Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. veiklos ataskaitos aptarimas.
(1. siūlyti Vyriausybei, tikslinant šių metų biudžetą bei sudarant kitų metų biudžetą, didinti VTEK skiriamą finansavimą. 2. prašyti Seimo valdybą atsižvelgti į esamą situaciją, vertinant VTEK papildomų pareigybių tvirtinimo tikslingumą.)

2021-04-06 valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-3 „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“
(​Komisija planuoja aptarti posėdyje)

Dėl kovai su Covid-19 skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo
(Perduoti Vyriausybei susipažinti Seimo Antikorupcijos komisijos 2020-12-09 posėdyje posėdyje analizuotų tyrimų, susijusių su Covid-19 lėšų panaudojimu, išvadas ir institucijų rekomendacijas bei vykdyti šios srities parlamentinę kontrolę.)

Dėl valstybės ar savivaldybės įmonių, valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių ar jos dukterinių bendrovių kolegialų priežiūros ar valdymo organų atrankos
(1. Prašyti Valstybės kontrolės pristatyti audito dėl valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių priežiūros išvadas. 2. Prašyti Vyriausybės kanceliariją įvertinti atrankos į valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialius organus centralizavimo tikslingumą, šią funkciją perduodant Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. 3. Prašyti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją atlikti savivaldybių 2020 m. vykdytos savivaldybių įmonių valdymo kontrolės efektyvumo ir atitikimo teisės aktams sisteminį vertinimą. 4. Paraginti savivaldybių antikorupcijos komisijas, savivaldybių kontrolierius atkreipti dėmesį ir skirti prioritetą savivaldybių valdomų įmonių priežiūros skaidrumui bei efektyvumui įvertinti. 5. Svarstyti pasiūlymus dėl reikalingo savivaldybių valdomų įmonių priežiūros ir kontrolės teisinio reglamentavimo pakeitimo. 6. Prašyti Vyriausybės atstovus apskrityse tęsti savivaldybių administracinę priežiūrą ir vertinti kaip yra laikomasi įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės nutarimai savivaldybių valdomų įmonių priežiūros srityje. 7. Prašyti STT įvertinti korupcijos rizikos analizės atlikimo tikslingumą valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių priežiūros kolegialių organų sudarymo srityje )

Dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų veiklos skaidrumo ir greitosios medicinos pagalbos paslaugų sistemos pertvarkos
(1. Komisija konstatuoja, kad yra būtina greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos pertvarka, pritaria šios sistemos centralizavimui ir rekomenduoja Vyriausybei operatyviai parengti centralizavimo planą. Komisija tikisi, kad Seimo pavasario sesijoje bus pateikiami atnaujinti GMP sistemos veiklą reglamentuojantys teisės aktų projektai. 2. Komisija konstatuoja, kad per paskutinius 10 m. buvo suplanuota, bet neįgyvendintas Bendrojo pagalbos centro (BPC) ir pagalbos tarnybų sąveikos mechanizmo įgyvendinimo 2018-2020 metų veiksmų planas, pagal kurį visos pagalbos tarnybos nuo 2021 m. sausio 1 d. turėjo būti sujungtos į bendrą BPC informacinę sistemą, todėl Vyriausybei rekomenduoja imtis operatyvių priemonių pagalbos tarnybų sąrangos 112 linijos plėtros įgyvendinimui. Komisija prašys informuoti apie parengtas priemones ir numatytus jų įgyvendinimo terminus. )

Dėl galimų korupcijos apraiškų Vilniaus miesto savivaldybėje vykdant viešuosius pirkimus.
(Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyboje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės vykdyto atviro projekto konkurso atrinkimo detaliam vertinimui bei į tai, kad tyrimų dar nebaigė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija ir Vyriausioji rinkimų komisija, - vykdyti šio klausimo parlamentinę kontrolę.)

Dėl galimų korupcijos apraiškų sprendžiant klausimus, susijusius su bausmių vykdymu
(1. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengti įkalinimo įstaigų/bausmių vykdymo sistemos pertvarkos veiksmų planą ir pristatyti jį Antikorupcijos komisijos posėdyje. 2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Finansų ministerijai, Teisingumo ministerijai dar kartą įvertinti biudžeto lėšų poreikį kryptingam bausmių vykdymo įstaigų modernizavimui, darbuotojų saugumo užtikrinimui, reikiamų techninių priemonių diegimui. 3. Atsižvelgiant į posėdžio metu pateiktą informaciją, pasiūlyti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos spręsti dėl korupcijos prevencijos programų įgyvendinimo priemonių planų patikslinimo. 4. Pavesti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iki š. m. rugsėjo mėnesio pateikti Antikorupcijos komisijai Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonės korupcijos prevencijos 2019–2021 metų programos įgyvendinimo priemonių plano 2021 m. pirmojo pusmečio vykdymo ataskaitą. 5. Rekomenduoti Vidaus reikalų ministerijai ir Policijos departamentui sistemiškai įvertinti asmenų konvojavimo reglamentavimo trūkumus ir pertvarkyti asmenų konvojavimo sistemą. 6. Prašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Viešųjų pirkimų tarnybos įvertinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų vykdomų pirkimų galimas rizikas. )

Dėl korupcijos rizikų institucijoms priimant sprendimus, susijusius su planuojama/vykdoma statybų veikla saugomose teritorijose
(Siūlyti Vyriausybei įvertinti institucijų, prižiūrinčių statybų projektų derinimą ir statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimą, konsolidavimo tikslingumą, stiprinti šių institucijų kompetencijas, nes šiuo metu saugomų teritorijų priežiūros srityje dirbančių 33 įstaigų veikla neužtikrina efektyvios viešojo intereso apsaugos, netenkina visuomenės lūkesčių.)

Dėl galimų pažeidimų organizuojant atrankos konkursą Valstybės tarnybos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos
(Vidaus reikalų ministerijai pasiūlyta: - atlikti tyrimą dėl Seimo narės G. Burokienės Antikorupcijos komisijai perduotame skunde nurodytų galimų pažeidimų; - skubos tvarka tobulinti ir tikslinti priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas tvarkos aprašą; - įvertinti Valstybės tarnybos departamento vykdomų pretendentų užsienio kalbų mokėjimo lygio nustatymo apmokėjimo iš valstybės biudžeto lėšų tikslingumą. )

Dėl korupcijos rizikų valdymo vykdant veiklą saugomose teritorijose (parlamentinė kontrolė)
(1. Tęsti korupcijos rizikų saugomų teritorijų sektoriuje šalinimo priemonių įgyvendinimo parlamentinę kontrolę. 2. Prašyti Aplinkos ministeriją pateikti detalią informaciją` apie namelių ant vandens Labanoro regioniniame parke statybos teisėtumo tyrimo išvadas.)

Dėl korupcijos valdymo sveikatos sektoriuje efektyvumo
(Siekiant įvertinti esamus pokyčius ir priimti reikalingus sprendimus prašyti Specialiųjų tyrimų tarnybą atlikti pakartotinius labiausiai korumpuotų sveikatos sektoriaus sričių antikorupcinius vertinimus.)

Dėl galimos korupcijos kelio Garliava-Prienai rekonstrukcijos projekte.
(Atsižvelgiant į tai, kad dėl kelių infrastruktūros perspektyvų bei konkrečiai kelio Garliava-Prienai rekonstrukcijos projekto Seimo Ekonomikos komitete yra atliekama parlamentinė kontrolė, komisija klausimą svarstys pagal poreikį, Seimo Ekonomikos komitetui priėmus sprendimus.)

Komisijos Laikinosios tyrimo grupės išvados „Dėl UAB „Lietuvos žirgynas“ veiklos“ svarstymas, išvados tvirtinimas.
(1. patvirtinti komisijos sudarytos laikinosios tyrimo grupės išvadą „Dėl UAB „Lietuvos žirgynas“ veiklos“. 2. atkreipti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dėmesį į valstybės valdomų įmonių kolegialių priežiūros organų kompetencijos užtikrinimo bei asmeninės atsakomybės taikymo įmonės vadovams ir kolegialiems organams problemą. 3. informuoti Seimo Kaimo reikalų komitetą apie komisijos nustatytas valstybės valdomų įmonių, pavaldžių Žemės ūkio ministerijai, veiklos priežiūros problemas, rekomenduoti vykdyti aktyvesnę parlamentinę kontrolę visose žemės ūkio sektoriaus įmoėse. 4. Vykdyti šio klausimo parlamentinę kontrolę Seimo pavasario sesijoje. )

Dėl UAB Rietavo turgus naudojamo valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.
(1. kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašant ištirti, ar sudarant valstybinės žemės bei lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės nuomos sutartis su UAB „Rietavo turgus“ nebuvo nusikalstamos veikos požymių bei įvertinti, ar atsakingų asmenų veiksmais nebuvo padaryta valstybei žala, ją nustačius imtis priemonių jai išieškoti. 2. kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prašant įvertinti dėl UAB „Rietavo turgus“ neteisėto valstybinės žemės sklypo naudojimo valstybės galimai negautos naudos dydį, ją nustačius, priimti sprendimus dėl negautų pajamų išieškojimo. 3. prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybę įvertinti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas ir spręsti dėl valstybės turto, kuriuo disponuoja VĮ Turto bankas, nekilnojamojo turto nuomos reikalavimų dėl nekilnojamam turtui priskirto žemės sklypo suvienodinimo su parduodamam turtui keliamais reikalavimais. 4. atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į nustatytus švietimo įstaigoms mokymo tikslams skirtos valstybinės žemės ir nekilnojamojo turto naudojimą ne pagal paskirtį ir rekomenduoti atlikti auditą dėl švietimo įstaigoms skirtos valstybinės žemės ir kito nekilnojamojo turto reikalingumo tiesioginėms funkcijoms vykdyti bei jo naudojimo ne pagal paskirtį. Nustačius turto naudojimo ne pagal paskirtį ar jo nenaudojimo atvejus, inicijuoti atitinkamų vyriausybės nutarimų keitimą dėl to turto skyrimo panaudai viešosioms įstaigoms. 5. prašyti Žemės ūkio ministeriją nedelsiant teikti vyriausybės posėdžiui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės suteiktos kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo VšĮ Žemaitijos kolegijai mokslo ir mokymo reikmėms buvo suteiktas 105,20 ha valstybinės žemės plotas, pakeitimą. 6. tęsti šio klausimo parlamentinę kontrolę.)

1. Dėl valstybės ar savivaldybės įmonių, valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių ar jos dukterinių bendrovių veiklos priežiūros.
(1. perduoti komisijoje surinktą medžiagą pagal kompetenciją svarstyti bei imtis iniciatyvos teisės aktų tobulinimo srityje Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetui. 2. kreiptis į Vyriausybę prašant įvertinti Vyriausybės atstovų apskrityse įstaigų papildomą žmogiškųjų išteklių poreikį.)

1. Dėl korupcijos rizikos veiksnių valstybinės veterinarinės priežiūros srityje.
(ęsti klausimo parlamentinę kontrolę ir stebėti korupcijos rizikas eliminuojančių priemonių Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje įgyvendinimą.)

Dėl užtvankų priežiūros ir poveikio aplinkai.
(KONSTATUOTA: Lietuvoje yra 1229 registruotų ir skaičiuojama apie 300 neregistruotų (bešeimininkių) užtvankų. Šalyje yra 98 hidroelektrinės (toliau - HE) (veikiančios - 96), o įrengtų žuvų pralaidų tik 26. Daugiau kaip 50 procentų upių neatitinka geros ekologinės būklės, o tai neatitinka ES aplinkosauginių teisės aktų keliamų reikalavimų ir tikslų. Hidroenergetika, kaip atsinaujinantis energijos išteklius, Lietuvoje nėra perspektyvus. Lyginant su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais, lygumų upių energetinis efektyvumas yra labai mažas. Viena 2,5 MW galingumo vėjo jėgainė pagamina tiek pat energijos kiek šešios vidutinio dydžio mažosios HE, kurias pastačius ne tik pažeidžiamas upių vientisumas ir jų ekologinis stabilumas, bet ir užtvindoma virš 350 ha žaliųjų plotų. Šiuo metu Lietuvoje veikiančiose mažosiose HE (tokių didžioji dauguma) pagaminama tik 0,5 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos, o apie 3 proc. elektros energijos pagaminama didžiosiose HE, tokiose kaip Kauno HES. Statistiniai duomenys rodo, kad pastaraisiais metais ES šalyse hidroenergetikos plėtra praktiškai iš viso nebevyksta, o kai kuriose šalyse (Vokietija, Prancūzija, Anglija) šios elektrinės palaipsniui stabdomos, o kai kurios ir demontuojamos. Praktika rodo, kad hidroenergetikos projektų kaštų ir naudos įvertinimas atliekamas vienpusiškai, dažnai apsiribojant nauda aplinkai tik emisijų išvengimu (CO2). Tačiau atliekant išsamų HE gyvavimo grandinės įvertinimą, upių ekosistemų praradimus, kraštovaizdžio suprastėjimą, papildomų miškų, žemės dirbamų plotų užtvindymą, reikalingas taikyti aplinkosaugos (migravimo koridorių atvėrimas praeivėms žuvims, mažesnę žalą žuvims darančios turbinos) sąlygas, saugos rizikos panaikinimą, užtvankos demontavimą, kai užtvankos naudojimas darosi nesaugus ir aplinkos atkūrimą, visa tai įvertinus matyti, kad lygumų šalyje HE veiklos sukuriama nauda, tiek atsinaujinančios energetikos, tiek ekonomine prasme yra mažesnė už daromą žalą aplinkai. Taip pat, būtina įvertinti tai, kad 2021 metais baigėsi 12 metų skatinimo laikotarpis, numatytas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ir beveik visoms Lietuvoje veikiančioms mažosioms HE nebebus skiriama valstybės parama. Be valstybės paramos daugumai šių HE nebeapsimokės tęsti veiklos. Būtina strategiškai įvertinti ir numatyti ar verta toliau remti tokių HE išlaikymą, ar reikalinga numatyti priemones padėsiančias pereiti prie kitos veiklos. Didelės problemos kyla ir dėl netinkamos HE eksploatacijos. Tais atvejais, kai mažosiose HE yra naudojamos nuotėkio režimo neatitinkančios turbinos (pvz. vandens pritekėjimas į tvenkinį daug kartų mažesnis už praleidžiamą vandens kiekį per turbiną), žemiau užtvankų esančioms upių atkarpoms yra daromas neigiamas poveikis, keičiamas hidrologinis režimas ir sutrikdomas vandens ekosistemų stabilumas. Neigiamas poveikis susidaro dėl dažnos vandens lygio kaitos upės atkarpoje žemiau HE dėl per didelio vandens pralaidumo turbinų paleidimo arba jų stabdymo metu. Pažymėtina, kad dažna ir staigi vandens lygio kaita yra pražūtinga vandens augalijai, dugno bestuburiams, žuvų ikrams ir mailiui. Taip pat, HE savininkams yra nustatyta prievolė teikti duomenis apie vandens lygio svyravimus upėje, juos skelbti viešai, tačiau didelė dalis HE savininkų šio reikalavimo nesilaiko. Upių atvėrimas yra svarbus veiksnys siekiant įgyvendinti ES gamtos apsaugos direktyvas. Lietuva yra įsipareigojusi plėsti NATURA 2000 tinklą, todėl siekiant didinti ir išsaugoti biologinę įvairovę bei natūralias buveines, būtina imtis aktyvių veiksmų. NUTARTA: pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: - Parengti ilgalaikę upių atvėrimo strategiją. Strategija turėtų būti suderinta su suinteresuotomis pusėmis, apimti bešeimininkių ir savivaldybėms priklausančių užtvankų inventorizavimą; Numatyti upių atvėrimo strategijos, į kurią įeina užtvankų ardymo (demontavimo) finansavimo priemonės, programą; - Parengti teisės aktų, palengvinančių ir pagreitinančių hidrotechninių statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūrą, projektus; numatyti iki kada savivaldybės turi inventorizuoti visas savivaldybėje esančias užtvankas; - Iki gegužės 1 d. patvirtinti Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles, numatytas Vandens įstatyme, arba parengti atitinkamą įstatymo projektą (perkeliant šias nuostatas į įstatymo lygmenį); - Užtikrinti, kad Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos vykdytų šiuo metu veikiančių hidroelektrinių kontrolę ir užtikrintų, kad būtų laikomasi esamų aplinkosauginių reikalavimų ir teisės aktų nuostatų. Siūloma visas veikiančias hidroelektrines įtraukti į planinių patikrinimų planą; - Užtikrinti, kad hidroelektrinių savininkai viešai teiktų duomenis apie vandens debito matavimus realiu laiku; - Spręsti dėl prievolės užtvankų savininkams ir naudotojams nustatymo užtikrinti žuvų migraciją įrengiant žuvų pralaidas bei įgyvendinant priemones, susijusias su žuvų migracijos sąlygų gerinimu įstatymo lygiu; - Spręsti dėl leidimų ir mokesčio visoms hidroelektrinėms už naudojamus valstybinius gamtos išteklius įteisinimo; - Spręsti dėl elektros supirkimo iš hidroelektrinių savininkų, kurie nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos strateginiuose planavimo dokumentuose numatytų priemonių, ar nuolat pažeidinėja aplinkosauginius reikalavimus, atsisakymo; - Informuoti Aplinkos apsaugos komitetą apie priimtus sprendimus iki 2021 m. balandžio 1 d. Pritarta bendru sutarimu.)

2021-03-12 Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita Nr. YE-4
(​Pritarti​)

Dėl Kaune Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėtame sklype numatomos įrengti automobilių stovėjimo aikštelės.
(NUTARTA: 1. Siūlyti Kauno miesto savivaldybei: 1.1. Paimti visuomenės poreikiams Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėtą sklypą, išsaugant Kauno Ąžuolyno objektų komplekso vientisumą, panaudojant jį gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams, t. y. Ąžuolyno parko, priklausančio Natura 2000 tinklui, reikmėms bei visuomenės rekreaciniams tikslams. 1.2. Inicijuoti ir užtikrinti, kad tinkamai būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, išvados pateiktos visuomenei svarstyti bei skelbiamos viešai. 1.3. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus numatyti ir kitus alternatyvius automobilių parkavimo problemos sprendimo būdus. 2. Siūlyti Nacionalinei žemės tarnybai pritarti Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėto sklypo paėmimui visuomenės reikmėms, panaudojant jį gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams. Pritarta bendru sutarimu. )