Dėl Nacionalinės šeimos tarybos 2020 m. veiklos ataskaitos
(Balandžio 7 d. posėdyje komitetas svarstė Nacionalinės šeimos tarybos ataskaitos parlamentinės kontrolės klausimą. Ataskaitą pristatė Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė dr. Ramunė Jurkuvienė. Nacionalinėje plėtros programoje yra numatytas vienas uždavinių gerinti aplinką šeimai – padėti derinti darbą ir šeimos gyvenimą, puoselėti šeimos vertybes ir kt. Pirmininkės teigimu, tarnybos veikloje bus stengiamasi įsiklausyti į šeimų balsą, dirbti su šeima ne ją kontroliuojant, o su ja bendradarbiaujant, įsiklausant į šeimos praktinius poreikius. Tam bus siekiama suformuoti atitinkamus mechanizmus. Dėmesį planuojama skirti dar destrukcijos nepatiriančioms šeimoms, tam, kad didelės problemos nekiltų. Planuojama aktyviai bendradarbiauti su savivaldybių šeimos tarybomis ar komisijomis. Taigi Nacionalinė šeimos taryba sieks stiprinti šeimos institutą, gerinti demografinę situaciją, sieks mažinti su pandemija susijusias įtampas. Komiteto nariai ragino Nacionalinę šeimos tarybą bendradarbiauti su kitomis institucijomis, kurios dirba smurto artimoje aplinkoje, vaiko teisių apsaugos bei kitose srityse -jos yra svarbios detalizuojant ir konkretizuojant šeimos problemas.)

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. veiklos ataskaitos klausymai
(Seimo Žmogaus teisių komitetas išklausė vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų ataskaitos pristatymą. Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, 2020 metų ataskaitoje pateikiamą statistiką, taip pat ir probleminius vaiko teisių užtikrinimo aspektus daugeliu atveju nulėmė pandeminio laikotarpio ypatumai. Viena didžiausių problemų kontrolierė įvardijo institucijų gebėjimo bendradarbiauti trūkumą, taip pat individualios pagalbos vaikui ir šeimai trūkumą, kritiškai įvertino bendro vardiklio taikymą kovoje su Covid-19 ugdymo ir švietimo procese. Įvertinęs ataskaitoje išdėstytas problemas, komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę dėl būtinybės užtikrinti optimaliausias priemones švietimo, ugdymo, sveikatos srityse, siekiant maksimaliai sušvelninti neigiamas pasekmes vaiko fizinei, emocinei, socialinei sveikatai pasibaigus pandemijai. Kalbėdama apie individualių paslaugų stygių, E. Žiobienė atkreipė dėmesį į skaudžius skyrybų atvejus, kai reikia spręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir bendravimo su vaiku klausimą. Pavyzdžiui, kai vaikas gyvena su mama, tėčio niekas nekonsultuoja, neparuošia trumpiems susitikimams su vaiku. Pagalba emocinių problemų turintiems vaikams biurokratiniu požiūriu yra suteikiama, tačiau kelia abejonių paslaugos kokybė (nepakankami atsižvelgiama į individualius poreikius arba pagalba suteikiama pavėluotai). E. Žiobienė pabrėžė, kad Sveikatos apsaugos ministerija dažnu atveju veikia tik kaip „gydymo ministerija“, o ne sveikatos. Kol liga nėra nustatyta – nėra ir prevencinės pagalbos. Dažniausiai vaikų problemos sprendžiamos tik per socialinės apsaugos prizmę, ir tai nėra gerai. Kontrolierės teigimu, švietimas gali daug kompensuoti užtikrinant vaiko sveiką gyvenseną, socializaciją, gerą emocinę sveikatą. Tačiau ydinga tai, kad įstatymu sureguliuoti dalykai dažnai susiaurinami savivaldos ar kitais poįstatyminiais teisės aktais. Kontrolierė taip pat kalbėjo apie tai, kad nuotolinis ugdymas yra ypač žalingas vaikų socializacijai, todėl toks mokymo būdas galimas tik esant neatidėliotinai būtinybei. Dabar dažnai, anot pareigūnės, vaikai neina į mokyklas dėl prasto testavimo organizavimo. Blogai įvertintas ir bendro vardiklio taikymas, kai vaikai lieka mokytis nuotoliniu būdu tose vietovėse, kur nėra daug Covid-19 susirgimų atvejų. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo gautas vaikų skundas dėl likviduojamos Vilniaus futbolo mokyklos, kuriame vaikai nurodė, kad priimant sprendimus, nebuvo išklausyta jų nuomonė. Pasak E. Žiobienės, bet koks proporcingai nepagrįstas vaikų uždarymas namuose, vaikų eliminavimas sprendžiant jiems aktualius klausimus, gresia vaiko, ypač paauglio, socializacijai ir fizinei būklei. Kontrolierė kritiškai vertino vaiko teisių srities priskyrimą išskirtinai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Jos nuomone, tai lemia, kad vienos ministerijos kritikuoja kitas, neprisiimdamos atsakomybės už savo sritį. Vaikas yra žmogaus teisių subjektas, ir jo teisės turi būti saugomos pagal pilnas visų sričių kompetencijas. Dabar vaiko problemos yra peradresuojamos vienų kitiems ir dėl to net ir teisingi biurokratiniai veiksmai vaikų ir šeimos situacijos realiai nesprendžia.)

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 metų veiklos ataskaitos klausymai
(Parlamentinė kontrolė VDAI-2021 2021-04-14 d. posėdyje Komitetas išklausė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI, Inspekcija) 2020 m. veikos ataskaitą. VDAI direktorius Raimondas Andrijauskas pažymėjo, kad 2020 m. prasidėjusi ir iki metų pabaigos užsitęsusi pandemija kėlė daug naujų asmens duomenų tvarkymo iššūkių. Inspekcijai reikėjo padėti ir patarti tiek valstybės institucijoms, tiek privataus sektoriaus atstovams, kaip organizuoti savo veiklą nuotolinėmis ryšio priemonėmis siekiant išlaikyti aukštus asmens duomenų ir privatumo apsaugos standartus. 2020 m. vyravusi neįprasta padėtis ne tik nesumažino, bet ir išplėtė Inspekcijos veiklos apimtis. Inspekcijos direktorius pažymėjo, kad teisė į asmens duomenų apsaugą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, priskiriamų prie modernių teisių, ypač aktuali skaitmeniniame amžiuje, kai technologijos suteikia neribotas galimybes tvarkyti asmens duomenis dideliais kiekiais. Demokratinėje teisinėje visuomenėje svarbi pusiausvyra tarp viešųjų ir privačiųjų interesų, žmogaus teisės gauti ir skleisti informaciją bei teisės į asmens duomenų apsaugą. Taip pat buvo pažymėta, kad visuomenės švietimas yra viena pagrindinių priemonių siekiant tinkamai apsaugoti žmogaus teises. 2020 metais Inspekcija aktyviai vykdė asmenų ir organizacijų konsultavimą BDAR taikymo ir teisių į duomenų apsaugą klausimais. 2020 m. Inspekcija suteikė 5 494 konsultacijas (71 konsultacija duomenų apsaugos pareigūnams, 2 206 – žmonėms, 3 206 – įmonėms ir valstybinėms institucijoms). Daugiausia klausimų sulaukta dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo – 877, dėl BDAR, ADTAĮ taikymo ir VDAI kompetencijos – 851 bei dėl vaizdo stebėjimo – 648. Inspekcijos direktorius pastebėjo, kad per pastaruosius keletą metų konsultacijų poreikis yra ženkliai išaugęs, tačiau atskiro konsultacijų skyriaus inspekcija neturi, todėl didelis krūvis tenka Inspekcijos specialistams. Didžiausi iššūkiai Inspekcijai – vis sudėtingėjančios technologijos ir specialių žinių trūkumas, siekiant kokybiškai įgyvendinti visas pavestas funkcijas. Komiteto narys Andrius Navickas pasidalino patirtimi, kad rinkimų metu kandidatams sunku pasiekti rinkėjus, pakviesti juos diskusijai. Direktorius pabrėžė, kad siekiant kontaktuoti su rinkėjais, užmezgant ryšius būtina turėti jų sutikimą. Jeigu pats asmuo kontaktuoja su kandidatais, tai jis atskleidžia ir pasidalina savo kontaktiniais duomenimis, tuomet kandidatas turi teisėtą interesą su tuo asmeniu kontaktuoti ir bendrauti. Komiteto narys Dainius Kepenis teiravosi dėl galimybės sveikatos biurams stebėti ir vertinti gyventojų sveikatos būklę. Inspekcijos direktorius akcentavo, kad asmens duomenys, susiję su sveikata, yra laikomi ypatingais asmens duomenimis, kurių naudojimui reikalingas aiškus duomenų subjekto sutikimas. Tačiau šiuo atveju, vien tik sutikimo nepakanka. Svarbu, kad teisės aktais būtų numatyta konkreti institucijai paskirta funkcija rinkti ir tvarkyti šiuos duomenis. Remiantis gyventojų apklausos duomenimis, labiausiai privačiais duomenimis gyventojai laiko asmens kodą (89 proc.), pirštų antspaudus (89 proc.) bei sveikatos duomenis (78 proc.). Direktorius atkreipė dėmesį, kad asmens kodas nepriklauso specialiai kategorijai duomenų, todėl jam ypatingesnė apsauga nėra taikoma išskyrus tai, kad teisės aktuose nurodyta, kad jį draudžiama skelbti viešai. Pastebėtina, kad būtent šis asmens duomuo yra dažniausiai naudojamas (pvz. pasirašant elektroniniu parašu dokumentus), todėl dažnu atveju nesusimąstoma prieš viešinant tokį dokumentą. Pažymėtina, kad įmonės vis dažniau siekia naudoti ir rinkti biometrinius duomenis (piršto antspaudą, akies rainelę). Norint rinkti tokius duomenis įmonės turi iš anksto konsultuotis su Inspekcija, ar galima tokias technologijas naudoti. Išankstinių konsultacijų teikimo procedūra numato, kad tais atvejais, kai naudojamos naujos technologijos, susijusios su biometrinių duomenų rinkimu plačiu mastu, organizacijos turi pateikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą kartu su išankstinės konsultacijos prašymu. Tuomet inspekcija atlieka analizę ir pateikia savo išvadą ar naudojamos technologijos yra saugios, ar reikalingos papildomos saugumo priemonės, ar tokios veiklos vykdyti neleidžiama. Direktorius taip pat pažymėjo, kad sparčiai vystantis technologijoms, duomenų naudojimo poreikis yra labai išaugęs, tačiau svarbu pabrėžti, kad norint asmens duomenis rinkti ir naudoti, pirmiausia turi būti numatytas tinkamas teisinis pagrindas.)

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. veiklos ataskaitos klausymai
(Š. m. balandžio 14 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas) išklausęs Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaitos (toliau – Ataskaita) pristatymą, nusprendė kreiptis į Vyriausybę. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, be kita ko, pažymėjo, kad nuotolinis mokymas trikdo vaikui, ypač paaugliui, būtinus socializacijos procesus ir kelia žalą vaiko fizinei, emocinei ir psichinei sveikatai. Tikėtina, kad popandeminiu laikotarpiu daugeliui vaikų kils ne tik psichinės emocinės problemos, bet taip pat bus padaryta žala fizinei sveikatai (pavyzdžiui, viršsvoris, stuburo deformacijomis ir pan.). Komitetas prašo Vyriausybę ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrę susipažinti su Ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis bei ieškoti galimybių grąžinti vaikus į kontaktinį švietimo ir ugdymo procesą dar šiais mokslo metais. Komitetas taip pat ragina apsvarstyti galimybę atsisakyti bendrų vardiklių taikymo, grąžinant vaikus į mokyklas bei organizuojant neformalųjį ugdymą, ypatingą dėmesį skiriant vaiko fizinio lavinimo ir sveikos gyvensenos poreikiams. )

Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. veiklos ataskaitos klausymai
(Balandžio 28 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas išklausė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 metų veiklos ataskaitos pristatymą. Ataskaitą pateikė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė. Žurnalistų etikos inspektorė pažymėjo, kad tradicinėje žiniasklaidoje rimtų profesinių pažeidimų mažėja. Nustatytų pažeidimų skaičius – didžiausias socialiniuose tinkluose, nors socialiniuose tinkluose skelbiamai informacijai galioja Visuomenės informavimo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, Asmens duomenų teisinės apsaugos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pažeidimai socialiniuose tinkluose dominavo ir kalbant apie neigiamą viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams. Neapykantos kalba taip pat persikelia į socialinius tinklus. Tačiau G. Ramanauskaitė pastebėjo, kad socialinių tinklų administratoriai greitai reaguoja į neapykantos kalbą ir šalina tokią informaciją. Teisė į asmens duomenų apsaugą 2020 metais aktyviausiai siekta teisės į asmens duomenų apsaugos gynybą – gauti 142 skundai. Teisę į savo privataus gyvenimo apsaugą, pateikdami skundus žurnalistų etikos inspektoriui, gynė 74 žmonės. Per ataskaitinį laikotarpį gautas 41 skundas siekiant apginti juridinio asmens dalykinę reputaciją, nors tai ne Tarnybos kompetencija. 114 atvejų asmenys kreipėsi į Tarnybą dėl žiniasklaidoje pažeistų pagrindinių visuomenės informavimo principų (teisingos, tikslios ir nešališkos informacijos, nuomonių įvairovės, atsakymo teisės, pagarbos žmogui, etiško ir sąžiningas nuomonių reiškimo). Nepilnamečių teisės, skundai dėl dezinformacijos, sveikatos duomenų skelbimo Palyginti su praėjusiu laikotarpiu, 2020 metais Tarnyba gavo žymiai mažiau skundų dėl galimai pažeistų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų – gauti 39 skundai; skundų dėl nesantaikos, diskriminacijos ar neapykantos kurstymo lyties, socialinės padėties, rasės ir kitais pagrindais – gauta 18 skundų. Pandemija lėmė aktyvesnį žmonių kreipimąsi dėl dezinformacijos – gauti net 43 skundai. 2020 metais pagausėjo gautų skundų dėl sveikatos duomenų skelbimo ir rinkimo – tai lėmė koronaviruso sukelta pandemija. Skųstasi dėl viešintos informacijos apie galimą asmenų užsikrėtimą COVID-19. 2020 metais Tarnyboje taip pat buvo gauta skundų dėl itin senose publikacijose skelbiamų asmens duomenų siekiant įgyvendinti teisę būti pamirštam. 2020 metais išliko nepakitusi kryptis, kad daugiausia skundų gauta dėl internete paskleistos informacijos – 336; iš jų – 148 dėl socialiniuose tinkluose paskelbtos informacijos, iš jų 105 skundai pateikti dėl socialinio tinklo Facebook paskyrų. Nors panašus skaičius skundų gautas ir dėl tradicinėse visuomenės informavimo priemonėse tvarkomų asmens duomenų, tačiau stebima skundų dėl įvairiuose socialiniuose tinkluose galimai padarytų pažeidimų didėjimo tendencija. Gautuose skunduose dėl socialiniuose tinkluose skelbiamų asmens duomenų vis dar pastebima, kad vartotojai skelbdami asmens duomenis siekia „bausti viešumu“ ar atgauti skolas. 2020 metais sumažėjo skundų dėl televizijos programose paskelbtos informacijos – gauti 34 skundai, dauguma jų buvo dėl komercinių transliuotojų programų turinio. Konsultavimas ir informavimas Per 2020 metus Tarnyba iš viso suteikė 1179 konsultacijas. Daugėjo klausimų dėl situacijų, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Be kita ko, koronaviruso sukelta pandemija turėjo įtakos Tarnybos teiktų konsultacijų specifikai. Asmenys labai dažnai konsultavosi su Tarnybos specialistais dėl padažnėjusių COVID-19 pacientų asmens duomenų skelbimo žiniasklaidoje. (Informacija apie asmens diagnozę, sveikatos būklę, prognozes, gydymą yra laikoma žmogaus privataus gyvenimo dalimi, kurią viešai skelbti galima tik paties asmens sutikimu. Išimtis gali būti daroma tik aukščiausio lygio viešųjų asmenų atžvilgiu). Pagrindinė žurnalistų etikos inspektoriaus funkcija yra nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, taip pat duomenų subjektų pateiktus skundus dėl asmens duomenų tvarkymo žurnalistikos, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą užtikrina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Tarnybai tenka ir atsakomybė būti vienintele institucija Lietuvoje, paskyrusia savo atstovą nacionaliniu kontaktiniu asmeniu, tiesiogiai bendradarbiaujančiu su didžiosiomis informacinių technologijų kompanijomis (Facebook, Microsoft, Twitter ir Youtube) kovojant su neapykantą kurstančia kalba (angliškai – hate speech) internete. Parlamentinę Tarnybos veiklos kontrolę vykdo Seimas. Žurnalistų etikos inspektorius privalo kartą per metus atsiskaityti Seimui pateikdamas metinę savo ir Tarnybos veiklos ataskaitą.)

Žmogaus teisių komitetas svarstė darbuotojų teisių apaugos klausimus
(Buvo aptartos įstatymų spragos, kalbėta apie mobingą darbe, apsvarstyti galimi sprendimai – Darbo kodekso tobulinimas ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 190 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo“ ratifikavimas. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės teigimu, dėl netobulų įstatymų įrodyti psichologinį smurtą yra sunku. Nėra darbuotojui ar profsąjungos atstovui saugių mechanizmų, leidžiančių prieštarauti neadekvačiai mažam atlygiui už darbą ar per ilgoms darbo valandoms. Profsąjungos lyderė pažymėjo, kad esamas teisinis neapibrėžtumas suteikia galimybę darbdaviui piktnaudžiauti galia, o profesinės sąjungos lyderiai yra ypač pažeidžiami, jų įstatymas negina. K. Krupavičienė prilygino profesinės sąjungos lyderio padėtį žmogui, kuris yra padėjęs galvą ant bėgių ir laukia, kol pravažiuos traukinys. Pasak jos, dažnas darbdavys nenori atsakingai dalintis pelnu su darbuotojais, o tai yra viena pagrindinių didelio skurdo rodiklio Lietuvoje priežasčių. Lietuvos profesinė sąjunga siūlo registruoti Darbo kodekso pakeitimus, kuriais siekiama stiprinti profsąjungų galimybę ginti darbuotojų teises, apsaugoti profsąjungos lyderius nuo darbdavio mobingo, užtikrinti neteisėtai atleisto darbuotojo teisę grįžti į darbą ir sąžiningą socialinį dialogą tarp darbdavio ir profsąjungos. Atsižvelgdamas į Lietuvos profesinės sąjungos atstovų argumentus, komitetas nusprendė kreiptis ekspertinės nuomonės į Lietuvos teisės institutą dėl galimai reikalingų Darbo kodekso pataisų ir, įvertinęs ekspertinę nuomonę, spręs įstatymo projekto registravimo klausimą. Lietuvos profesinė sąjunga taip pat siūlo imtis veiksmų siekiant ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2019 m. priimtą konvenciją Nr. 190 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo“. Ši konvencija numato, kad šalys narės gerbia, remia ir įgyvendina kiekvieno asmens teisę į darbo pasaulį, kuriame nėra smurto ir priekabiavimo, konvencijoje numatyti darbuotojui draugiški darbo ginčų sprendimo mechanizmai, mobingo prevencijos priemonės. Pasak profsąjungos lyderės, šios nuostatos ir yra reikalingos Lietuvai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Neringa Dulkinaitė pažymėjo, kad jau yra intensyviai rengiamasi konvencijos ratifikavimui.)

Dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje
(Rugsėjo 22 d. Žmogaus teisių komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Šio centro vaidmuo – teikti būtinas socialines paslaugas, apgyvendinimą ir valstybės paramą neteisėtai valstybės sieną kirtusiems užsieniečiams, priskiriamiems pažeidžiamų asmenų grupėms, esant dabartinei neteisėtos migracijos situacijai, yra plečiamas. Nuo rugsėjo 14 d. pagal grafiką pradėti perkėlinėti žmonės iš pasienių užkardų. Planuojama iki rugsėjo pabaigos į Ruklos Pabėgėlių centrą perkelti 400 asmenų. Pabėgėlių priėmimo centras apgyvendina migrantus mobiliuosiuose nameliuose ir stacionariose patalpose. Stacionariose patalpose sąlygos tikrai neblogos, patalpos jaukiai įrengtos, tvarkingos, yra vaikų žaidimų kambarys, veikia medicinos ir psichologo kabinetai, gyventojai gali naudotis skalbykla ir virtuve. Patalpose sutikti migrantai buvo draugiškai nusiteikę, pasakojo savo jautrias priverstinio bėgimo iš tėvynės istorijas, esamomis gyvenimo sąlygomis nesiskundė. Tačiau šiuos žmones labai baugina ateities nežinomybė. Prastesnė mobiliųjų namelių gyventojų situacija. Iš namelio į sanitarines ir valgymui skirtas patalpas jie turi keliauti per šaltą lauką, aplinka nėra jauki, nors palaipsniui tvarkoma. Mobiliuosiuose nameliuose gyvena ir kai kurios šeimos su vaikais. Šalia namelių esančiame viename mobiliajame kupole yra įrengta treniruoklių erdvė, kitame įrenginėjamas vaikų žaidimų kambarys. Šalia mobiliųjų kupolų pakalbintas migrantas vaikinas sakė, kad jį visai tenkina gyvenimo sąlygos mobiliajame namelyje, čia jis jaučiasi saugus. Pabėgėlių priėmimo centro vadovė papasakojo apie organizuojamą migrantų vaikų švietimą, socialinių darbuotojų, vertėjų, teisininkų, savanorių teikiamą pagalbą migrantams ir prieglobsčio prašytojams. Taip pat džiaugėsi organizuojamomis vietos bendruomenės ir migrantų bendromis kultūrinėmis ir sporto veiklomis, kurios didina tarpusavio ryšį ir supratimą. Buvo papasakotas ir ateities planas organizuoti migrantų ir prieglobsčio prašytojų savarankiško darbo veiklas centro teritorijoje – „jie gali ir sniegą kasti, ir maistą gaminti“. Tačiau vadovė įgarsino opią problemą – sveikatos priežiūrą. Migrantai ir prieglobsčio prašytojai neturi sveikatos draudimo, todėl jiems teikiama tik būtinoji pagalba. Pažymėtina, kad kai kurie pastaruoju metu Pabėgėlių priėmimo centre apgyvendinti pažeidžiami asmenys, tarp jų ir vaikai, turi sunkių sveikatos sutrikimų, kurių negydymas kelia grėsmę jų gyvybei. Išvažiuojamajame posėdyje dalyvavusi Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė informavo komiteto narius, kad yra rengiamas pasiūlymas Užsieniečių teisinės padėties įstatymui, kuriuo esama sveikatos priežiūros problema būtų sprendžiama. Komitetas tęs parlamentinę kontrolę dėl neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų padėties, siekdamas bent minimalių žmogaus teisių standartų užtikrinimo kiekvienam Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam žmogui.)

Dėl galimybės įgyvendinti EŽTT sprendimą byloje Romuva prieš Lietuvą
(Birželio 16 d. posėdyje komitetas svarstė klausimą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo religinės bendruomenės „Romuva“ byloje įgyvendinimo. 2019 metais Seimas atsisakė suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą, nors Teisingumo ministerija buvo išaiškinus, kad bendruomenė atitinka pripažinimo suteikimui įstatymo keliamus reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad valstybės institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo, kodėl besikreipusi bendrija buvo traktuojama kitaip nei kitos religinės bendrijos, buvusios panašioje situacijoje. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pažymėjo, kad kalbant apie šio sprendimo įgyvendinimą ir situacijos ištaisymą, reikia atskirti sprendimą dėl individualaus atvejo ir sprendimą dėl bendros situacijos, įstatyminio reglamentavimo peržiūrėjimo. Pirmininkas pažymėjo, kad „Romuva“ neturi likti bendros situacijos įkaitais – šios bendrijos situacija turėtų būti nagrinėjama nelaukiant reglamentavimo peržiūrėjimo. Svarbiausi teisinio reglamentavimo peržiūros aspektai – Valstybės pripažinimo suteikimas religinei bendruomenei neturi priklausyti nuo politinių nuotaikų, kai bendruomenė ar bendrija atitinka valstybės pripažinimo suteikimui įstatymo keliamus reikalavimus bei įstatymu nustatytas per ilgas laiko tarpas (10 metų), suteikiantis teisę religinei bendruomenei ar bendrijai pakartotinai kreiptis dėl valstybės pripažinimo suteikimo.)

Dėl nevyriausybinių organizacijų kreipimosi „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“
(Š. m. birželio 23 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas (toliau - Komitetas) svarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“. Šis klausimas buvo įtrauktas į komiteto darbotvarkę atsižvelgus į gautus kreipimusis „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“, „Dėl galimybės gimdyme dalyvauti moters pasirinktam lydinčiam asmeniui“, „Dėl parlamentinės kontrolės“. Komiteto posėdyje nagrinėti klausimai: 1) Psichologinis smurtas prieš gimdyves ir jo prevencija; 2) Teisė pasirinkti cezario pjūvio planinę operaciją; 3) Teisė kiekvienai gimdyvei gimdyti su jos pasirinktu lydinčiu asmeniu. Šias temas iniciavo moterų iniciatyvinės grupės, žmogaus teisių srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos (toliau – iniciatoriai). Iniciatoriai atkreipė Komiteto dėmesį ir į Sveikatos apsaugos ministerijos formalius atsakymus į jų keliamus klausimus dėl akušerinio smurto reglamentavimo teisės aktuose bei kitus moterų teisių gimdymo metu klausimus. Posėdyje buvo išklausyti klausimų iniciatoriai, galimai akušerinį smurtą patyrusi moteris, medikų bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Įvertinus iškeltas problemas ir išsakytas nuomones, darytinos išvados, kad nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys gimdymo procesą iš esmės yra pažangūs, tačiau: - pasitaiko situacijų, kai personalas gimdymo metu galimai vartoja žeminančią retoriką, gimdyvės patiria emocinę traumą gimdymo metu ir galimai dėl to kylančius potrauminį sindromą ar pogimdyvinę depresiją; - nėra pakankamai aiškus cezario pjūvio operacijos pasirinkimo galimybių reglamentavimas, tai galimai pažeidžia moters teisę į savo kūną, sukuria nelygias galimybes rinktis tokią operaciją priklausomai nuo gimdyvės materialinės padėties bei kuria prielaidas korupcijai; - ne visuomet leidžiama rinktis lydintį asmenį (pvz. dulą), o vaiko tėvas ne visais atvejais yra tinkamas palydovas gimdyvei. Gimdyvėms trūksta išankstinės informacijos apie lydinčio asmens pasirinkimo galimybes; - gimdyvės yra pažeidžiamoje situacijoje, teikiant skundą įstaigos vadovui, emocinio smurto įrodyti neįmanoma, todėl sprendimai būna palankūs medicinos personalui; - medikai taip pat patiria psichologinį smurtą dėl gimdyvių ir jų aplinkos elgesio. Vertindami pažangią situaciją Lietuvoje užtikrinant fizinę gimdyvės ir vaiko sveikatą bei tai, kad didžioji dalis moterų nepatiria neigiamų emocinių patirčių gimdymo procese, Komiotetas išreiškė susirūpinimą dėl pasitaikančių nepagarbaus elgesio su gimdyve atvejų ar jos interesų nepaisymo. Komitetas prašo atsižvelgti į gimdymo proceso svarbą moteriai, vaikui, šeimai ne tik fizinės sveikatos aspektu, bet ir jų reikšmę psichinei, emocinei sveikatai bei savivertei. Buvo prašoma užtikrinti, kad Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiautų su pilietinių moterų iniciatyvų atstovėmis (-ais) ir būtų siekiama, kad pagalbos gimdymo proceso metu reglamentavimas bei jo įgyvendinimas atitiktų geriausius motinos ir vaiko interesus tiek fizinės sveikatos, tiek psichinės ir emocinės sveikatos aspektais. Atsižvelgdami į geriausius gimdyvės ir vaiko interesus, prašoma leisti gimdyvei pasirinkti ją lydintį asmenį, jei jis atitinka keliamus reikalavimus dėl sveikatos (pvz. turi neigiamą Covid -19 testo ar kitų reikalaujamų testų rezultatus). Apie galimybę rinktis lydintį asmenį prašoma užtikrinti išankstinę informaciją gimdyvei. Siūloma atsižvelgti ir į medikų patiriamą įtampą bei pasitaikantį orumą žeidžiantį pacientų ir (ar) jų artimųjų elgesį, todėl studijų procese prašoma skirti didesnį dėmesį medikų psichologiniam atsparumui ugdyti.)

Europos Sąjungos vaiko teisių strategija
(2021 m. birželio 9 d. posėdyje Komitetas išklausė informaciją dėl Europos Sąjungos vaiko teisių strategijos. Tai yra pirmoji išsami ES lygmens strategija dėl vaikų, parengta atsižvelgus į dabarties realijas, įskaitant Covid-19 situaciją. Dokumento tikslas – padėti kuo geresnio gyvenimo pagrindus Europos Sąjungos ir viso pasaulio vaikams. Joje atsispindi vaikų teisės ir vaidmuo mūsų visuomenėje. Strategijos sritis pristatė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Politikos skyriaus vadovė Laimutė Pilukaitė. Ji pažymėjo, kad rengiant Strategiją, dalyvavo ir patys vaikai. Strategijoje įtvirtintos šešios sritys, tai yra šeši politikos dėl vaikų „ramsčiai“, kuriuose apibrėžiami ES veiksmų artimiausiais metais prioritetai, siūlomi įvairūs tiksliniai veiksmai: Vaikų įtraukimas į demokratinius procesus. Nuo ankstyvos vaikystės vaikų ugdymas juos įtraukiant į žaliojo kurso, kitus visuomenei svarbius pilietinius, demokratinius procesus; Vaiko teisė išnaudoti savo potencialą, nepriklausomai nuo socialinės padėties. Europos vaiko garantijų sistema. Pagalba tais atvejais, kai vaikams gresia atskirtis dėl šeimos pažeidžiamos padėties, sveikatos ar kitų nepalankių aplinkybių; Vaikų teisė augti be smurto. Pagrindiniai aspektai: „ne“ – fizinėms bausmėms, „ne“ – patyčioms; „ne“ – prievartai, taip pat ir seksualinei; Vaikų teisė į jų interesus atitinkantį teisingumą. Specializuoti teisėjų mokymai; teisminių veiksmų alternatyvos, pagalba civiliniame procese; Vaikų teisė naršyti saugioje skaitmeninėje aplinkoje. Visiems vaikams užtikrinamas saugus internetas bei nuotolinio mokymo prieinamumas (jei yra toks poreikis); Vaikų teisės visame pasaulyje ir daugiašalėje erdvėje. Pagalbos programos kitų šalių vaikams; vaikų išnaudojimo darbe užkardymas, migrantų vaikų teisės bei apsauga. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigiamai įvertino vaikų įtraukimo iniciatyvas tiek sprendžiant vaikams, tiek visai visuomenei svarbius klausimus. T. V. Raskevičius, be kita ko, teiravosi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kaip Lietuva yra pasirengusi įgyvendinti Strategijos uždavinius nacionaliniu lygmeniu, ar tam tikros sritys yra įgyvendinamos. I. Skuodienė patikino, kad jau kuriama Vaikų taryba, kurios nariais bus 15 vaikų iš visos Lietuvos. Kaip sudėtingą ir daug dėmesio reikalaujančią sritį direktorė įvardijo vaikų psichinės sveikatos problemas. Komiteto narys Andrius Navickas nuogąstavo, kad galima ir tokia padėtis, kai Tarybos veikloje ar kitokiose iniciatyvose dalyvaus tik aktyviausi vaikai, kurie atstovaus tokiems patiems kaip jie. Tuo metu uždaresni vaikai gali likti neišgirsti. I. Skuodienė patikino, kad Vaikų tarybos veikloje siekiama, jog vaikai pateiktų visiems vaikams svarbius klausimus.)

Lietuvoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių užtikrinimas
(2021 m. rugsėjo 8 dienos posėdyje Žmogaus teisių komitetas aptarė Lietuvoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių užtikrinimo klausimus: apgręžimo praktikos taikymą (pažeidžiamų grupių padėties vertinimas, galimybė neteisėtai kirsti sieną dėl humanitarinių priežasčių, informacijos teikimas dėl galimybės pateikti prieglobsčio prašymą, sieną kirtusių asmenų laikinas apgyvendinimas pasienio užkardose, pasienio kontrolę vykdančių pareigūnų darbo sąlygos); bazinių humanitarinių poreikių užtikrinimą laikino apgyvendinimo vietose (gyvenimo sąlygos, perkėlimo eiga iš laikinųjų apgyvendinimo vietų, seksualinio smurto prevencija, „kastų sistemos“ susiformavimo užkardymas, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas, sveikatos priežiūra (įskaitant COVID-19 valdymą ir vakcinaciją); nepilnamečių švietimą; žiniasklaidos ir kitų subjektų galimybes stebėti ir vertinti situaciją; prieglobsčio prašymų nagrinėjimą (prieglobsčio prašymą pateikusių asmenų teisių užtikrinimas, iššūkiai, veiksmai priėmus sprendimą, savanoriškas išvykimas). Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius pažymėjo, kad šiuo metu prioritetiniu uždaviniu išlieka sienos apsauga užtikrinant žmogaus teises. Humanitarinis koridorius išlieka, neteisėtai sieną kertantys asmenys yra nukreipiami į sienos perėjimo kontrolės punktus ar diplomatines atstovybes. Per rugpjūčio mėnesį apie 80 neteisėtai sieną bandžiusių kirsti asmenų dėl humanitarinių priežasčių buvo įsileisti į Lietuvą. Tarp jų buvo – 13 Baltarusijos piliečių, nepilnamečių, moterų ir 25 pilnamečiai vyrai. Į Lietuvą nebuvo įleistas ir apgręžtas 2 241 neteisėtas migrantas. Raudonojo kryžiaus atstovė pažymėjo, kad dabar reikia kuo greičiau iškelti asmenis iš nepritaikytų gyventi šaltuoju sezonu patalpų. Nevyriausybinės organizacijos (NVO) padeda atrenkant ir identifikuojant prioritetinius atvejus ir teikia informaciją valstybės institucijoms apie pažeidžiamus asmenis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai informavo, kad darbui su pažeidžiamais asmenimis kuriamos mobiliosios komandos, kurios nuo spalio mėnesio periodiškai lankys visas migrantų apgyvendinimo vietas ir teiks būtinas socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas. Buvo atkreiptas dėmesys, kad trūksta teisinio reglamentavimo norint užtikrinti būtiniausių ligų gydymą sudėtingais atvejais, tad kiekvienu individualiu atveju yra bendradarbiaujama su Valstybine ligonių kasa. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius informavo, kad ministerija įsipareigoja suteikti ugdymą visiems mokyklinio amžiaus asmenims – buriamos mobilios mokytojų komandos, kurios pirmąjį pusmetį mokys vaikus lietuvių kalbos migrantų stovyklose. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė informavo, kad intensyvus darbas vykdomas siekiant išsiųsti tuos asmenis, kurie nesiprašė prieglobsčio. Šiuo metu yra priimtas 21 toks sprendimas, per 20 prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes asmenys sutiko savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, 53 asmenys jau yra išvykę savo noru, dėl 249 prašymų suteikti prieglobstį buvo priimtas neigiamas sprendimas. Šiuo metu teisme apeliacine tvarka yra nagrinėjamai 84 skundai. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius akcentavo, kad migracijos krizės klausimas turi būti sprendžiamas ne tik kaip nacionalinio saugumo klausimas. Būtina užtikrinti žmonių, kurie yra Lietuvos teritorijoje, žmogaus teises, todėl itin svarbus visų valstybės institucijų bendradarbiavimas šiam klausimui spręsti. Komitetas toliau stebės ir vertins esančią padėtį Lietuvoje.)

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-845
(Spalio 6 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas svarstė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIVP-845). Šio dokumento tikslas – plėsti vaikų priežiūros, pagalbos tėvams, auginantiems vaikus, formų įvairovę ir suteikti tėvams (globėjams) galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą. Priėmus siūlomą įstatymą, būtų nustatyta pareiga valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose įrengti vaiko kambarius, o kitoms institucijoms, įstaigoms, organizacijoms ir įmonėms būtų rekomenduojama vaiko kambarį įrengti. Komitetas įstatymo projektui pritarė. Tokių kambarių įrengimas būtų privalomas, jeigu institucijoje ar įstaigoje būtų patvirtinta ne mažiau kaip 100 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų, pareigybių. Įstatymo iniciatorių teigimu, tokio dydžio institucijos ar įstaigos dažniausiai turi užtektinai patalpų (įskaitant nenaudojamas) ir finansinių lėšų vaiko kambariui įrengti. Tokiose institucijose ir įstaigose paprastai egzistuoja ir realus poreikis turėti vaiko kambarį. Priėmus įstatymą, minimalius reikalavimus vaiko kambario įrengimui nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Siekiant sudaryti galimybes institucijoms ir įstaigoms pasirengti vaiko kambarių įrengimui bei veiklai, taip pat Vyriausybei (jos įgaliotai institucijai) suteikti pakankamai laiko parengti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, siūloma nustatyti, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas įsigaliotų 2022 m. birželio 1 d., o poįstatyminiai teisės aktai turėtų būti parengti iki 2022 m. balandžio 30 d. Taip būtų sudarytos reikalingos sąlygos 2022 m. birželio 1 d. visoms atitinkamo dydžio valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms turėti veikiančius vaiko kambarius. )

Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(3) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-513
(Spalio 20 dienos posėdyje Žmogaus teisių komitetas svarstė Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 163 straipsniu projektą Nr. XIVP-513. Siūlomu įstatymo projektu siekiama, kad teisės aktų projektų vertinimas aplinkos ir klimato kaitos požiūriu būtų aiškus ir nepriklausytų išimtinai nuo teisės akto projekto rengėjo valios nustatant aiškius kriterijus, kada toks vertinimas būtų privalomas. Komitetas iš esmės pritarė siūlomam įstatymo projektui, tačiau pasiūlė papildyti projektą dėl teisės aktų vertinimo žmogaus teisių ir laisvių aspektu. Taigi Komitetas pritarė Seimo narių siūlymui papildyti šį projektą nuostatomis, kuriomis teisės akto projekto rengėjas būtų įpareigotas atlikti teisės akto projekto vertinimą žmogaus teisių ir laisvių aspektu, jeigu rengiamame teisės akto projekte nustatomas teisinis reguliavimas, susijęs su pokyčiais šiose srityse: asmens gyvybės; laisvės ir orumo; pilietinių ir politinių teisių; vaiko teisių; lyčių lygybės; žmonių su negalia; tautinių mažumų; pasaulio lietuvių; nediskriminavimo ir lygių galimybių; privataus ir šeimos gyvenimo; minties, tikėjimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; teisės skleisti ir gauti informaciją; privačios nuosavybės ir vartotojų teisių; asmens duomenų; apsaugos nuo kankinimų ir smurto; kitose žmogaus teisių apsaugos srityse. Siūlomą numatomo vertinimo tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Jeigu atlikus rengiamo teisės akto projekto vertinimą nustatomas neigiamas poveikis kuriai nors nurodytai sričiai, teisės akto projekto rengėjas turėtų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo ar kitų priemonių, kuriomis būtų siekiama išvengti neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir laisvėms. Toks pasiūlymas buvo pateiktas atsižvelgiant į realią situaciją teisėkūroje. Valstybinio audito ataskaitoje, kurioje buvo vertinami teisėkūros procesai buvo konstatuota, kad esamas teisinis reguliavimas ne visada atitinka minėtus principus: Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais pripažinta, kad teisinis reguliavimas prieštaravo aukštesnės galios teisės aktuose nustatytam teisiniam reguliavimui. 2014–2016 m. tokie sprendimai buvo priimti daugiau nei pusėje išnagrinėtų bylų. Seimo kontrolieriai, kurių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms, 2014–2016 m. pateikė apie 70 rekomendacijų keisti įstatymus ar kitus norminius teisės aktus, varžančius žmogaus teises ir laisves.)

Žmogaus teisių komitetas lankėsi Naujininkuose: neadekvačios žinutės apie keliamą migrantų pavojų apsunkina padėtį
(Spalio 29 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas, tęsdamas parlamentinę kontrolę dėl neteisėtų migrantų, esančių Lietuvos teritorijoje, padėties, lankėsi Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų skyriuje. Šiuo metu Naujininkų centre gyvena apie pusantro šimto užsieniečių, maždaug pusė jų – vaikai. Planuojama čia apgyvendinti dar iki 400 asmenų. Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, užsieniečiai apgyvendinti įvertinus jų kilmę, tautybę ir išpažįstamą religiją. Tai daroma vengiant konfliktinių situacijų. Pamokų pertraukėlės metu sutikti jaunuoliai, atvykę iš skirtingų šalių, buvo puikiai nusiteikę, demonstravo įgytas lietuvių kalbos žinias. Jie sakė, kad sutaria labai draugiškai, sąlygomis Lietuvoje yra patenkinti, nekantriai ir smalsiai laukia žiemos šalčių. Mažesni vaikai dalijosi kieme esančiomis sūpuoklėmis, žarstėsi nukritusiais medžių lapais.Lankymosi Naujininkų centre metu pagimdžiusioms mamytėms buvo vykdomi motinystės įgūdžių mokymai. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems yra organizuojamos užklasinės veiklos, be to, užsieniečiai imasi veiklų ir patys. Naujininkų centro aplinka pačių gyventojų pastangomis ir noru yra tvarkinga. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sakė, kad Seimo narių apsilankymo tikslas – sužinoti kylančius sunkumus užtikrinant užsieniečių žmogaus teises ir suteikti tam reikiamą pagalbą. Kaip vieną svarbiausių problemų Naujininkų centro vadovas G. Pocius įvardijo neadekvačias viešąsias žinutes apie neva keliamus migrantų pavojus. Pasak vadovo, po tokių žinučių norėję įsidarbinti centre socialiniai darbuotojai ar kiti specialistai dažnai darbo atsisako net nepradėję dirbti. Tuo metu čia jau dirbantys žmonės savo pareigas atlieka su dideliu užsidegimu, mėgsta savo darbą, daro daugiau nei privaloma. G. Pociaus žodžiais, Naujininkų bendruomenė į Naujininkų centro gyventojus reaguoja skirtingai. Dauguma gyventojų siūlo pagalbą ir yra geranoriškai nusiteikę, tačiau garsiau girdima priešiškai nusiteikusi visuomenės grupė, nors tokių žmonių nėra daug.)

2020-11-16 Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų auditų rezultatų apibendrinimo ataskaita Nr. YE-9 „Savivaldybių nekilnojamojo turto valdymas“
(​Nutarta, bendradarbiaujant su Valstybės kontrole, Savivaldybių kontrolierių asociacija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, tęsti klausimo stebėseną atliekant parlamentinę kontrolę Savivaldybių nekilnojamojo turto valdymas.)