Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2023 m. veiklos ataskaita
(Komitetas išklausė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2023 m. veiklos ataskaitą.)

Dėl aktualiausių klausimų vaiko teisių užtikrinimo srityje
(Vykdydamas parlamentinę kontrolę Žmogaus teisių komitetas 2020-12-16 dienos posėdyje nutarė Kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prašyti apsvarstyti galimybę nacionalinę vaiko teisių apsaugos instituciją steigti prie Vyriausybės (keičiant Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statusą).)

Dėl savanoriškos praktikos sąlygų reglamentavimo problemų
(Vykdydamas parlamentinę kontrolę Žmogaus teisių komitetas 2020-12-06 dienos posėdyje svarstė klausimą dėl savanoriškos praktikos sąlygų reglamentavimo problemų ir nutarė parengti Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pakeitimo projektą.)

Dėl žmogaus teisių padėties
(Sausio 4 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas surengė parlamentinės kontrolės klausymus „Dėl žmogaus teisių padėties“. Komitetui prisistatė ir problemas įvardijo Žmogaus teisių koalicijos, jungiančios visų žmogaus teisių sričių organizacijas, nariai. Diskusijoje aptartos ir kitos jautrios sritys, kurios kelia uždavinius tiek darbui su įstatyminėmis nuostatomis, tiek ir parlamentinės kontrolės veiklai. Komiteto pirmininkas Tomas Raskevičius konstatavo, kad dažnas požiūris į žmogaus teises kaip į ideologiją yra iš esmės ydingas. Todėl būtina ugdyti  visuomenės supratimą, kad žmogaus teisės yra vertybė ir pagrindas visuomenės gyvenimui bei visuomenės gėrio kūrimui.)

Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves
(Vasario 10 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas surengė parlamentinės kontrolės klausymus dėl moterų teisių. Komitete buvo gautas skundas „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“, pasirašytas VšĮ „Stebėk teises“, Lietuvos žmogaus teisių centro, Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos, Lietuvos dulų asociacijos. Skunde kreipiamasi dėl neetiško, žeminančio orumą elgesio su gimdyve ir galimai netinkama gimdyvės priežiūra sukeltų neigiamų pasekmių gimdyvės sveikatai. Žmogaus teisių gynėjos taip pat pateikė ir visuomeninės iniciatyvos „Informuotas pasirinkimas“ apklausos duomenis, kurie rodo, kad nemaža dalis 2016–2018 m. skirtingose ligoninėse gimdžiusių ir atsakiusiųjų į klausimus moterų sakė, kad gimdymo metu patyrė patyčias (15.5 proc.), gąsdinimą (11.5 proc.) ir prievartą (6.3 proc.). Atsiliepdamas į išsakytas skaudžias patirtis ir šešėlyje esančią problemą, įvertinęs tai, kad etiškas gimdymas yra žmogaus teisių dalykas, komitetas kreipėsi sveikatos apsaugos ministrą ir prašo atsižvelgti į nevyriausybinių organizacijų keliamos problemos aktualumą, inicijuoti nepriklausomą etikos principų laikymosi ir kompetencijos užtikrinimo kontrolės mechanizmą medicinos įstaigose siekiant sumažinti netinkamo elgesio su gimdyvėmis atvejus, inicijuoti patyčių prevencijos programos įgyvendinimą medicinos įstaigose siekiant supažindinti sveikatos specialistus su netinkamo elgesio pavyzdžiais, įtvirtinti akušerinio smurto sąvoką nacionaliniuose teisės aktuose ir numatyti kokia atsakomybė būtų taikoma minėto smurto naudojimo atvejais. )

Dėl žmonių, turinčių skirtingą galią, teisių padėties
(Sausio 11 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas surengė parlamentinės kontrolės klausymus „Dėl žmogaus teisių padėties“. Komitetui prisistatė ir problemas įvardijo Lietuvos negalios organizacijų forumas, Žmonių su negalia komisijos prie LGKT atstovas, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.)

DĖL VALSTYBINĖS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ PROGRAMOS
(Seimo Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas) 2021 m. kovo 24 d. posėdyje svarstė parlamentinės kontrolės klausimą ,,Dėl Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių programos įgyvendinimo“. Posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos bei Lietuvos Moterų lobistinės organizacijos atstovai. Išklausius suinteresuotų institucijų nuomones, Komiteto nariai vienbalsiai išreiškė nepritarimą tokiam sprendimui. Komiteto nuomone, Lietuvai būtina turėti nacionalinį lyčių lygybės strateginį dokumentą, todėl neigiamai vertina sprendimą nebetęsti Programos ateinančiam laikotarpiui. Komiteto nuomone, sprendimas atsisakyti Valstybinės moterų ir vyrų lygų galimybių programos turės neigiamos įtakos ne tik faktinės lyčių lygybės siekiui, bet ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimui. Komitetas kreipėsi į ministerijas, prašydamas pateikti informaciją apie ministerijų vykdomas ir (arba) planuojamas priemones, skirtas lyčių lygybės skatinimui ir aktualių problemų šioje srityje sprendimui. Taip pat Komitetas nusprendė kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą su prašymu pateikti nuomonę dėl poreikio tęsti Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių programą. )

Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo.
(Balandžio 7 d. posėdyje komitetas svarstė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo parlamentinės kontrolės klausimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Jolanta Sakalauskienė ir Lina Charašauskaitė pristatė rengiamą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo naują redakciją, įvardino pagrindinius pokyčius įstatyme, kurie turėtų užtikrinti efektyvesnę ir nuoseklesnę apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Šiame teisės akte didesnis dėmesys būtų skiriamas nusikalstamos veikos prevencijai ir ankstyvajai apsaugai atsiradus pirmiesiems smurto artimoje aplinkoje požymiams. Pristatytas policijos apsaugos nuo smurto orderio modelis, kuomet apsauga galimai smurtą patyrusiam asmeniui būtų suteikta ir tada, kai ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas. Taigi smurtautojas iš namų būtų iškeldinamas nedelsiant policijos pareigūno sprendimu. Pasak policijos departamento atstovės Žanetos Rudaitienės, būtina atskirti aukos apsaugos priemones nuo baudžiamojo proceso, nes didele dalimi patyrusieji smurtą asmenys, kai nėra akivaizdžių fizinio smurto požymių, lieka neapsaugoti, tuo pačiu smurtautojas iš esmės padrąsinamas toliau elgtis destruktyviai aukos atžvilgiu, nes jokių pasekmių jis nepatiria. Tai liudija ir iškvietimų statistikos bei pradėtų ikiteisminių tyrimų santykis. Ikiteisminis tyrimas pradedamas tik maždaug kas dešimto iškvietimo atveju. Naujos įstatymo redakcijos projektą planuojama registruoti Seime gegužę. Taip pat ateinančioje Seimo rudens sesijoje sutarta surengti parlamentinės kontrolės klausymus dėl apsaugos nuo smurto priemonių praktinio įgyvendinimo. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius atkreipė dalyvių dėmesį į tai, kad į bendro pobūdžio planus įtrauktos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonės gali „paskęsti“ kitų priemonių gausoje ir nepasiekti tikslo. Todėl būtina nuosekli priemonių įgyvendinimo stebėsena. )