2023 m. spalio 24 d. ataskaita Nr. VAE-6 „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas, įvertindamas Valstybės kontrolės 2023 m. spalio 24 d. ataskaitos Nr. VAE-6 „Elektros energetikos sektoriaus valdymas” (toliau - Ataskaita) pristatymą, jos išvadas ir rekomendacijas, išklausęs Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) informaciją dėl taikytos kainodaros skaičiavimo metodikos ypatumų, taip pat AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) ir Energetikos ministerijos informaciją dėl susidariusios situacijos, pabrėždamas Lietuvos vartotojų ir viešojo intereso užtikrinimo svarbą, nusprendė: 1. Konstatuoti, kad Ataskaitoje pateikti audituoti klausimai išnagrinėti ir įvertinti neišsamiai bei vienpusiškai, todėl išvados yra nepakankamai objektyvios ir nesukuria konstruktyvios vertės, atsižvelgiant į žemiau išdėstytus akcentuotinus trūkumus ir netikslumus: <...> <...> NUTARTA: 2. Pasiūlyti Valstybės kontrolei patikslinti 2023 m. spalio 24 d. ataskaitoje Nr. VAE-6 „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“ nurodytus netikslumus ir iki 2023 m. gruodžio 1 d. pateikti informaciją Ekonomikos komitetui. 3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai: 3.1. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės nustatytą (2018–2022 m. laikotarpiu) elektros skirstymo infrastruktūros būklę, siekiant užtikrinti tinkamą jos vystymo ir atnaujinimo projektų įgyvendinimą, peržiūrėti būsimą AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pelno paskirstymą, užtikrinant investicijų vykdymą; 3.2. Atsižvelgiant į geriausias korporatyvinės valdysenos praktikas, papildomai įvertinti ir esant poreikiui priimti reikiamus sprendimus dėl AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ dividendų politikos tikslinimo poreikio. 4. Rekomenduoti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai: 4.1. Nustatyti lėšų, susidariusių dėl reguliacinių skirtumų, grąžinimo vartotojams grafiko kriterijus atitinkamai patikslinant reguliuojamų įmonių kainų nustatymo metodiką. 4.2. Iki 2023 metų gruodžio 29 d. suderinti AB „Energijos skirstymo operatorius“ lėšų, susidariusių dėl reguliacinių skirtumų, grąžinimo vartotojams grafiką, numatant galimai trumpiausius terminus bei šiuos skirtumus įvertinti nustatant reguliuojamas skirstymo paslaugų kainas. 5. Rekomenduoti AB „Energijos skirstymo operatorius“: 5.1. Pateikti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai lėšų, susidariusių dėl reguliacinių skirtumų, grąžinimo vartotojams grafiką, numatant galimai trumpiausius terminus; 5.2. Įvertinti investicijų prioritetus ir sudaryti ilgalaikę bendrovės investicijų programą, taip užtikrinant tvarų bendrovės veiklos tęstinumą, finansinį stabilumą, garantuojant viešąjį interesą ir patikimą paslaugų elektros energijos vartotojams teikimą. )

2022-07-28 valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-7 ,,Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymas''
(

​NUTARTA:

1. Pritarti valstybinio audito ataskaitai ir joje išdėstytoms rekomendacijoms;
2. Pritarti Susisiekimo ministerijos parengtam valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planui;
3. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai:
1. vykdyti nuolatinę valstybinio audito rekomendacijų, pateiktų VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, savalaikio ir tinkamo įgyvendinimo kontrolę;
2. nuolat informuoti komitetą apie valstybinio audito rekomendacijų, įskaitant rekomendacijas, pateiktas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, įgyvendinimo eigą.​

)

2021-04-06 valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-3 „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“
(

NUTARTA:

1. Pritarti Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitoje išdėstytoms išvadoms ir rekomendacijoms;
2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai atlikti teisės aktų peržiūrą, priimti reikiamus sprendimus ar teikti Lietuvos Respublikos Seimui priimti reikalingus įstatymų projektus, kuriais būtų:
1. nustatyti ir užtikrinti vienodi gerosios valdysenos principai tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek ir visoms (ne tik viešo intereso) savivaldybių valdomoms įmonėms;
2. nustatyta tvarka, pagal kurią Valstybės kontrolės, Vyriausybės atstovų įstaigos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir kitų kompetentingų valstybės institucijų priimti sprendimai ir rekomendacijos būtų privalomi įgyvendinti tiek valstybės, tiek savivaldybių valdomoms įmonėms arba argumentuojami teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais;
3. VšĮ Valdymo koordinavimo centras (toliau - VKC) įpareigotas užtikrinti, kad nepriklausomų kolegialių valdymo organų narių dalyvavimas būtų privalomas visose (ne tik viešo intereso) savivaldybių valdomose įmonėse, turinčiose kolegialius valdymo organus, o VKC atliktų ir savivaldybių valdomų įmonių nepriklausomų narių atranką;
4. išnagrinėta galimybė riboti savivaldybių valdomoms įmonėms vykdyti vidaus pirkimų sandorius, jei jos atsisako sudaryti kolegialius valdymo organus ar į juos deleguoti nepriklausomus narius.
3. Informuoti Ekonomikos komitetą apie priimtus sprendimus ir Valstybės kontrolės audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą.

)

Vyriausybės 2022 metų veiklos ataskaita
(2023 m. gegužės 31 d. Ekonomikos komiteto posėdžio protokolo Nr. 108-P-22 išrašas)

Vieningos kelionių planavimo ir keleivių bilietų įsigijimo sistemos sukūrimo Lietuvoje galimybės ir trukdžiai
(NUTARTA: Siūlyti Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai: 1. Imtis lyderystės: ir užtikrinti sėkmingą Transporto veiklos pagrindų įstatymo 131 straipsnio 3 dalies nuostatų „viešojo keleivinio transporto kelionių duomenys turi būti kaupiami viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje, o vežėjai ir savivaldybės privalo teikti viešojo transporto kelionių duomenis, susijusius su tvarkaraščiais ir tarifais, ir informuoti duomenų tvarkytoją apie jų pasikeitimus“ įgyvendinimą. 2. Paspartinti viešojo transporto kelionių duomenų informacinės sistemos „Vintra“ atnaujinimo darbus. 3. Parengti suderintą su visomis suinteresuotos pusėmis, verslo subjektais optimalų viešojo transporto kelionių duomenų sistemos įgyvendinimo algoritmą. 4. Skatinti savivaldybių administracijas diegti e-bilietų sistemas regioniniu mastu. 5. Apie priimtus sprendimus informuoti Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetį. )

Vieningos kelionių planavimo ir keleivių bilietų įsigijimo sistemos sukūrimo Lietuvoje galimybės ir trukdžiai
(Siūlyti Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai: 1. Imtis lyderystės: ir užtikrinti sėkmingą Transporto veiklos pagrindų įstatymo 131 straipsnio 3 dalies nuostatų „viešojo keleivinio transporto kelionių duomenys turi būti kaupiami viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje, o vežėjai ir savivaldybės privalo teikti viešojo transporto kelionių duomenis, susijusius su tvarkaraščiais ir tarifais, ir informuoti duomenų tvarkytoją apie jų pasikeitimus“ įgyvendinimą. 2. Paspartinti viešojo transporto kelionių duomenų informacinės sistemos „Vintra“ atnaujinimo darbus. 3. Parengti suderintą su visomis suinteresuotos pusėmis, verslo subjektais optimalų viešojo transporto kelionių duomenų sistemos įgyvendinimo algoritmą. 4. Skatinti savivaldybių administracijas diegti e-bilietų sistemas regioniniu mastu. 5. Apie priimtus sprendimus informuoti Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetį.)

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 metų veiklos ataskaita
( 1. Pritarti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 metų veiklos ataskaitai. 2. Papildyti Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-2627 ir pasiūlyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba būtų priskirta I grupei. )

Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. veiklos ataskaita
(NUTARTA: 1. Pritarti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 metų veiklos ataskaitai. 2. Atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, kaip nepriklausomo energetikos sektoriaus reguliuotojo, statusą, aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojų pareigas ir atsakomybę vykdant įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtas funkcijas, teikti Seimui Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iš Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ patvirtintų grupių sąrašo II grupės būtų perkelta į I grupę. )

Turizmo sektoriaus problemos ir paramos priemonės
(Ekonomikos komitetas, įvertindamas turizmo sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę, paramos priemones neigiamoms pasekmėms mažinti dėl COVID-19 pandemijos suvaržymų, nusprendė: 1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1.1. Rengiamuose ir atnaujinamuose strateginio planavimo dokumentuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos planas ir kt.) nustatyti konkrečius uždavinius ir priemones vietinio turizmo plėtros skatinimui. 1.2. Papildyti 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano 1 priede „2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų, uždavinių ir poveikio rodiklių sąrašas“ nustatyto 1.11 uždavinio „Didinti Lietuvos turizmo konkurencingumą“ poveikio rodiklius, numatant rodiklį ir pažangios vietinio turizmo infrastuktūros vystymo vertinimui. 1.3. Pasiūlyti išnagrinėti startuolio E-skiepų pasas sukūrimo rėmimo galimybę. 1.4. Pasiūlyti asmenims, grįžusiems ar atvykusiems iš užsienio valstybių, privalomos 14 dienų izoliacijos terminą sutrumpinti iki 7 dienų. 1.5. Pasiūlyti sudaryti galimybę šeimoms, taip pat asmenims, paskiepytiems/persirgusiems COVID-19, saugiai naudotis kaimo turizmo sodybų paslaugomis. 2. Pasiūlyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai: 2.1. Siekiant geriau naudoti turizmo potencialą šalies pažangai rengiamoje atnaujinamoje Nacionalinėje plėtros programoje išskirti turizmo sektorių atskira dalimi, joje numatant konkrečias priemones vietinio turizmo plėtrai ir atvykstamojo turizmo skatinimui. 2.2. Atnaujinamame Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyti priemones vietinio turizmo plėtrai ir atvykstamojo turizmo skatinimui, laikantis darnumo principų, išnaudojant skaitmeninimo galimybes, taikant inovatyvius sprendimus ir mažinant sezoniškumą. )

Turizmas Lietuvoje: esama padėtis ir perspektyvos
(NUTARTA: Susipažinus su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pristatytais turizmo sektoriaus statistiniais duomenimis už 2019–2022 m. geopolitinių bei makroekonominių pokyčių kontekste, įvertinus valstybės pagalbos teiktas priemones turizmui pandemijos laikotarpiu ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte maitinimo įstaigų teikėjams, renginių organizatoriams bei apgyvendinimo paslaugoms siūlomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, identifikavus turizmo atsigavimo prognozes iki 2024 m., pasiūlyti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (toliau – Ministerija): 1. Kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija vystyti glaudesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant, kad atvykstamasis turizmas būtų skatinamas vykdyti išnaudojant įvairesnes transporto rūšis. 2. Į turizmo ekosistemos dalyviams aktualių klausimų sprendimą įtraukti aktyvius socialinius partnerius. 3. Vykdyti efektyvią šalies turizmo rinkodarą, ieškant būdų jai skirti didesnį finansavimą, bei į šią veiklą įtraukiant turizmo verslą (ieškant galimybių kompensuoti dalį kaštų dėl pandemijos nukentėjusiam ir ribotas finansines galimybes turinčiam atvykstamojo turizmo verslui). )

Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtojimo klausimai
( NUTARTA: Pritarti Palangos miesto savivaldybės iniciatyva pradėtai ir toliau vykdomai Šventosios valstybinio jūrų uosto rekonstrukcijai. 3. Konstatuoti, kad: 3.1. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo (rekonstrukcijos) projektas yra valstybinės reikšmės projektas; 3.2. Naujo, modernaus Šventosios uosto atsiradimas būtų reikšmingas, gerinant pramoginės laivybos infrastruktūrą. 3.3. Vakarų Lietuvos regionui šis objektas būtų itin reikšmingas ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, turizmo plėtros požiūriu; 3.4. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas sukurtų reikiamą infrastruktūrą priekrantės žvejams; 3.5. Atstatyto (rekonstruoto) Šventosios valstybinio jūrų uosto molai turėtų ypatingą aplinkosauginę reikšmę: 3.5.1. sunešto smėlio perteklius galėtų būti panaudojamas paplūdimių maitinimui, kaip šiuo metu vykdoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje; 3.5.2. įrengti molai galėtų tarnauti kaip prevencinė priemonė klimato kaitos sukeltiems potvyniams valdyti; 3.5.3. paplūdimių pamaitinimas iš perteklinio smėlio sąnašų būtų ekonomiškai naudingesnis negu jo paėmimas iš Preilos-Juodkrantės poligono; 3.5.4. įrengti molai sudarytų sąlygas sulaikyti Šventosios upėje susikaupusias smulkiagrūdžio smėlio sąnašas ir jas panaudoti paplūdimių atstatymui; 3.5.5. molų įrengimas padėtų sumažinti atliekų kiekį vandenyje, tame tarpe ir plastiko (kaupsis prie molų ir bus lengviau jas surinkti), taip būtų prisidedama sprendžiant Baltijos jūros užterštumo problemą. 3.6. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo (rekonstrukcijos) projektas yra tarpinstitucinis projektas, sudarysiantis galimybes valstybės institucijoms įgyvendinti savo kompetencijas ir programas, pavyzdžiui: 3.6.1. kranto tvarkymo programa – Aplinkos ministerija; 3.6.2. atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra – Energetikos ministerija; 3.6.3. žvejybos ir akvakultūros infrastruktūros plėtra – Žemįs ūkio ministerija; 3.6.4. susisiekimo infrastruktūros, komunikacijų plėtra – Susisiekimo ministerija; 3.6.5. muitinės ir valstybės sienos apsaugos infrastruktūros vystymas – Finansų ir Krašto apsaugos ministerijos; 3.6.6. rekreacijos ir turizmo infrastruktūros plėtra – Ekonomikos ir inovacijų ministerija; 3.6.7. jūrinio sporto infrastruktūros vystymas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 4.1.1. numatyti Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymą Vyriausybės priemonių plane; 4.1.2. Išnagrinėti galimybę ir priimti reikiamus sprendimus Šventosios valstybinio jūrų uostui atstatyti (rekonstruoti) panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas; 4.1.3. Išnagrinėti galimybę Šventosios valstybinio jūrų uostui atstatyti (rekonstruoti) reikalingas trūkstamas lėšas skirti iš valstybės biudžeto.)

Sprendimo priėmimas dėl 2021 m. birželio 11 d. komiteto išvažiuojamojo posėdžio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą
(NUTARTA: 3. Konstatuoti, kad: 3.1. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (toliau – Klaipėdos uostas) šiuo metu yra vienas iš efektyviausiai išnaudojančių uosto teritoriją krovai (santykis tarp uosto teritorijos ir perkrautų krovinių kiekio tonomis) ir tokias pozicijas siektina išlaikyti; 3.2. Investicijos į Klaipėdos uosto infrastruktūrą skatina privačias investicijas į uosto suprastruktūrą, didina uosto konkurencingumą ir kuria papildomą naudą regiono bei valstybės ekonomikai; 3.3. Klaipėdos uosto kompanijų diegiamos technologinės inovacijos sudaro prielaidas darniam uosto vystymui, kas atitinka Europos žaliojo kurso politiką; 3.4. Siekiant naujų rinkų ir galimybių, tikslinga skatinti Klaipėdos uosto ir Juodosios jūros regiono bendradarbiavimą, išnaudojant ir traukinio Vikingas potencialą; 3.5. Plėtojant Klaipėdos uosto infrastruktūrą, uosto pietinę dalį, kartu spręsti klausimus, susijusius su privažiuojamų kelių, aplinkkelių, miesto infrastuktūros (gatvių, kelių ir jų jungčių) vystymu. 4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o taip pat siekiant pilnai išnaudoti Klaipėdos uosto potencialą bei didinti uosto ir jame dirbančių kompanijų konkurencingumą, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pagal kompetenciją: 4.1. Atlikti Klaipėdos uosto ir kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių Baltijos jūros uostuose taikomų rinkliavų, mokesčių ar kitų mokėjimų, mokamų uostuose veikiančių įmonių, jų finansinės naštos lyginamąją analizę ir, esant poreikiui, priimti reikalingus sprendimus; 4.2. Aktyviai bendradarbiauti su uoste veikiančių kompanijų asocijuotomis struktūromis, sprendžiant investicijų į uosto infrastruktūrą klausimus, nustatant mokesčius ar rinkliavas bei jų apmokestinimo bazę, atsižvelgiant į uoste vykdomą veiklą: krovą, laivų statybą, remontą ar pan. Išnagrinėti galimybę mokesčių ar rinkliavų didinimo pokyčius išdėstyti nuosekliai per tam tikrą laiką ir tokiu būdu sudarant sąlygas verslo subjektams prisitaikyti ir tinkamai pasirengti numatomiems pokyčiams; 4.3. Atsižvelgiant į galimus neigiamus krovinių pokyčius dėl susiklosčiusios geopolitinės padėties, numatyti galimybes kompensuoti krovinių praradimus; 4.4. Įvertinti galimybę, o jai esant – nustatyti sąlygas, tvarką ir sąlygas, kada ir kaip privati žemė galėtų būti naudojama laisvųjų ekonominių zonų plėtrai. 4.5. Informuoti Ekonomikos komitetą apie priimtus sprendimus. )

Situacijos analizė dėl paramos priemonių, taikytų ryšium su COVID-19 pandemija bei karu Ukrainoje
(NUTARTA: Rekomenduoti Vyriausybei kartu su atitinkamus klausimus kuruojančiomis Finansų, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ministerijomis, taip pat Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos: 1. Peržiūrėti priemonės „Subsidija įmonėms, veikiančioms itin paveiktuose sektoriuose, siekiant sušvelninti energijos kainų padidėjimo padarinius“ (toliau – paramos priemonė) apraše numatytus sektorius bei energijos išteklių suvartojimo ribą, kurią pasiekusios įmonės galėtų kreiptis dėl paramos. Taip pat pratęsti paraiškų teikimo terminus siekiant, kad paramos priemonė būtų prieinama platesniam juridinių asmenų ratui. Pažymėtina, kad Europos Komisijos numatyti kriterijai paramos priemonei taikyti ženkliai skiriasi: daug energijos suvartojantys vartotojai apibrėžti Energijos mokesčių direktyvos 17 straipsnio 1 dalies a punkte kaip įmonės, kurių energinių produktų pirkimas sudaro bent 3 procentus jų gamybos vertės. Lietuvoje numatyta taikyti 10 procentų visų įmonės sąnaudų riba ją skaičiuojant už 2021 metus, nors energijos išteklių kaštai reikšmingai padidėjo 2022 metais. Be to, Karo komunikato 2022 m. spalio 28 d. pakeitimais yra pratęsiama galimybė taikyti paramą iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei nurodoma, kad teikiama parama turi būti siekiama užtikrinti juridinių asmenų, veikiančių itin paveiktuose sektoriuose, veiklos tęstinumą laikinos krizės situacijoje; 2. Sukurti vieno langelio principu veikiantį informacinį puslapį juridiniams asmenims apie taikomas ir/ar planuojamas taikyti paramos priemones. )