neteisėtai atleisto darbuotojo teisę grįžti į darbą ir sąžiningą socialinį dialogą tarp darbdavio ir profsąjungos. Atsižvelgdamas į Lietuvos profesinės sąjungos atstovų argumentus, komitetas nusprendė kreiptis ekspertinės nuomonės į Lietuvos teisės institutą dėl galimai reikalingų Darbo kodekso pataisų ir, įvertinęs ekspertinę nuomonę, spręs įstatymo projekto registravimo klausimą. Lietuvos profesinė sąjunga taip pat siūlo imtis veiksmų siekiant ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2019 m. priimtą konvenciją Nr. 190 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo“. Ši konvencija numato, kad šalys narės gerbia, remia ir įgyvendina kiekvieno asmens teisę į darbo pasaulį, kuriame nėra smurto ir priekabiavimo, konvencijoje numatyti darbuotojui draugiški darbo ginčų sprendimo mechanizmai, mobingo prevencijos priemonės. Pasak profsąjungos lyderės, šios nuostatos ir yra reikalingos Lietuvai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Neringa Dulkinaitė pažymėjo, kad jau yra intensyviai rengiamasi konvencijos ratifikavimui.)

Žmogaus teisių komitetas lankėsi Naujininkuose: neadekvačios žinutės apie keliamą migrantų pavojų apsunkina padėtį
(Spalio 29 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas, tęsdamas parlamentinę kontrolę dėl neteisėtų migrantų, esančių Lietuvos teritorijoje, padėties, lankėsi Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų skyriuje. Šiuo metu Naujininkų centre gyvena apie pusantro šimto užsieniečių, maždaug pusė jų – vaikai. Planuojama čia apgyvendinti dar iki 400 asmenų. Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, užsieniečiai apgyvendinti įvertinus jų kilmę, tautybę ir išpažįstamą religiją. Tai daroma vengiant konfliktinių situacijų. Pamokų pertraukėlės metu sutikti jaunuoliai, atvykę iš skirtingų šalių, buvo puikiai nusiteikę, demonstravo įgytas lietuvių kalbos žinias. Jie sakė, kad sutaria labai draugiškai, sąlygomis Lietuvoje yra patenkinti, nekantriai ir smalsiai laukia žiemos šalčių. Mažesni vaikai dalijosi kieme esančiomis sūpuoklėmis, žarstėsi nukritusiais medžių lapais.Lankymosi Naujininkų centre metu pagimdžiusioms mamytėms buvo vykdomi motinystės įgūdžių mokymai. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems yra organizuojamos užklasinės veiklos, be to, užsieniečiai imasi veiklų ir patys. Naujininkų centro aplinka pačių gyventojų pastangomis ir noru yra tvarkinga. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sakė, kad Seimo narių apsilankymo tikslas – sužinoti kylančius sunkumus užtikrinant užsieniečių žmogaus teises ir suteikti tam reikiamą pagalbą. Kaip vieną svarbiausių problemų Naujininkų centro vadovas G. Pocius įvardijo neadekvačias viešąsias žinutes apie neva keliamus migrantų pavojus. Pasak vadovo, po tokių žinučių norėję įsidarbinti centre socialiniai darbuotojai ar kiti specialistai dažnai darbo atsisako net nepradėję dirbti. Tuo metu čia jau dirbantys žmonės savo pareigas atlieka su dideliu užsidegimu, mėgsta savo darbą, daro daugiau nei privaloma. G. Pociaus žodžiais, Naujininkų bendruomenė į Naujininkų centro gyventojus reaguoja skirtingai. Dauguma gyventojų siūlo pagalbą ir yra geranoriškai nusiteikę, tačiau garsiau girdima priešiškai nusiteikusi visuomenės grupė, nors tokių žmonių nėra daug.)